Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Remontuojamos bažnyčios klebono rūpesčiai

Stasys POVILAITIS

Kan. dr. Algis Genutis

Palangoje dažnas poilsiautojas užsuka į bažnyčią. Pastaraisiais metais vis atkreipdavau dėmesį į bažnyčios išorę, kurios lauko sienos buvo apstatytos statybų pastoliais, lentynomis, ramsčiais ir pan.

„Prelatas Juozapas Šniukšta. 1864–1949. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1907 metais pastatyta dabartinė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Fundatorius grafas Alfredas Tiškevičius“, – tokia bronzinė memorialinė lenta pritvirtinta prie bažnyčios durų. Su Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu kan. dr. Algiu Genučiu, iškeliamu į Šilalę, kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Lietuvos totoriai  įamžino Vytautą Didįjį

Kazimieras Dobkevičius

Renginio svečiai prie paminklo Vytautui Didžiajam Raižiuose Rimos Eidukevičiūtės nuotrauka

Lietuvos valdovas Vytautas Didysis dar 1397 metais suteikė totoriams lygias teises su lietuviais ir kitomis tautinėmis mažumomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Be to, totoriai turėjo teisę išpažinti islamą, laikytis savo papročių, verstis amatais. Istorikas dr. Libertas Klimka primena, kad Vytautas totoriams suteikė bajorų statusą. Totoriai buvo labai geri kariai: puikiai valdė kovinius žirgus, kardus, šaudė iš lankų. Daug totorių karių LDK teritorijoje ėjo pilių vadų pareigas. Iki šių dienų totoriai su pagarba taria Vytauto Didžiojo vardą.

Istorija ir dabartis

Dviguba šventė

Bronius VERTELKA

Koplytstulpį šventino vyskupas Juozapas Matulaitis, klebonas kun. Leonas Klimas – dešinėje. Centre – mons. dr. Algirdas Jurevičius

Liepos 18- ąją, kankinant kaitrai, Širvintų šv. arkangelo Mykolo  bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai ir buvo minima šventovės 150 metų sukaktis.

Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis  su kunigais pirmiausia aplankė paminklą už Tėvynės laisvę 1919–1922 metais žuvusiems karžygiams, paskui ėjo link bažnyčios pagrindinių vartų, kur aidint  varpo dūžiams jį sutiko Širvintų klebonas ir dekanas kun. Leonas Klimas. Skambant giesmėms kartu su garbingu svečiu visi ėjo į šventovę. Čia klebonas supažindino su bažnyčios istorija, pristatė nuveiktus darbus.

Bendruomenėse

Dvidešimtasis patriotų sąskrydis

Kazimieras Dobkevičius

LPKTS vadovai su savo vėliava

Kito tokio masiško, įspūdingo renginio, kaip Lietuvos patriotų sąskrydis Ariogaloje, tikrai nėra. Jis jau dvidešimtą kartą vyksta vidurio Lietuvoje, gražiajame Dubysos slėnyje.  1990 metais Ariogaloje, pirmojo sąskrydžio metu taip lijo, jog sauso siūlelio neliko, o dabar dalyvius alino nepakeliamas karštis. Tik buvusius tremtinius, politinius kalinius, partizanus jokie karščiai, liūtys ar vėtros nesustabdo nuo dalyvavimo tradiciniame sąskrydyje.

Nuskambėjo „Blindos polka“

Marytė Beleckienė,

Luokės bendruomenės pirmininkė

Groja Luokės etnografinis ansamblis

Jau tradicija tapusi liaudies muzikos šventė „Blindos polka“ Luokėje šiemet sulaukė garbių svečių iš Austrijos Alpių. Šventę  Visų Šventųjų bažnyčioje pradėjome neatsitiktinai, nes austrai – nuoširdžiai tikinti tauta. Kiekvienas, dalyvavęs šių šventų Mišių aukoje, patyrė  neapsakomą palaimą, nes klebono kun.Virginijaus Palionio gražia iniciatyva už susirinkusius meldėsi dar du kunigai: bažnytinės teisės daktaras Marius Venskus ir religijos mokslų magistras Viktoras Daujotis. Žemaitiškas giesmes vedė etnografinis ansamblis „Šatrija“ (vadovė S. Čegienė), o juos papildė austrai, savo kalba sugiedoję „Tėve mūsų“. Su jauduliu klausėmės dr. M. Venskaus minčių apie bendruomenę, apie didžiausią dovaną, kurią galime padovanoti šalia esančiam. Popiet šventė tęsėsi prie Šatrijos, kur kelią pastojo Blindos „šaika“. Reikėjo žinoti slaptažodį arba išsipirkti, kad patektum į šventę. Kiekvienas svečias ar luokiškis šventę rado pagal save: vieni bažnyčioje, muzikos mylėtojai klausėsi etnografinio ansamblio „Šatrija“, Mažeikių (vadovė G. Jomantienė), Tirkšlių (vadovas A. Erlickas), Ryškėnų (M. Miliauskas), Žarėnų filialo (vadovas V. Petrauskas), Buožėnų filialo (vadovas V. Sabaliauskas), Užvenčio (V. Popovas) ir luokiškių (vadovas D. Balčiūnas) kaimo kapelų pasirodymų, trečius džiugino skrabalų virtuozo Regimanto Šilinsko programa. Šventės kulminacija – Austrijos liaudies šokėjų grupės ir liaudies muzikantų koncertas, įsiūbavęs visus žiūrovus. Vėliau gegužinėje iki pusiaunakčio  linksmino Kęstutis Jablonskis su grupe iš Klaipėdos. Šventėje savo autentiškais ten pat pagamintais patiekalais vaišino austrai. Mažuosius iškilmingoje karališkoje karietoje važnyčiojo S. Žilius su vaikaite Gabriele. Šventėje lyg nieko netrūko, nes visi kibome išvien: mokykla, klebonas,  kultūros centras, ūkininkai, kaimo verslininkai, seniūnijos administracija, aktyviausi bendruomenės atstovai (I. Kasmauskienė, O. Vilkienė, G. Lukošienė ir kt.), šiupinio karalienė K. Šežikienė.  Padėjo  ir Upynos seniūnija. Dėkojame mūsų klebonui kun.  V. Palioniui  ir Telšių rajono savivaldybei už paramą rengiant šventę.