Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Remontuojamos bažnyčios klebono rūpesčiai

Stasys POVILAITIS

Kan. dr. Algis Genutis

Bažnyčia remonto pastoliuose. 2010 metų vasara

Palangoje dažnas poilsiautojas užsuka į bažnyčią. Pastaraisiais metais vis atkreipdavau dėmesį į bažnyčios išorę, kurios lauko sienos buvo apstatytos statybų pastoliais, lentynomis, ramsčiais ir pan.

„Prelatas Juozapas Šniukšta. 1864–1949. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1907 metais pastatyta dabartinė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Fundatorius grafas Alfredas Tiškevičius“, – tokia bronzinė memorialinė lenta pritvirtinta prie bažnyčios durų. Su Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu kan. dr. Algiu Genučiu, iškeliamu į Šilalę, kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.

Ar lengva būti remontuojamos Palangos kurorto bažnyčios klebonu?

Būti kunigu – tai svarbi pareiga, ypač kurorte… Čia daug žmonių, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio kampelių – Vokietijos, Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Estijos. Palangos bažnyčioje jau antras šimtmetis gali rasti atgaivą, sielos ramybę. Ji, kaip ir prieš 103 metus, kurorto gyventojus, poilsiautojus, svečius pasitinka dvasinga, grakšti ir didinga. Tokią ją norėjo matyti grafai Tiškevičiai, gausiai aukoję jos statybai, architektas Karlas Eduardas Strandmanas, suprojektavęs šį statinį, ir statybos darbų koordinatorius prelatas Juozapas Šniukšta. Ši bažnyčia – miesto atpažinimo simbolis, o ir gerojo įvaizdžio dalis.

Jau nebe pirmi metai vyksta bažnyčios remonto darbai. Kiek laiko dar gali užtrukti remontas?

Išorės remontas vyksta pagal Apaštalų sosto ir Lietuvos Respublikos sutartį. Numatyta, kad valstybė remia Lietuvos paminklų išsaugojimą ir priežiūrą, lėšas skiria Kultūros paveldo departamentas, Palangos miesto savivaldybė ir parapijinė bendruomenė. Remontai tęsiasi jau trejus metus, kiekvienais metais įsisavinama apie 400000 litų.

Remontai, manau, tęsis dar ir 2011 metais, kol bus pakeista bažnyčios stogo danga. Ir toliau bus restauruojama bažnyčios išorė. Ko gero, visi išorės restauravimo darbai tęsis dar apie dvejus metus.

Koks pastoracinis darbas buvo pravedamas su jūsų parapijiečiais?

Pirmiausia tai katechezė. Vaikus ruošėme Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui, o jaunavedžius – santuokai.

Palangos parapijoje stengiamės suaktyvinti katechetinę veiklą įvairiose tikinčiųjų grupelėse. Mūsų bažnyčia organizavo Marijos legiono, Pranciškonų pasauliečių arba tretininkų programą „Atgaivink!“ Aktyvus motinų, besimeldžiančių už savo vaikus, būrelis. Judrūs Gyvojo rožinio nariai, aktyvus katalikiškų šeimų sambūris.

Su kokiais jausmais išvažiuojate iš Palangos?

 Išvykdamas dėkoju Dievui, kad parapijai galėjau duoti kryptį, dvasia stiprinti palangiškius. Kunigas, klebonas nėra visagalis… Dievui laiminant kartu su parapijos žmonėmis pavyko padaryti nemažai gerų darbų. Džiaugiuosi galėjęs dirbti su tokiais kunigais kaip vikaras Vytautas Tamašauskas, jubiliatai Liudas Serapinas ir Antanas Striukis.

Kokia yra madingo kurorto specifika?

Palangos bažnyčioje, ypač vasarą, pagausėja žmonių iš visos Lietuvos. Aš ir kiti kunigai, bažnyčios bendruomenė stengiamės, kad būtų jauku visiems, kurie praveria Dievo namų duris.

Koks muzikinis, kultūrinis gyvenimas, vykstantis šalia bažnyčios?

Į Palangą, ypač vasarą, atvyksta daug chorų, kurie mielai gieda šv. Mišiose. Beveik kiekvienais metais būna „Muzikinis lapkritis“, o vasarą – „Ave Marija“ koncertų ciklai. Jų metu po šv. Mišių skamba sakralinė muzika.

Kur ir kodėl jus iškelia? Juk jūs jau tapote palangiškiu?

Mane „persodina“ į Šilalės miesto šv. Pranciškaus Asyžiečio parapiją. Guodžiuosi, kad persodintas augalas geriau auga… Baigėsi 7 metų mano skyrimo laikmetis Palangoje. Dabar Telšių vyskupas Jonas Boruta paskyrė mane į Šilalę. Manau, kad tai – į gera.

Vienas Dievo įsakymų sako „Sekmadieniais švęsk“. Lietuviai dažnai pamiršta šį priesaką.

Galėtume būti aktyvesni kovodami su įvairiomis negerovėmis. Sekmadienis – Viešpaties diena. Tikintiesiems tai turi būti poilsio diena. Už juos dvasinius darbus dirbame mes, dvasininkai. Vaikai po didelių mūsų pastangų vis dėlto įjungiami į bažnyčios gyvenimą. Tačiau dėl to, kad tėvai nuo bažnyčios atitolę, po kurio laiko atitolsta ir vaikai.

Kodėl žymiai sumažėjo pašaukimų į kunigus?

Visur jų nėra per daug gausu. Šiuo metu smarkiai pasikeitė gyvenimas, žmonių požiūriai. Ne visada į gera. Jauni žmonės nenori vienas kitam įsipareigoti visam gyvenimui, savęs atsižadėti visam laikui. Dabartinis gyvenimo būdas nėra palankus pašaukimams į dvasininkų luomą. Kad greitai atsiras daug naujų pašaukimų – sunku tikėtis. Kaip yra, taip yra…

Kokia jūsų nuomonė apie krikščionišką spaudą, apie „XXI amžių“?

„XXI amžius“ nagrinėja Visuotinės Bažnyčios gyvenimo aktualijas. Jame yra gerų straipsnių iš bažnyčios,  parapijų gyvenimo. Jūsų laikraštis keičia savo veidą į gerą pusę. „XXI amžius“ – reikalingas katalikiškai visuomenei laikraštis.

Ačiū už pokalbį ir už Palangos bažnyčios gražinimo darbus.

Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“