2010 m. rugpjūčio 13 d.
Nr. 58
(1843)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

Lietuvos totoriai  įamžino Vytautą Didįjį

Kazimieras Dobkevičius

Renginio svečiai prie paminklo
Vytautui Didžiajam Raižiuose
Rimos Eidukevičiūtės nuotrauka

Raižių kaimo totorių mečetė

Naujieji Raižių saulės laikrodžiai

Paminklo atidarymo juostelę
perkirpo Europos parlamento narys
Vytautas Landsbergis ir Raižių kaimo
totorių bendruomenės pirmininkas

Tautiniais rūbais pasipuošusios
Raižių kaimo totorės

Prie paminklo Vytautui Didžiajam
Žalgirio mūšio pergalės 600-osioms
metinėms paminėti – Raižių kaimo
totoriai su karinėmis uniformomis

Lietuvos valdovas Vytautas Didysis dar 1397 metais suteikė totoriams lygias teises su lietuviais ir kitomis tautinėmis mažumomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Be to, totoriai turėjo teisę išpažinti islamą, laikytis savo papročių, verstis amatais. Istorikas dr. Libertas Klimka primena, kad Vytautas totoriams suteikė bajorų statusą. Totoriai buvo labai geri kariai: puikiai valdė kovinius žirgus, kardus, šaudė iš lankų. Daug totorių karių LDK teritorijoje ėjo pilių vadų pareigas. Iki šių dienų totoriai su pagarba taria Vytauto Didžiojo vardą.

Artėjant Žalgirio mūšio pergalės 600-osioms metinėms vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose (Alytaus rajone, 6 km į pietus nuo Butrimonių) birželio 26 dieną iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos valstybės galybės kūrėjui Vytautui Didžiajam. Paminklas Vytautui Didžiajam įprasmina bendrą lietuvių ir totorių  istoriją, kovas už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Istoriniame Žalgirio mūšyje 1410 m. liepos 15 dieną kartu su Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėmis kryžiuočius triuškino totorių kavalerija, vadovaujama Aukso ordos chano Tochtamyšo sūnaus Dželal-ed-Dino. Penkių metrų paminklą iš tamsiai pilko granito iškalė skulptorius Jonas Jagėla. Paminklo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gedimino stulpai ir totorių simbolis – Tarak Tanga, vidurinėje dalyje iškalti Vytauto Didžiojo valdymo metai (1392–1430),  totorių atsikėlimo į LDK metai (1397) ir 1410 metai – Žalgirio mūšio metai. Apatinėje dalyje užrašas: „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“. Šį paminklą už savo lėšas pastatė Raižių kaimo totorių bendruomenė.

Į  paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmes atvyko europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Seimo nariai Algimantas Sabatauskas, Vilija Abramikienė, Antanas Nedzinskas, Inga ir Arūnas Valinskai, Alytaus rajono mero pavaduotojas Gediminas Krakauskas, Turkijos ambasados Lietuvoje atstovai ir kiti garbūs svečiai. Svečių teisėmis Raižių gyvenvietėje lankėsi ir Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos atstovai, vadovaujami LVRKS pavaduotojo dim. kpt. Stanislovo Bereišio. Aplink paminklą rikiavosi Raižių kaimo bendruomenės totoriai, pasipuošę tautiniais drabužiais, moterys, jaunimas, totoriai su įvairių laikų karine uniforma ir ginklais bei vėliavomis. Beje, vėliavų jūroje nesimatė Lietuvos valstybinės Trispalvės.

Į susirinkusius kreipėsi europarlamentaras V. Landsbergis. Jis džiaugėsi, kad totorių bendruomenės iniciatyva savo lėšomis pastatyti paminklą  Vytautui Didžiajam rodo, kad per tiek metų jie neužmiršo savo geradario ir valdovo. Tai sektinas pavyzdys ir nūdienai – juk gali puikiai sugyventi skirtingų religinių tikėjimų žmonės. V. Landsbergis palinkėjo totoriams ir toliau sėkmingai gyventi, kurti, bendrauti Lietuvoje. V. Landsbergiui ir totorių bendruomenės atstovui buvo suteikta teisė perkirpti paminklo atidengimo juostelę.

Sveikinimo žodžius tarė prezidentės D. Grybauskaitės atstovė, Lietuvos totorių religinės bendruomenės pirmininkas imamas  Jakubauskas, Alytaus rajono mero pavaduotojas  G. Krakauskas, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis. Vyskupas pastebėjo, kad totoriai, kaip ir kitos tautinės mažumos, visais laikais Lietuvoje jautėsi lygiateisės religijų išpažinimo ir kitose gyvenimo srityse. Vėliau ganytojas pašventino paminklą. Tiesa, paminklo plokštumose nėra Vytauto Didžiojo bareljefo, nes islamas neleidžia vaizduoti žmogaus veido.

Po paminklo atidengimo visi skubėjo prie Raižių mečėtės. Šalia mečetės buvo atidengti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, o kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Šį unikalų laikrodį sukūrė Jonas Navikas. Paskui mečetėje vyko pamaldos. Po jų buvo surengtas didelis koncertas kaimo bendruomenei ir svečiams, vyko totorių liaudies meistrų darbų mugė, buvo vaišinamasi totorių nacionaliniais valgiais. Iki vėlyvo vakaro skambėjo muzika, dainos, šokiai.

Alytaus rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija