Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ministrantų šventė Romoje

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas džiugiai sveikinamas jaunų žmonių tarpe

Popiežius Benediktas XVI ir sambūrio „Coetus internationalis ministrantium“ vadovas Bazelio vyskupas Martinas Gechteris

Ministrantai iš Vokietijos

Šv. Tarcizijaus statula AP, AFP ir Reuters nuotraukos

Svarbus jaunimo sielovados bruožas

Nepaisant didelio vasaros karščio daugybė jaunų žmonių Romoje dalyvavo susitikime su popiežiumi Benediktu XVI, kuriame kalbėta apie pagarbą Eucharistijai. Rugpjūčio 4 dienos tradicinė trečiadienio bendroji audiencija šv. Petro aikštėje buvo ypatinga tuo, kad Šventąjį Tėvą entuziastingai sveikino daugiau kaip penkios dešimtys tūkstančių įvairių Europos šalių ministrantų (jaunųjų patarnautojų pamaldose prie altoriaus), kurie tomis dienomis  atliko piligrimystę prie didžiųjų apaštalų kapų. Renginį tema „Gerti iš tikrojo šaltinio“ organizavo tarptautinis ministrantų sambūris „Coetus internationalis ministrantium“ (CIM), šiemet minintis savo įkūrimo 50-ąsias metines.

Kadangi CIM 1960 metais buvo įkurtas Vokietijos mieste Altenberge ir labiau paplitęs vokiškai kalbančiuose kraštuose, tai ir tarp praėjusio suvažiavimo dalyvių didžiąją daugumą – net 45 tūkstančius – sudarė ministrantai iš Vokietijos. Mažesnės grupės buvo atvykę iš Šveicarijos, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos, netgi Albanijos. Kaip pranešė Vatikano radijas, tarp 17 šalių atstovų, kurių amžius siekė nuo 14 iki 25 metų, buvo ir aštuoniolika ministrantų iš Lietuvos. CIM organizuoja didžiąsias savo narių piligrimystes į Amžinąjį miestą kas penkerius metus, taigi praėjęs susitikimas buvo jau antrasis, kuriam vadovavo popiežius Benediktas XVI. Pats Šventasis Tėvas savo vaikystės prisiminimuose ne kartą yra pasakojęs apie asmeninę „altoriaus berniuko“ tarnystę gimtosios Bavarijos parapijoje.

CIM judėjimui dabar vadovaujantis Bazelio (Šveicarija) vyskupas Martinas Gechteris pabrėžia, kad ministrantų tarnystė sudaro svarbią jaunimo pastoracijos dalį kiekvienoje parapijoje. Pasak jo, ministrantų veikloje įtrauktos esminės Bažnyčios misijos plotmės: skelbimas, liturgija, diakonija ir bendrystė. Šią tarnystę ypač aktualu skatinti dabartinėje sekuliarizacijos aplinkoje, nes sekmadieniniame Eucharistijos šventime dalyvauja vis mažiau jaunų žmonių arba jų iš viso nebelieka. Taip pat yra susilpnėjęs parapijinio jaunimo organizacijų veikimas, jų kontaktas su liturginių apeigų celebravimu. Štai todėl ministrantų sąjūdį reikia palaikyti ir skatinti ne tik parapijiniame, bet ir dieceziniame bei nacionaliniame lygmenyje. „Ši tarnystė neturi apsiriboti vaikyste. Ministrantus reikia drąsinti, kad jie ją pratęstų ir brandos amžiuje“, – aiškina CIM vadovas.

Vyskupas M. Gechteris pažymi, kad mergaitės ir moterys irgi nori tarnauti prie altoriaus, todėl jų dalyvavimas palaikytinas formaciniu požiūriu. Iš tikrųjų pastaroji detalė Romoje vykusiame ministrantų suvažiavime buvo ypač ryški: organizatorių duomenimis, net 60 proc. susitikimo dalyvių buvo mergaitės ir tik 40 proc. – vaikinai. O juk dar taip neseniai (kai kuriose pasaulio šalyse iki šiol) moteriška ministrantų tarnystė laikoma labai kontraversiška ar netgi prilyginama liturginiam pažeidimui. Daugelyje vietų jaunų žmonių patarnavimas prie altoriaus vaidina svarbų vaidmenį kunigiškų pašaukimų sielovadoje, ministrantų susitikimai vyksta seminarijoje dalyvaujant klierikams ir pan. Todėl baiminamasi, kad merginų ministrančių buvimas gali kelti painiavą dėl Bažnyčios mokymo, kad kunigystė yra skirta tik vyrams.

Tačiau Vatikano laikraščio „L’Osservatore Romano“ pranešime apie Romoje vykusį ministrantų suvažiavimą pripažįstamas mergaičių ir jaunų moterų įsitraukimas į šį (ministrantų) vaidmenį, kuris anksčiau buvo išskirtinai rezervuotas tik vyrams ir ši praktika yra remtina. Žinoma, kunigiškų ir vienuoliškų pašaukimų ugdymo kelias per ministrantų tarnystę išlieka, bet kartu ši tarnystė yra svarbus pasauliečių, ypač jaunimo skatinimas, aktyvesniam, atsakingesniam bei sąmoningam dalyvavimui liturgijoje. Ministranto vaidmuo – tai ne tik patarnavimas liturginėms apeigoms vadovaujančiam kunigui, bet buvimas arti Jėzaus, bendravimas su Išganytoju, kuris ilgainiui išauga į rimtą ir visą gyvenimą trunkantį asmeninį ryšį.

Šv. Tarcizijaus liudijimo pavyzdys

„Skelbti draugystės su Kristumi dovaną savo bendraamžiams“, skelbti su džiaugsmu, su entuziazmu ir be baimės – tokią misijų užduotį suformulavo popiežius Benediktas XVI jauniesiems ministrantams rugpjūčio 4 dienos susitikime. Paprastai savo bendrosios audiencijos katechezėje Šventasis Tėvas aptaria vieno kurio nors žymaus Bažnyčios šventojo mokymą bei liudijimą. Šį kartą buvo pasirinktas ministrantų dangiškasis globėjas šv. Tarcizijus, kankinys, kuris paaukojo gyvybę už tikėjimą III amžiuje, krikščionių persekiojimo laikais, būdamas vos keturiolikos metų.

Popiežius Benediktas XVI sakė, kad mes apie šį jaunuolį neturime daug informacijos, bet tradicija nurodo, kad šv. Tarcizijus dažnai lankydavosi Romos katakombose, tuomet slaptose krikščionių susibūrimo vietose, ir buvo akolitas, tai yra kunigų pagalbininkas. Vieną dieną jis pasisiūlė atlikti pavojingą užduotį, nunešti šv. Komuniją ligoniams ir kaliniams. Nors kunigai atkalbinėjo, bet šv. Tarcizijus juos tikino, kad jo jaunas amžius kaip tik padės tai atlikti, nes niekas nekreips dėmesio į varganą berniuką. Vis dėlto pagonys išsiaiškino, kad jaunuolis yra krikščionis, ir norėjo iš jo atimti šventąją Eucharistijos duoną bei ją išniekinti.

Patyręs žiaurų smurtą šv. Tarcizijus gynėsi iš paskutiniųjų ir mirė spausdamas prie krūtinės Eucharistinį Jėzų, kuris tapo jo kūno dalimi, sakė Šventasis Tėvas. Šis pirmasis kankinys dėl Eucharistijos, kurio mirties diena Romos martirologe užrašyta 257 metų rugpjūčio 15-oji, vėliau Bažnyčioje buvo oficialiai paskelbtas ministrantų dangiškuoju globėju. Benediktas XVI pabrėžė, kad šv. Tarcizijaus liudijimas „rodo mums tą didžią meilę, kurią turime išlaikyti Eucharistijai“, tam neįkainojamam turtui, kuris atveria kelią į amžinąjį gyvenimą. Jis kvietė ir šių dienų ministrantus dosniai tarnauti Jėzui Eucharistijoje, nes taip galima suartėti su Viešpačiu ir tapti Jo tikrais draugais. Ši tarnystė „galbūt iš mūsų dabar nepareikalaus kankinystės, bet Jėzus laukia tikros ištikimybės“, – sakė Šventasis Tėvas, nurodydamas į atsakingo pasirengimo šv. Mišių aukai svarbą.

„Padėdami kunigams altoriaus tarnystėje, jūs prisidėjote prie Jėzaus priartinimo, Jo didesnės esamybės pasaulyje, kasdieniniame gyvenime, Bažnyčioje ir kiekvienoje vietoje“, – aiškino jauniesiems ministrantams popiežius Benediktas XVI. Atsižvelgdamas į auditorijos sudėtį, jis didžiąją kalbos dalį sakė vokiškai, tačiau pasveikino visas maldininkų grupes jų nacionalinėmis kalbomis. Jauniesiems šv. Mišių patarnautojams iš Lietuvos Šventasis Tėvas lietuviškai kalbėjo: „Nuoširdžiai sveikinu ministrantus iš Lietuvos. Sekdami šv. Tarcizijaus pavyzdžiu dosniai tarnaukite Jėzui, esančiam Eucharistijoje“.

Svarbiu susitikimo elementu buvo didžiulės bronzinės 5 metrų aukščio ir 4 tonų svorio šv. Tarcizijaus statulos palaiminimas, kurią atvežė beveik tūkstančio ministrantų delegacija iš Šveicarijos. Aran mieste išlietos statulos autorius – Bazelyje gyvenantis žymus skulptorius Benradas Langas, pats vaikystėje buvęs ministrantu. Po susitikimo popiežiaus Benedikto XVI palaiminta šv. Tarcizijaus statula buvo perkelta ir liks stovėti prie Apijaus kelio esančios šv. Kalisto katakombos, kur jaunasis krikščionių kankinys buvo palaidotas prieš septyniolika šimtmečių.

© 2010 „XXI amžius“