2010 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 59
(1844)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Rusija: grūdų ir žaidimų

Šią vasarą Rusiją vienu metu kamuoja trys sunkumai: aukščiausia oro temperatūra per šimtą  trisdešimt metų, labiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius išplitusi sausra bei nenumaldomi gaisrai, išsiplėtę net keliuose regionuose, įskaitant ir Maskvą. Šie trys pavojai kelia rimtą grėsmę Rusijos, vienos didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje, derliui. Kviečiai čia – labai svarbi prekė tiek šalies stabilumui, tiek sėkmingai užsienio politikai vykdyti. Tačiau Rusijai šios grėsmės jau pažįstamos. Nepaisant neregėtų karščių, sausros ir gaisrų, Maskvos kviečių derliaus turėtų pakakti vidiniam šalies vartojimui. Be to, pasinaudodama susidariusia situacija Rusija galės suvienyti kaimynines šalis glaudesniam ekonominiam bendradarbiavimui.

Nepaisant to, kad dėl gaisrų dūmų Maskva buvo uždaryta visą savaitę, didžiausią nerimą dėl gaisrų poveikio vis dar kelia didžiulio Rusijos grūdų derliaus ir jo eksporto likimas. Rusija yra viena stambiausių pasaulyje grūdų gamintojų bei eksportuotojų, kiekvienais metais pagaminanti apie 100 milijonų tonų kviečių. Tai sudaro 10 proc. visos pasaulio kviečių produkcijos. Dėl kasmetinių sausrų bei gaisrų kiekvienais metais Rusijos pagaminamas kiekis svyruoja nuo 75 iki 100 milijonų tonų. Tačiau manoma, kad šiais metais šis kiekis sumažės iki 65 milijonų tonų. Laimei, Rusija turi nemenką rezervą (24 milijonus tonų), tad šalies reikmėms derliaus pakaktų net ir esant blogesnėms sąlygoms.

Tačiau rugpjūčio 5-ąją dieną Kremlius pranešė laikinai stabdantis grūdų eksportą iki metų galo. Šį veiksmą paskatino dvi priežastys. Visų pirma siekiama pristabdyti staigų, stygiaus baimės veikiamą grūdų kainų kilimą. Rusijos grūdų rinka yra labai nepastovi – kainos čia jau spėjo pakilti net dešimčia procentų. Antra, Kremlius siekia apsidrausti dėl galimo žiemos derliaus sumažėjimo. Paprastai žiemos derlius, sodinamas rugpjūčio pabaigoje, vėl pripildo Rusijos grūdų atsargas. Jei karščiai nesiliaus, o gaisrai bei sausros toliau siaubs šalį, Maskvai teks nemažai apkarpyti eksportą, kad nenukentėtų šalies gyventojų aprūpinimas.

Toks Rusijos politikos konservatyvumas kainų bei atsargų stabilumo atžvilgiu kyla iš realios šalies padėties: gausios grūdų atsargos jau nuo seno čia siejamos su pusiausvyra visuomenėje. Kitaip nei kitos žaliavos, maisto trūkumas daugelyje šalių neįtikėtinai staigiai gali sukelti socialinį bei politinį nestabilumą. Tačiau Rusijai svarbiausias maisto produktas yra grūdai, nes kiti maisto produktai – mėsa, pieno produktai ar daržovės – per greitai genda, kad galėtų būti laikomi stabilumo garantais.

Rusija naudojasi grūdų sektoriuje susidariusia padėtimi ir  kaip įrankiu užsienio politikai reguliuoti. Ji paprašė Baltarusijos ir Kazachstano pasekti jos pavyzdžiu ir taip pat laikinai sustabdyti grūdų eksportą. Baltarusija kasmet eksportuoja gana nedaug grūdų į Rusiją, tačiau Kazachstanas yra vienas iš penkių stambiausių pasaulyje kviečių eksportuotojų, pagaminantis apie 21 milijoną tonų ir eksportuojantis daugiau kaip pusę. Sausra smogė ir čia, manoma, kad gamyba sumažės bent trečdaliu. Dažniausiai Kazachstanas eksportuoja į pietų Sibirą, Turkiją, Iraną ir kaimynines centrinės Azijos šalis. Šiais metais pirmą kartą šalis turėjo išsiųsti grūdų ir rytų Aziją, tačiau sausra privers ją dar kartą įvertinti savo galimybes.

Neatrodo, kad Rusijos prašymas Baltarusijai bei Kazachstanui sustabdyti grūdų eksportą yra susijęs su Rusijos nerimu dėl savo atsargų. Priežastis atrodo politiškesnė. Šių metų sausį trejetukas pasirašė muitų sąjungos sutartį, kuri vainikavo Rusijos planą praplėsti Maskvos ekonominę įtaką Baltarusijoje bei Kazachstane. Sąjunga susilpnino šių šalių produktyvumą ir dar giliau įtraukė jas į Rusijos ekonomikos tinklą. Nuo tada muitų sąjunga Rusijai tapo politiniu įrankiu, nes pasirašiusios šalys privalo paremti politiškai motyvuotus Rusijos veiksmus prekyboje (liepą sustabdyti mineralinių vandenų ir vynų pirkimą iš Moldovos bei Gruzijos). Tačiau dėl prašymo laikinai nutraukti grūdų eksportą nei Minskas, nei Astana Maskvai dar neatsakė.

Turint omeny Rusijos grūdų gamybą bei rezervus, šaliai tikrai nebūtinas Kazachstano bei Baltarusijos eksporto sumažėjimas. Šiuo būdu ji tik siekia esančios sąjungos pagrindu dar labiau patraukti į save kaimynes, pasinaudodama siautėjančiomis sausromis ir gaisrais.

Kyla klausimas, o kaip Ukraina? Dar nepriklausanti muitų sąjungai Ukraina yra trečia didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje. Sausros paveiktos šalies grūdų gamyba šiais metais, ko gero, sumažės apie 20 proc., galbūt ir daugiau. Natūralu, kad Maskva norėtų reguliuoti šios stambios kaimynės veiksmus, tačiau nepaisydama įvykių Baltarusijoje ir Kazachstane, Ukraina kol kas viešai nepranešė apie eksporto mažinimą.

Jei Rusija tikisi per grūdų pramonę įsigalėti visame regione, Ukraina – būtina sąjungininkė. Jei Maskva sugebės reguliuoti visų šių valstybių kviečių eksportą, jos galioje bus 15 proc. pasaulio grūdų gamybos ir 16 proc. pasaulio grūdų eksporto. Nors Kijevas ir prisiekė Maskvai savo politinę ištikimybę, ši krizė smogė į stambiausią Ukrainos pramonės šaką. Belieka tik stebėti, ar Kijevas pamins savo tautinę valią Maskvos gerovės vardan.

Karolina Dirgėlaitė

Straipsnis parengtas pagal JAV strateginių
tyrimų korporacijos „Stratfor“ medžiagą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija