Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MŪSŲ
RĖMĖJAS
|
|
|
Vatikano biudžetas deficitinis
Mindaugas BUIKA
|
Šventojo Sosto Ekonominių reikalų
prefektūros vadovas arkivyskupas
Velazijus de Paolis
su popiežiumi Benediktu XVI
|
Kardinolų Tarybos susitikimas Sunkios ekonominės bei finansinės situacijos pasaulyje pasekmės atsiliepė ir Vatikano biudžetui: pateikta 2009 metų ataskaita rodo, kad jau treti metai iš eilės jis yra deficitinis, tai yra išlaidos viršijo pajamas. Ataskaita buvo paskelbta, kai su praėjusių metų Šventojo Sosto ir Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžetų duomenimis liepos 79 dienos posėdyje išsamiai susipažino ir juos patvirtino speciali Kardinolų Taryba, sudaryta iš dvylikos įvairių kontinentų didžiausių diecezijų ordinarų.
|
|
Ginama Propaganda Fide veikla
Mindaugas BUIKA
|
Neapolio arkivyskupas kardinolas
Kresčencijus Sepė
|
Kardinolas pasirengęs bendradarbiauti Vatikane paskelbtas Tautų evangelizavimo kongregaciją ginantis pareiškimas po to, kai šiai dikasterijai vadovavęs dabartinis Neapolio (Italija) arkivyskupas kardinolas Kresčencijus Sepė atsidūrė prokuratūros tyrimo taikinyje dėl galimų finansinių pažeidimų parduodant nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjant korupcija įtariamo buvusio Italijos infrastruktūros ir transporto ministro Pietro Lunardžio bylą, taip pat aiškinamasi dėl jo iš minėtos Šventojo Sosto dikasterijos pirkto pastato Romos centre už neva žemesnę nei rinkos kainą. Už šį sandėrį buvęs ministras tariamai pažadėjo skirti vyriausybinių lėšų paketą kitų bažnytinių pastatų remontui, tačiau šios lėšos taip ir liko neužpajamuotos. Pastatas P. Lunardžiui parduotas 2004 metais, kai Tautų evangelizavimo kongregacijai (20012006 laikotarpiu) vadovavo kardinolas K. Sepė.
|
|
Tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams
|
Europarlamentaras
prof. Vytautas Landsbergis
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka
|
XXI amžius toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į klausimus, ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo televizijos bokštą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros vaizdo medžiaga, nufilmuota 1991 m. liepos 31-osios rytą, ar išties ne visi mūsų pareigūnai buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slėpė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.
|
|
Dėl Medininkų tarp Rusijos ir Lietuvos greičiausiai egzistuoja nerašyti susitarimai (2)
|
Buvęs krašto apsaugos ministras
Audrius Butkevičius
Autoriaus nuotrauka
|
Liepos 31-ąją Lietuva minėjo Medininkų žudynių 19-ąsias metines. Paminklai žuvusiems pareigūnams pastatyti, kasmet Medininkuose rengiami pompastiški minėjimai. Tačiau svarbiausio dalyko Lietuva taip ir nenuveikė: neįvardino nei žudynių užsakovų, nei vykdytojų. Tiesa, vienintelis įtariamasis Konstantinas Michailovas-Nikulinas dabar kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Bet šiam buvusiam Rygos OMON milicininkui pateikiami kaltinimai kelia įtarimų, jog už grotų kali niekuo dėtas žmogus.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
XXII klojimo teatrų krivūlė
Prof. Petras Bielskis
|
Lietuvos klojimo teatro draugijos
vėliava (dailininkė Sofija
Kanaverskytė, batika, aplikacija)
|
Liepos 3 dieną Tautkaičių klojime (netoli Marijampolės) į savo metinę Krivūlę jau dvidešimt antrą kartą susirinko Lietuvos klojimo teatrai: iš Punsko, Agluonėnų, Viešintų, Jurbarko, Marcinkonių, Kalvarijos ir Tautkaičių... Prieš atidarymą, pertraukose ir vakaro gegužinėje grojo Punsko lietuvių kultūros namų kaimo kapela (vadovas Jonas Zakaravičius), Tautkaičių kaimo kapela (vadovas Linas Penkaitis), koncertavo Igliaukos tautinių šokių grupė (vadovė Zita Venckūnienė). Pagal Agluonėnuose atgimimo metais gimusią tradiciją suvažiavę į Krivūlę teatrai būtinai iškelia trispalvę vėliavą. Tais metais (1988) pirmojoje Krivūlėje dar trispalvė buvo uždrausta, o šiais metais per darbus pamiršo iškelti. Bet užtat pačiame kiemo centre gandralizdyje kleketavo gandrų šeimyna nei triukšmo, nei žmonių nesibaidė.
|
|
Pasaulio anykštėnams vėl vadovaus mokslininkas
Vytautas Bagdonas
|
Pasaulio anykštėnams
ir toliau vadovauti patikėta
prof., hab. dr. Antanui
Tylai (dešinėje). Greta
prof. Algirdas Avižienis
Autoriaus nuotrauka
|
Nuo 1992-ųjų metų veikiančiai Pasaulio anykštėnų bendrijai sėkmingai vadovauja žinomas šalyje mokslininkas prof., hab. dr. Antanas Tyla. Jis ir toliau vadovaus šiai nevyriausybinei organizacijai, vienijančiai visame pasaulyje gyvenančius anykštėnus taip nusprendė susirinkę į tradicinę miesto šventę ir pasaulio anykštėnų VI suvažiavimą Su Šventąja širdy Bendrijos nariai, vienbalsiai palaikę kraštiečio istoriko kandidatūrą.
|
|
Pleneras dailininkei atminti
Bronius VERTELKA
|
Tapytojų plenero dalyviai (iš kairės):
Rasa Čypaitė, Renė Sriubiškienė,
Aleksandras Spundzevičius, Kęstutis
Preidžius ir Laimutė Širvydienė
|
Rokiškio krašto muziejuje vyko respublikinis tapytojų pleneras, skirtas garsios menininkės Monikos Bičiūnienės 100-mečiui. Plenere dalyvavo šeši tapytojai: vilnietės Danguolė Raudonikienė ir Laimutė Širvydienė, kupiškietė Renė Sriubiškienė, biržietis Kęstutis Preidžius, rokiškiečiai Aleksandras Spundzevičius ir Rasa Čypaitė. Be to, D. Raudonikienė atsivežė anūką Marių, gyvenantį Norvegijoje. Jis buvo kaip plenero mokinys, dirbo su senele ir tapė.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Tarp pušų ir akacijų
Benjaminas ŽULYS
|
Groja ir dainuoja aktorius
Gediminas Storpirštis
|
Kulautuva, įsikūrusi ant Nemuno kranto vaizdingoje vietoje, tarp pušų, nuo seno žinoma ir mėgiama poilsiautojų. Čia vyksta įvairūs masiniai renginiai rajono dainų, šokių šventės, festivaliai. Neseniai Kulautuvoje įvyko dešimtasis dainuojamosios poezijos festivalis Akacijų alėja. Į renginį žmonės vyko Žemaičių autostrada arba plaukė laivu nuo Kauno senamiesčio krantinės iki pat kurorto.
|
|
Spalvingas Sūduvos žemės dukros gyvenimo kelias
Istorikės ir geografės dr. Nastazijos Kairiūkštytės 75-mečiui
Irena Tumavičiūtė
|
Nastazija Kairiūkštytė savo rankomis
išpuoselėtoje sodyboje
|
Sūduvos apylinkių dukra dr. Nastazija Kairiūkštytė savo gimtinę garsina kaip istorikė. Ji yra Tėvynės pažinimo draugijos mokslinė konsultantė, Vilniečių ainių garbės narė. Istorikė dalyvauja radijo ir televizijos laidose, jos straipsniai skelbiami daugelyje Lietuvos laikraščių ir žurnalų. Nastazija Kairiūkštytė gimė 1935 m. birželio 30 dieną Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Samaniškių kaime, ūkininkų Stasio Kairiūkščio ir Onos Kleizaitės-Kairiūkštienės šeimoje. Šeimoje buvo antroji dukra. Vėliau tėvai susilaukė dar šešių vaikų. Kairiūkščiai, kaip ir visi ūkininkai, patyrė prievartinį kolektyvizavimą: iš jų buvo atimti ir suvisuomeninti trobesiai.
|
|
Susitikimas su Marija Remiene
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Marija Remienė
Stasio POVILAIČIO nuotrauka
|
Minint Lietuvos Respublikos atkūrimo dvidešimtmetį Radvilų rūmuose Vilniuje buvo atidaryta išeivijos dailininkų paroda Dovana Nepriklausomai Lietuvai. Parodoje eksponuojama nemaža dalis Marijos Remienės 20052009 metais Lietuvai padovanotų darbų: apie 100 Adomo Galdiko (18931969), keletas Adomo Varno (18791979), Vytauto Kasiulio (19181995), Pauliaus Augiaus (19091960) ir kitų dailininkų grafikos bei tapybos darbų.
|
|
|