2010 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 59
(1844)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Kai atsakovų
pretenzijos teismui
sukasi sename rate

Vienašalės derybos

Svečiuose poetas
ir kunigas

Imperijos žlugimo
priežastys

Rusija: grūdų
ir žaidimų

Vatikano biudžetas – deficitinis

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto Ekonominių reikalų
prefektūros vadovas arkivyskupas
Velazijus de Paolis
su popiežiumi Benediktu XVI

Kardinolų Tarybos susitikimas

Sunkios ekonominės bei finansinės situacijos pasaulyje pasekmės atsiliepė ir Vatikano biudžetui: pateikta 2009 metų ataskaita rodo, kad jau treti metai iš eilės jis yra deficitinis, tai yra išlaidos viršijo pajamas. Ataskaita buvo paskelbta, kai su praėjusių metų Šventojo Sosto ir Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžetų duomenimis liepos 7–9 dienos posėdyje išsamiai susipažino ir juos patvirtino speciali Kardinolų Taryba, sudaryta iš dvylikos įvairių kontinentų didžiausių diecezijų ordinarų.


Ginama „Propaganda Fide“ veikla

Mindaugas BUIKA

Neapolio arkivyskupas kardinolas
Kresčencijus Sepė

Kardinolas pasirengęs bendradarbiauti

Vatikane paskelbtas Tautų evangelizavimo kongregaciją ginantis pareiškimas po to, kai šiai dikasterijai vadovavęs dabartinis Neapolio (Italija) arkivyskupas kardinolas Kresčencijus Sepė atsidūrė prokuratūros tyrimo taikinyje dėl galimų finansinių pažeidimų parduodant nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjant korupcija įtariamo buvusio Italijos infrastruktūros ir transporto ministro Pietro Lunardžio bylą, taip pat aiškinamasi dėl jo iš minėtos Šventojo Sosto dikasterijos pirkto pastato Romos centre už neva žemesnę nei rinkos kainą. Už šį sandėrį buvęs ministras tariamai pažadėjo skirti vyriausybinių lėšų paketą kitų bažnytinių pastatų remontui, tačiau šios lėšos taip ir liko neužpajamuotos. Pastatas P. Lunardžiui parduotas 2004 metais, kai Tautų evangelizavimo kongregacijai (2001–2006 laikotarpiu) vadovavo kardinolas K. Sepė.


„Tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams“

Europarlamentaras
prof. Vytautas Landsbergis
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

„XXI amžius“ toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į klausimus, ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo televizijos bokštą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros vaizdo medžiaga, nufilmuota 1991 m. liepos 31-osios rytą, ar išties ne visi mūsų pareigūnai buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slėpė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.


„Dėl Medininkų tarp Rusijos ir Lietuvos greičiausiai egzistuoja nerašyti susitarimai“ (2)

Buvęs krašto apsaugos ministras
Audrius Butkevičius
Autoriaus nuotrauka

Liepos 31-ąją Lietuva minėjo Medininkų žudynių 19-ąsias metines. Paminklai žuvusiems pareigūnams pastatyti, kasmet Medininkuose rengiami pompastiški minėjimai. Tačiau svarbiausio dalyko Lietuva taip ir nenuveikė: neįvardino nei žudynių užsakovų, nei vykdytojų. Tiesa, vienintelis įtariamasis Konstantinas Michailovas-Nikulinas dabar kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Bet šiam buvusiam Rygos OMON milicininkui pateikiami kaltinimai kelia įtarimų, jog už grotų kali niekuo dėtas žmogus.


Užkrečiantys pavyzdžiai

XXII klojimo teatrų krivūlė

Prof. Petras Bielskis

Lietuvos klojimo teatro draugijos
vėliava (dailininkė Sofija
Kanaverskytė, batika, aplikacija)

Liepos 3 dieną Tautkaičių klojime (netoli Marijampolės) į savo metinę Krivūlę jau dvidešimt antrą kartą susirinko Lietuvos klojimo teatrai: iš Punsko, Agluonėnų, Viešintų, Jurbarko, Marcinkonių, Kalvarijos ir Tautkaičių... Prieš atidarymą, pertraukose ir vakaro gegužinėje grojo Punsko lietuvių kultūros namų kaimo kapela (vadovas Jonas Zakaravičius), Tautkaičių kaimo kapela (vadovas Linas Penkaitis), koncertavo Igliaukos tautinių šokių grupė (vadovė Zita Venckūnienė). Pagal Agluonėnuose atgimimo metais gimusią tradiciją suvažiavę į Krivūlę teatrai būtinai iškelia trispalvę vėliavą. Tais metais (1988) pirmojoje Krivūlėje dar trispalvė buvo uždrausta, o šiais metais per darbus pamiršo iškelti. Bet užtat pačiame kiemo centre gandralizdyje  kleketavo gandrų šeimyna – nei triukšmo, nei žmonių nesibaidė.


Pasaulio anykštėnams vėl vadovaus mokslininkas

Vytautas Bagdonas

Pasaulio anykštėnams
ir toliau vadovauti patikėta
prof., hab. dr. Antanui
Tylai (dešinėje). Greta –
prof. Algirdas Avižienis
Autoriaus nuotrauka

Nuo 1992-ųjų metų veikiančiai Pasaulio anykštėnų bendrijai sėkmingai vadovauja žinomas šalyje mokslininkas prof., hab. dr. Antanas Tyla. Jis ir toliau vadovaus šiai nevyriausybinei organizacijai, vienijančiai visame pasaulyje gyvenančius anykštėnus – taip nusprendė susirinkę į tradicinę miesto šventę ir pasaulio anykštėnų VI suvažiavimą „Su Šventąja širdy“ Bendrijos nariai, vienbalsiai palaikę kraštiečio istoriko kandidatūrą.


Pleneras dailininkei atminti

Bronius VERTELKA

Tapytojų plenero dalyviai (iš kairės):
Rasa Čypaitė, Renė Sriubiškienė,
Aleksandras Spundzevičius, Kęstutis
Preidžius ir Laimutė Širvydienė

Rokiškio krašto muziejuje vyko respublikinis tapytojų pleneras, skirtas garsios menininkės  Monikos Bičiūnienės 100-mečiui. Plenere dalyvavo šeši tapytojai: vilnietės Danguolė Raudonikienė ir Laimutė Širvydienė, kupiškietė Renė Sriubiškienė, biržietis Kęstutis Preidžius, rokiškiečiai Aleksandras Spundzevičius ir Rasa Čypaitė. Be to, D. Raudonikienė atsivežė anūką Marių, gyvenantį Norvegijoje. Jis buvo kaip plenero mokinys, dirbo su senele ir tapė.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Tarp pušų ir akacijų

Benjaminas ŽULYS

Groja ir dainuoja aktorius
Gediminas Storpirštis

Kulautuva, įsikūrusi ant Nemuno kranto vaizdingoje vietoje, tarp pušų, nuo seno žinoma ir mėgiama poilsiautojų. Čia vyksta įvairūs masiniai renginiai – rajono dainų, šokių  šventės, festivaliai. Neseniai Kulautuvoje įvyko dešimtasis dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. Į renginį žmonės vyko Žemaičių autostrada arba plaukė laivu nuo Kauno senamiesčio krantinės iki pat kurorto.


Spalvingas Sūduvos žemės dukros gyvenimo kelias

Istorikės ir geografės dr. Nastazijos Kairiūkštytės 75-mečiui

Irena Tumavičiūtė

Nastazija Kairiūkštytė savo rankomis
išpuoselėtoje sodyboje

Sūduvos apylinkių dukra dr. Nastazija Kairiūkštytė savo gimtinę garsina kaip istorikė. Ji yra Tėvynės pažinimo draugijos mokslinė konsultantė, Vilniečių ainių garbės narė. Istorikė dalyvauja radijo ir televizijos laidose, jos straipsniai skelbiami daugelyje Lietuvos laikraščių ir žurnalų.  

Nastazija Kairiūkštytė gimė 1935 m. birželio 30 dieną Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Samaniškių kaime, ūkininkų Stasio Kairiūkščio ir Onos Kleizaitės-Kairiūkštienės šeimoje. Šeimoje buvo antroji dukra. Vėliau tėvai susilaukė dar šešių vaikų. Kairiūkščiai, kaip ir visi ūkininkai, patyrė prievartinį kolektyvizavimą: iš jų buvo atimti ir suvisuomeninti trobesiai.


Susitikimas su Marija Remiene

Dr. Aldona Kačerauskienė

Marija Remienė
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Minint Lietuvos Respublikos atkūrimo dvidešimtmetį Radvilų rūmuose Vilniuje buvo atidaryta išeivijos dailininkų paroda „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“. Parodoje eksponuojama nemaža dalis Marijos  Remienės 2005–2009 metais Lietuvai padovanotų darbų: apie 100 Adomo Galdiko (1893–1969), keletas Adomo Varno (1879–1979), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Pauliaus Augiaus (1909–1960) ir kitų dailininkų grafikos bei tapybos darbų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija