Vilniuje paminėtas Baltijos kelias
|
Buvę ir dabartiniai valstybės
vadovai prie Laisvės kelio skulptūros
|
Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, Vilniuje buvę ir esami valstybės vadovai dalyvavo simbolinėje plytų mūrijimo į skulptūrą Laisvės kelias ceremonijoje. Kartu buvo paminėtos Baltijos kelio 21-osios metinės ir skulptūros darbų pusiaukelė.
Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrijo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko ir Estijos parlamento narys, EstijosLietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa. Bendrą visų Baltijos šalių kelio plytą įmūrijo Laisvės kelio iniciatyvinės grupės nariai Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas. Vardines plytas įmūrijo prezidentas Valdas Adamkus, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, UNESCO atstovai. Plytą, simbolizuojančią praeitį, dabartį ir ateitį, įmūryti patikėta Europos Parlamento nariui, buvusiam Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Ceremonijos metu skambėjo legendinė Bunda jau Baltija ir kitos Sąjūdžio laikų dainos. Kūrinį Geltona. Žalia. Raudona atliko Andrius Mamontovas. Renginio pabaigoje šalia paminklo į gyvą grandinę susikibo valstybės vadovai, projekto autorius Tadas Gutauskas ir kiti svečiai.
Ceremonijoje kalbėjusi D. Grybauskaitė pasakė: Baltijos kelias tai tautos kūrinys, tautos viltis ir tikėjimas, laisvės ir vienybės simbolis, tai mūsų tautos ateitis. Pasak jos, skulptūra simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, daugiau kaip prieš 20 metų sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes, nusidriekusią 600 kilometrų ir tapusią analogų pasaulyje neturinčia vienybės išraiška. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad skulptūra Laisvės kelias tai laisvės simbolis, kasdien primenantis mūsų tautos laisvės siekį, įkvepiantis ir vienijantis šiandienos iššūkiams bei ateities darbams.
Idėjos autorius T. Gutauskas teigė: 20 metų einame laisvės keliu. Norėjosi sukurti tokį švarų, viltingą kūrinį, sujungiantį žmones, koks iš tikrųjų ir buvo prieš 21 metus įvykęs Baltijos kelias.
Laisvės kelio skulptūroje bus įmūryta 20 tūkst. vardinių plytų, už kurias žmonės užmokėjo internetu arba Lietuvos pašto skyriuose. Atidengti skulptūrą numatoma dar šį rudenį. Kiekvieno asmens ar šeimos, užmokėjusios už plytas, pavardės bus įspaustos plytose, iš kurių bus sumūryta skulptūra. Per keletą mėnesių plytas jau įsigijo per 19 tūkst. žmonių iš 31 pasaulio valstybės, penkių žemynų.
Stasio POVILAIČIO nuotrauka
© 2010 XXI amžius
|