Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Rusijoje sielovados padėtis stabili

Mindaugas BUIKA

Maskvos arkivyskupas Paolas Pecis

Parapijinių bendruomenių stiprinimo uždavinys

Rusijos sostinės Maskvos katalikų bendruomenėje iškilmingai paminėtos vietos ganytojo arkivyskupo Paolo Pecio gimimo 50-osios metinės. Ta proga rugpjūčio 13 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo katedroje kartu su solenizantu šv. Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Antonijus Meninis ir daugiau kaip trisdešimt kunigų. Sveikino ir apeigose dalyvavę Rusijos didžiausios Stačiatikių Bažnyčios atstovai. Perskaitytame Maskvos patriarchato ekumeninių santykių departamento vadovo Volokalamsko metropolito Ilariono laiške pažymėta ilgametė arkivyskupo P. Pecio tarnystė Rusijoje, „gili pagarba Stačiatikių Bažnyčiai ir siekis kurti pasitikėjimo kupinus santykius“.

Naujasis ekumeninės veiklos koordinatorius

Mindaugas BUIKA

Naujasis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas vyskupas Kurtas Kochas

Paskyrimą nulėmė kompetencija ir patyrimas

Vasaros pradžioje popiežius Benediktas XVI Katalikų Bažnyčios ekumeninės veiklos koordinavimą patikėjo vyskupui Kurtui Kochui. Ligtolinis 60-metis Bazelio ordinaras Šventojo Tėvo sprendimu užėmė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko postą, kartu gaudamas arkivyskupo titulą, kuris tradiciškai suteikiamas Vatikano institucijų vadovams. Šveicaras arkivyskupas K. Kochas pakeitė 77-metį vokietį kardinolą Valterį Kasperį, kuris liepos pradžioje atsistatydino, peržengęs pensinio amžiaus ribą.

Vilniuje paminėtas Baltijos kelias

Buvę ir dabartiniai valstybės vadovai prie „Laisvės kelio“ skulptūros

Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, Vilniuje buvę ir esami valstybės vadovai dalyvavo simbolinėje plytų mūrijimo į skulptūrą „Laisvės kelias“ ceremonijoje. Kartu buvo paminėtos Baltijos kelio 21-osios metinės ir skulptūros darbų pusiaukelė.

Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrijo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko ir Estijos parlamento narys, Estijos–Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa. Bendrą visų Baltijos šalių kelio plytą įmūrijo „Laisvės kelio“ iniciatyvinės grupės nariai – Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas. Vardines plytas įmūrijo prezidentas Valdas Adamkus, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, UNESCO atstovai. Plytą, simbolizuojančią praeitį, dabartį ir ateitį, įmūryti patikėta Europos Parlamento nariui, buvusiam Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Ceremonijos metu skambėjo legendinė „Bunda jau Baltija“ ir kitos Sąjūdžio laikų dainos. Kūrinį „Geltona. Žalia. Raudona“ atliko Andrius Mamontovas. Renginio pabaigoje šalia paminklo į gyvą grandinę susikibo valstybės vadovai, projekto autorius Tadas Gutauskas ir kiti svečiai.

Kaune atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai

Prie paminklo Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai kalba Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis

Minint Juodojo kaspino dieną, Kaune sekmadienį buvo atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai. Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke, iškilo 5,5 m aukščio bronzos ir granito monumentas. Šį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sumanymą įgyvendino skulptorius Vidmantas Gylikis. Paminklui sukurti lėšų aukojo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Vilniuje vyko pilietinės akcijos

Piketas prie Generalinės prokuratūros Aleksandro SAPONO nuotrauka

Rugpjūčio 17 dieną Vilniuje nutraukta visą mėnesį prie Generalinės prokuratūros trukusi bado akcija. Šios akcijos iniciatorius – „Drąsiaus kelio“ judėjimas – siekė atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į vis dar netiriamą Drąsiaus Kedžio nužudymą. „Drąsiaus kelio“ valdybos pirmininkė Audronė Skučienė teigė, kad akcija kol kas nutraukiama, bet ji neatmetė galimybės, kad po kurio laiko ji gali būti atnaujinta.

Už jūsų ir mūsų laisvę 1991 metų rugpjūčio pučas ir kiti įvykiai

Jurgis Bielinis,

 LSDS tarybos narys

Per rugpjūčio pučą Maskvoje 1991 metais

1991 metais gal mėnuo po Sausio įvykių į Kauną atvažiavęs vienas rusas susirado LSDP būstinę, kurioje aš tuo metu buvau. Sakėsi atvažiavęs iš Magadano, Maskvoje sužinojęs, kad Kaune galima gauti vaizdajuosčių su Sausio 13-osios įvykiais... Nuvedžiau jį į parduotuvę, kurioje pirkdavau tas kasetes, o kasečių jau nebėra. Ką daryti – negi žmogus bus veltui atvažiavęs. Be to, suprantu, kad tos kasetės galėtų pakeisti Tolimųjų Rytų situaciją. Veduosi žmogų į Radiją ir televiziją Daukanto gatvėje. Ir čia kasečių neturi...  Minkštiname televizininkų širdis, neatstojame. Ir jie randa išeitį – ištrina senos kasetės vaizdus ir įrašo Sausio kruvinus įvykius. Magadanietis patenkintas nori televizininkui apmokėti – tas užmokesčio kratosi sakydamas: „Tegul būna už jūsų ir mūsų laisvę“.         

Tiesa apie Lietuvos laisvės armiją

Irena Montvydaitė-Giedraitienė

LLA narių viešnagė Seime

„Tą šerkšnotą 1941 metų gruodžio 13-osios rytą, kai Vilniaus miestą dar gaubė neįsidienoję nakties šešėliai, dvylika patriotiškai nusiteikusių jaunų karininkų su atsargos vyr. leitenantu Kaziu Veverskiu Gedimino pilyje, iškėlę du dešinės rankos pirštus, ištarė rūsčius priesaikos žodžius. Visų jausmai buvo pakylėti, įaudrinti, nes jie stovėjo toje pačioje vietoje, kur kadaise DLK Gediminas medžioklės naktį susapnavo staugiantį geležinį vilką“, – rašo knygoje „Uždegti laisvės žiburį norėjom“ Česlovas Leonas Kareckas.

Bendruomenėse

Prezidentė gyrė kaimo verslo iniciatyvas

Rūta Averkienė

Prezidentė su dargužiečiais

Varėnos rajone lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lydima žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir rajono Savivaldybės mero Vido Mikalausko šalies vadovė apsilankė sūrių sostine tituluojamame Dargužių kaime, čia pat įsikūrusioje šilauoges ir žilvičius auginančioje UAB „Jūsų sodui”, Rūtos Sakalienės kaimo turizmo sodyboje Marcinkonyse ir drevinės bitininkystės muziejuje Musteikos kaime.

Kad žmonės pajustų molio galią

„Keramikas – ne specialybė, o gyvenimo būdas. Šiam amatui turi atiduoti visą save“, – teigia Eglė Kurcikevičienė

Šakių rajone Zyplių dvare kasdien darbuojasi tautodailininkė Eglė Kurcikevičienė. Neseniai dvare buvo eksponuojama  jubiliejinė jos keramikos darbų paroda. Keturiasdešimtmetė iš Panevėžio kilusi dailininkė moliu domisi jau dvidešimt metų,  dirbo įvairiose keramikos įmonėse. Nuo 2002-ųjų E. Kurcikevičienė dalyvauja tautodailininkų pleneruose, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Ji yra Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė, nuo 2005 metų priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijai. Su tautodailininke kalbėjosi Sima Kazarian.

Tauriems tikslams lėšų pakanka

Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė

Su Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jūrate MISIŪNIENE  kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Kaip gyvenate atėjus krizei?

Ramiai, susikaupę, kūrybingai. Sumažėjo pinigų, todėl teko peržiūrėti prioritetus. Šiais metais finansuojami pagrindiniai, patys svarbiausi  rajonų bendruomenių renginiai.

Nauja didmoterės knyga

Knygos viršelis

Po dvylika vėliavų savo ir ne savo noru pagyvenęs, daug santvarkų ir valdžių regėjęs iškilus publicistas ir paskaitininkas Vilius Bražėnas sugrįžęs į Tėvynę aptiko nemažai reiškinių ir žmonių, kurių čia gyvendami dėl okupantų nuslopinto regėjimo nepastebime, todėl ir įvardinti nesugebame. Skaitydami V. Bražėno rašinius randame negirdėtus žodžius, kuriuos kompiuteriai vis dar pabraukia raudonai (neva – klaidingi), tačiau leidinių redaktoriai jų taisyti nebeišdrįsta, nes jie prie reiškinio ar žmogaus lipte limpa. Vienas tokių žodžių – didmoterė.

Vorkutos lagerių sukilimo sukakčiai – nauja knyga

Ketvirtoji Edvardo Buroko  knygų ciklo „Pūtėme prieš vėją“ dalis „Krauju rašyta istorija“ pasirodė lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis minint Vorkutos politinių kalinių 55 metų sukaktį. Ją išleido Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga.

Į amžinybę vienas po kito išeina likę sukilimo organizatoriai ir dalyviai, užmarščiai atiduodami neužrašyti jų autentiški prisiminimai, istorikų, nagrinėjančiųjų laisvės kovą už grotų, – vos keletas, o ir jų darbai prieinami tik Lietuvos skaitytojui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre pasirodantys užsienio žurnalistai, prakalbinę buvusius politinius kalinius, būna nustebinti ir priblokšti sužinoję, kad sovietinės vergijos lagerių archipelage vyko streikai, sukilimai, politinių kalinių kova ne tik dėl išsilaisvinimo, ne tik dėl archipelago, bet ir dėl pačios blogio imperijos griūties.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Margi floristinių kilimų raštai

Vytautas Bagdonas

Autoritetinga komisija pirmąją vietą skyrė Naujųjų Elmininkų kaimo bendruomenės narių „nuaustam“ kilimui

Ši vasara tikrai negailėjo karščio ir saulės spindulių, tad respublikinio floristinių kilimų konkurso dalyviai turėjo sutelkti visą išmonę, kad jų „išausti“ kilimai neprarastų spalvų, nenuvystų per tradicinės Anykščių miesto šventės  ir pasaulio anykštėnų VI suvažiavimo „Su Šventąja širdy“ dienas.

Anykščių rajono savivaldybės iniciatyva floristinių kilimų konkursas tapo tradiciniu ir netgi respublikiniu. Anykštėnai užpatentavo emblemą, įgijo išskirtinę teisę organizuoti tokius konkursus.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Tautodailininkų laisvalaikio užsiėmimai

Bronius VERTELKA

Medžio meistras Vidmantas Zakarka negailėjo patarimų

Liepos viduryje į žinomo medžio drožėjo Vidmanto Zakarkos dirbtuves Panemunėlyje suvažiavo rajono tautodailininkai su savo šeimos nariais. Sugalvojo išsigremžti po šaukštą, nors dauguma  net nebuvo bandę drožti. Jauniausiam „drožėjui“ buvo vos 8, vyriausiam – jau 77 metai. Įrankių parūpino V. Zakarka. Jis ir  Eduardas Titas iš Radviliškio, irgi drožėjas, atvykęs pasisvečiuoti pas savo draugą, patarimų nešykštėjo. Iš ko drožti, sukti galvos nereikėjo – nepritrūko malkų pliauskų. „Mūsų suvažiavimo tikslas – ne išmokti drožti profesionaliai, o pabūti kartu, pabendrauti. Kaip kitaip suvienysi, nes kiekvienas tautodailininkas namuose dirba savaip. Ir čia – ne kažkoks drožėjų pleneras. Toks pasibuvimas sugalvotas ne mano vienos“, – „XXI amžiui“ sakė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė Jolanta Kareniauskienė.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Marcinkonyse juokavo šalies humoristai

Rūta Averkienė

Svečiai iš Surviliškio – humoro grupė „Bobų radijas“

Atsinaujinusio Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų centro salė vos talpino žiūrovus, susirinkusius į šeštąją respublikinę humoro grupių šventę „Ėglis 2010“. Marcinkoniškiai ir svečiai turėjo puikią progą pasijuokti drauge su humoro grupių artistais iš Lazdijų, Marcinkonių, Matuizų, Vilkaviškio ir Surviliškio.

Pasak šios, jau tradicine tapusios kas antri metai vykstančios šventės, sumanytojų marcinkoniškių Rimutės Avižinienės ir Natalijos Čaplikienės, jau senokai norėjosi kurti tradicijas ir turėti savo, didžiausio Lietuvos kaimo, teatrų šventę. Todėl ir pavadinimą sumanė dzūkišką, ir labai jau vaidybos žanrui pritinkantį. Kadagys, dzūkiškai ėgliu vadinamas, dygus, bet labai sveikas augalas. Kaip ir kandus humoristų pasijuokimas iš savo ir kitų ydų – nemalonus, bet sveikas.

Puošiasi namų langinės

Bronius VERTELKA

Plenerų organizatoriai – Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė ir rokiškėnas menininkas Arūnas Augutis

Tradicija puošti namų langines ne tik medžio drožiniais, bet ir tapyba gimė Rokiškyje. Ant medžio tapantys menininkai suvažiuoja iš įvairių Lietuvos vietų. Tokių plenerų autoriai ir organizatoriai – Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė bei rokiškietis menininkas Arūnas Augutis. Trys plenerai vyko Rokiškyje, du Salose, o paskutinysis Žiobiškyje. Liepos 16-ąją Rokiškio kultūros centre buvo pristatyti plenero metu sukurti darbai.

Laisvės kovų dalyvei – Anykščių rajono garbės pilietės vardas

Vytautas Bagdonas

Aktyvi visuomenės veikėja, politikė, laisvės kovų dalyvė Prima Petrylienė apdovanota Anykščių rajono garbės pilietės vardu

Praėjusią vasarą, vykstant tradicinei  Anykščių miesto šventei, net trims anykštėnams iškilmingai suteikti Anykščių rajono garbės piliečių vardai. Tokio įvertinimo susilaukė garsus istorikas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, prof. hab. dr. Antanas Tyla ir gerai visiems anykštėnams pažįstami kultūrininkai, žurnalistai ir rašytojai, aktyvūs visuomenininkai sutuoktiniai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis.