Rusijoje sielovados padėtis stabili
Mindaugas BUIKA
|
Maskvos arkivyskupas Paolas Pecis
|
Parapijinių bendruomenių stiprinimo uždavinys
Rusijos sostinės Maskvos katalikų bendruomenėje iškilmingai paminėtos vietos ganytojo arkivyskupo Paolo Pecio gimimo 50-osios metinės. Ta proga rugpjūčio 13 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo katedroje kartu su solenizantu šv. Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Antonijus Meninis ir daugiau kaip trisdešimt kunigų. Sveikino ir apeigose dalyvavę Rusijos didžiausios Stačiatikių Bažnyčios atstovai. Perskaitytame Maskvos patriarchato ekumeninių santykių departamento vadovo Volokalamsko metropolito Ilariono laiške pažymėta ilgametė arkivyskupo P. Pecio tarnystė Rusijoje, gili pagarba Stačiatikių Bažnyčiai ir siekis kurti pasitikėjimo kupinus santykius.
Nors iš Italijos kilęs hierarchas Maskvos katalikų metropolijai vadovauja tik trejus metus, tačiau Rusijoje darbuojasi beveik nuo pat 1990-aisiais gautų kunigystės šventimų. Ekumeniniu požiūriu svarbu pažymėti, kad arkivyskupas P. Pecis, kuris priklauso ir Šv. Karolio Boromejaus kunigų misionierių brolijai, nuo 1994 metų bendradarbiauja Kristianskaja Rosija fonde, kuris Vakaruose populiarina Rusijos Stačiatikių Bažnyčios paveldą. Iki paskyrimo Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos ordinaru, jis nuo 2006 metų dirbo Rusijoje vienintelės Sankt Peterburgo katalikų kunigų seminarijos rektoriumi.
Birželio pabaigoje interviu Rusijos katalikų žinių agentūrai Blagovest-Info pasakodamas apie sielovadinę padėtį savo diecezijoje, arkivyskupas P. Pecis pranešė, kad joje veikia 63 parapijos ir apie 40 kitų pastoracinių punktų. Apie dešimt katalikų bendruomenių yra Sankt Peterburge, o Maskvoje veikia keturios parapijos. Sekmadieniais pamaldose Maskvos katedroje dalyvauja apie du tūkstančius tikinčiųjų. Mūsų paskaičiavimais, šventoves sekmadieniais lanko 810 proc. visų parapijiečių, todėl bendras katedros parapijai priklausančių tikinčiųjų skaičius siekia 20 tūkstančių katalikų, aiškino hierarchas.
Jis teigė, kad visose keturiose Rusijos teritorijoje veikiančiose katalikų vyskupijose bendras skaičius katalikų yra stabilus ir dabar svarbu gilinti jų tikėjimą, stiprinti parapijiečių ryšius, kad jie duotų teigiamą krikščionišką liudijimą visuomenėje. Arkivyskupas P. Pecis atkreipė dėmesį, kad nacionalinė dvasininkijos sudėtis tampa vis labiau rusiška, nes kasmet kunigystės šventimus gauna keli vietiniai dvasininkai. Tačiau Rusijoje dirbančių kunigų daugumą vis dar sudaro užsieniečiai. Pažymėtinas bruožas, kad į katalikiškas bendruomenes jungiasi Rusijoje studijuojantys užsieniečiai studentai iš Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių. Ten, kur yra įmanoma, mes stengiamės organizuoti pastoracinį darbą su studentais pačių universitetų patalpose, pasakojo Maskvos katalikų arkivyskupas. Jeigu leidžia rektorius, per didžiąsias šventes pamaldos celebruojamos tiesiog aukštojoje mokykloje. Tačiau dažniausiai studentų grupės jungiasi prie vietinių parapijų ir dalyvauja jų veikloje. Arkivyskupas P. Pecis pažymėjo, kad jis jau spėjo apsilankyti (dažniausiai su oficialiais pastoraciniais vizitais) beveik visose diecezijos parapijose, kurios išsidėsčiusios didžiulėje Rusijos europinės dalies vakarinėje teritorijoje nuo Kaliningrado iki Karelijos, ir šis svarbus ganytojiškos tarnystės bruožas išliks ateityje. Beveik visose parapijose didesnėse ir mažesnėse mane stebino tikinčiųjų vienybė. Ir šis vieningumas išlieka, nepaisant amžiaus skirtumų, charakterio bruožų ir įvairių tautinių šaknų, dalinosi įspūdžiais ganytojas.
Nuosavybės grąžinimo ir ekumeninių ryšių klausimai
Arkivyskupas P. Pecis pabrėžė, kad viena didžiausių problemų lieka komunistų konfiskuotos nekilnojamojo turto nuosavybės grąžinimas. Pagal turimus duomenis Rusijoje yra keli šimtai pastatų, kurie anksčiau priklausė Katalikų Bažnyčiai. Mes ne kartą prašėme juos grąžinti bendruomenėms, bet, deja, iki šiol atgavome labai nedaug, skundėsi arkivyskupas P. Pecis, nurodydamas, kad dėl šios problemos neseniai paduotas prašymas tiesiog į Rusijos parlamentą. Taip pat svarbu, kad valstybė ne tik grąžintų pastatus katalikų bendruomenėms, bet ir prisidėtų prie jų atnaujinimo. Pasiremdamas Italijos pavyzdžiu, jis nurodė, kad reikia sudaryti kultūrinę vertę turinčių šventovių būklės monitoringo sistemą, ir valstybės vaidmuo čia yra reikšmingas.
Kalbėdamas apie santykius su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, arkivyskupas P. Pecis pripažino, kad jie tapo normalesni, nes pats Katalikų Bažnyčios buvimas Rusijoje priimamas ramiau. (Kaip žinia, šie santykiai buvo labai pablogėję, kai popiežius Jonas Paulius II įsteigė Rusijoje naujas katalikų vyskupijas, o Maskvos patriarchato vadovybė kaltino Romą prozelitizmu.) Dabar iš savo patyrimo matau, kad tiek tarp katalikų, tiek ir tarp stačiatikių stiprėja troškimas dažniau susitikti ir geriau suprasti vieniems kitus, tvirtino ganytojas.
Jis pažymėjo, jog yra svarbu, kad būtų numatytos vietos ekumeniniam bendradarbiavimui stiprinti, aptarti bendras problemas (ypač ekstremalaus sekuliarizmo akivaizdoje), kurios rūpi abiem Bažnyčioms. Maskvoje tokia susitikimų vieta yra Pokrovskije vorota kultūros centras. Svarbų vaidmenį gerinant santykius vaidina Vokietijoje centrą turintis tarptautinis katalikų labdaros fondas Kirche in not, kuris suteikia materialinę paramą Rusijos ne tik katalikų, bet ir stačiatikių bendruomenėms. Arkivyskupas P. Pecis taip pat nurodė į prieš šešerius metus tuometinio popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio iniciatyva sukurtą Jungtinę darbo grupę, kuri sprendžia esmines Stačiatikių Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios problemas.
Tačiau jam pačiam per pastaruosius pusantrų metų nuo patriarcho Kirilo išrinkimo su šiuo naujuoju Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovu dar neteko susitikti. Ekumeniniai reikalai tvarkomi per metropolitą Ilarioną, su kuriuo nusistovėjo geri dalykiniai kontaktai, ir daugelį klausimų galima išspręsti tiesiog telefonu. Apie šių ryšių patikimumą nurodė ir minėtame sveikinimo laiške arkivyskupui P. Peciui metropolitas Ilarionas. Būdamas Rusijos europinės dalies katalikų arkivyskupu, jūs padėjote išspręsti daugelį stačiatikių ir katalikų santykių probleminių klausimų mūsų šalyje ir įnešėte didelį indėlį siekiant abipusio supratimo tarp Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir Romos Katalikų Bažnyčios, pažymėjo Maskvos patriarchato vadovybės atstovas.
© 2010 XXI amžius
|