Užkrečiantys pavyzdžiai
Tautodailininkų laisvalaikio užsiėmimai
Bronius VERTELKA
|
Medžio meistras Vidmantas
Zakarka negailėjo patarimų
|
|
Rokiškio tautodailininkų
vadovė Jolanta Kareniauskienė
(stovi viduryje): Pabūti kartu,
pabendrauti susirinkom
|
|
Juodupietis Rimantas
Šimėnas drožė pirmąkart
|
Liepos viduryje į žinomo medžio drožėjo Vidmanto
Zakarkos dirbtuves Panemunėlyje suvažiavo rajono tautodailininkai
su savo šeimos nariais. Sugalvojo išsigremžti po šaukštą, nors dauguma
net nebuvo bandę drožti. Jauniausiam drožėjui buvo vos 8, vyriausiam
jau 77 metai. Įrankių parūpino V. Zakarka. Jis ir Eduardas Titas
iš Radviliškio, irgi drožėjas, atvykęs pasisvečiuoti pas savo draugą,
patarimų nešykštėjo. Iš ko drožti, sukti galvos nereikėjo nepritrūko
malkų pliauskų. Mūsų suvažiavimo tikslas ne išmokti drožti profesionaliai,
o pabūti kartu, pabendrauti. Kaip kitaip suvienysi, nes kiekvienas
tautodailininkas namuose dirba savaip. Ir čia ne kažkoks drožėjų
pleneras. Toks pasibuvimas sugalvotas ne mano vienos, XXI amžiui
sakė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė
Jolanta Kareniauskienė.
Pernai panašus renginys vyko Šetekšnių kaimo
Joanos ir Antano Tunaičių sodyboje. Įvairių sričių rajono kūrėjai
susirinko bei bandė perprasti audimo, juostų pynimo paslaptis. To
mokė garsi šio krašto audėja 90-metė Veronika Siminonienė.
Pamatę, kaip tėvai daro, bandė ir jų vaikai. Visi,
nors ne visai tobulai pavyko išdrožti, turėjo ką į namus parsivežti.
Pirmą kartą drožiau, bet piršto neįsipjoviau, didžiavosi rodydamas
šaukštą juodupietis Rimantas Šimėnas.
V. Zakarkos sodyboje buvo linksma be alkoholio.
Ne tik drožė, bet ir apie kitus amatus pašnekėjo ar rodė, kaip tai
yra daroma.
Panemunėlis, Rokiškio rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|