2010 m. rugpjūčio 25 d.
Nr. 61
(1846)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Demokratija ar antidemokratija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rugpjūčio 23 dieną minėjome 71-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines ir 21-ąsias Baltijos kelio metines. Tą pačią dieną paminėtos ir ketvirtosios pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo metinės. 1939 metų rugpjūtį tarp stalininės SSRS ir nacistinės Vokietijos valdžių atstovų sudarytas slaptas  paktas nulėmė Lietuvos okupaciją. Ir praėjus septyniasdešimčiai metų padėtis Europoje panaši. Maskvos-Romos-Berlyno ašis vėl tapo galinga ir stengiasi pavergti kai kurias valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Rusija Lietuvos okupacijos pripažinti net nesirengia, o juo labiau – grąžinti dėl okupacijos patirtą žalą, nors, savaime aišku, šimtų tūkstančių Lietuvoje nužudytų ar tremtyse numarintų Lietuvos žmonių aukų jokiais pinigais niekas neįvertins. Praeities šešėliai vėl įdomiai persipina. Italijos premjeras S. Berluskonis, buvęs garsios slaptos nusikalstamos organizacijos, vadinamosios P-2 ložės, narys. Ši ložė ir sovietinis KGB buvo artimai susiję su „Raudonųjų brigadų“ veikla („Raudonosios brigados“ nužudė Italijos premjerą krikščionį demokratą A. Morą ir dar daug Italijos politikų bei žurnalistų). Įdomu pastebėti, kad vienas įtakingiausių kriminalinio Kremliaus režimo lyderio V. Putino patarėjų yra V. Nikonovas – Stalino parankinio V. Molotovo anūkas, politologas, prokremliško fondo „Ruskij mir“ direktorius. „Ruskij mir“ plečia savo įtaką ir Baltijos kraštuose, čia įkūrė atstovybes. Šio fondo taryboje yra daug odiozinių asmenybių: rašytojas D. Lipskerovas, 2004 metais parašęs atvirą laišką, kuriame karštai palaikė „Jukos“ vadovo M. Chodorkovskio areštą, Rusijos švietimo ministras, buvęs KGB darbuotojas A. Fursenka ir Lietuvoje pagarsėjęs V. Jakuninas, KGB generolas, „Rusijos geležinkelių“ bendrovės vadovas, vienas artimiausių premjero V. Putino bendrininkų. O šiandieninėje Vokietijoje veikia naujieji „ribentropai“ – šrioderio tipo politikai, korumpuoti ir Kremliui parsidavę veikėjai. Beje, tokių yra visose pagrindinėse Vokietijos partijose. Jų tikroji veikla visiškai skiriasi nuo to, ką jie oficialiai deklaruoja – politines pažiūras ar religinius įsitikinimus. Apie tokius sakoma: „Jų vienas dievas – Mamona“.

Rugpjūčio 16 dieną J. Sabatausko vadovaujama specialioji Seimo komisija svarstė Seimo narių A. Stancikienės, S. Stomos, K. Uokos, G. Songailos ir R. Kupčinsko veiklą. Jie buvo svarstomi neva už tai, kad kišasi į teisėsaugos institucijų darbą. Visi šie Seimo nariai šių metų gegužės–birželio mėnesiais aktyviai palaikė Garliavoje susitelkusius D. Kedžio dukrelės gynėjus. S. Stoma teigė, kad tokie „svarstymai“ tik parodo, jog Lietuvoje dar gyvuoja antidemokratinės tendencijos. „Jei Seimo narys persekiojamas už savo pažiūras, už tai, kad gina teisingumą, tai tiesiog nusikalstama. Tai apgailėtinas farsas“, – pareiškė S. Stoma.

Apgailėtina padėtis ir mūsų šalies įkalinimo įstaigose. Lietuvos kalėjimuose – narkomanijos protrūkis. Oficialiai pranešta, kad apie trečdalis mūsų šalies kalinių yra narkomanai, o Alytaus kolonijoje narkotikus vartoja beveik pusė kalinių. Tad apleista padėtis įkalinimo sistemoje jau duoda vaisius – čia įsigali anarchija, narkomanija ir alkoholizmas. Deja, ir kai kuriose teisėsaugos institucijose dirbantys pareigūnai savo lygiu gerokai nusileidžia XIX amžiuje pagarsėjusiems teisėsaugos pareigūnams ir detektyvams, tokiems kaip JAV šerifas ir detektyvų biuro įkūrėjas A. Pinkertonas ir Prancūzijos nacionalinio žvalgybos biuro įkūrėjas F. Vidokas.

Lietuviškieji „pinkertonai“ – pulkininkas V. Pociūnas, prokuroras G. Sereika, komisaras J. Rimkevičius, buvę saugumo pareigūnai V. Damulis, K. Braziulis ir kiti jų bendražygiai susidūrė su didžiulėmis kliūtimis. Jų sąžiningam darbui trukdė mafijos vadeivos ir jiems talkinantys korumpuoti šių pareigūnų kolegos. Kai kurie iš minėtų pareigūnų žuvo, kitiems teko trauktis iš teisėsaugos arba jie buvo tiesiog atleisti, nes neįtiko didžiulę įtaką mūsų krašte turintiems mafijos vadeivoms. Šie vadeivos – oligarchai ir stambių kriminalinių klanų lyderiai sukūrė Lietuvoje įsigalėjusią laukinio kapitalizmo sistemą.

Laukinio kapitalizmo dėsniai įsigalėjo ne tik ekonomikoje, bet ir kitose srityse – ypač valstybės valdyme. Tarsi privatizuotos kai kurios institucijos – padėtis Tauragės, Pagėgių, Alytaus, Švenčionių savivaldybėse tiesiog skandalinga. Šias savivaldybes užvaldė korumpuoti kontrabandininkų ir statybos verslo magnatų klanai. Jų šešėlinė veikla persipina su oficialiu verslu. Jie valdo statybos bendroves, degalines, kavines ir organizuoja cigarečių bei spirito kontrabandą, sukčiauja stambiu mastu, organizuoja fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus. Jiems tarnauja ir korumpuotų vietos teisėsaugos pareigūnų klanai, ir vietos teismai. Šiuos teismus jau vargu ar galima vadinti Lietuvos teismais – tai tarsi kyšininkų kontoros, primenančios viduramžius, feodalinius teismus, kuriuose viską lemdavo artumas feodalo dvarui arba solidžios išpirkos.

Valstybės padėtis artimai susijusi su vertybių sfera. Lietuvoje tarpsta bulvarinė „akropolių kultūra”, o krikščioniškos vertybės vis dažniau stumiamos į užribį. Žeminami ir drąsūs bei tikrą pilietinę poziciją turintys kunigai. Štai liepos mėnesį keli prokurorai kunigus A. Svarinską ir R. Grigą išvadino terorizmo rėmėjais. Tad metas apsispręsti – ar toliau eisime nuosmukio keliu, ar pasirinksime laisvės ir tikrųjų vertybių kelią. Katalikų Bažnyčios hierarchai, iškilūs dvasininkai ir psichologai visada pabrėžia tikėjimo vertybių svarbą. Popiežius Jonas Paulius II pabrėžė krikščioniškų vertybių ir pilietinės drąsos svarbą. Žymus JAV pastorius Frenkas Rišelje teigia: „Tik laisvas ir tikėjimo vertybes pripažįstantis žmogus pajėgus gyventi pilnavertį gyvenimą“. Psichologas Viktoras Franklis dar 1972 metais rašė: „Tikėjimas suteikia žmogui dvasinį inkarą, tokį saugumo jausmą, kurio jis negali rasti niekur kitur. Tikėjimo tiesos – vidinės stiprybės versmė...“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija