Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Pagerbė įžymų XIX amžiaus švietėją

Lauryno Roko Ivinsko 200-osioms gimimo metinėms

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Seminaro lektorės iš Vilniaus (iš kairės): Ona Kažukauskaitė, Albina Auksoriūtė, Ilona Čiužauskaitė

Šventinamas bareljefas. Greta bareljefo autorius Marius Norkus

Laurynas Rokas Ivinskis (1810 – 1881)

Renginio dalyviai iškilmei pasibaigus prie pašventinto bareljefo

Įžymus XIX amžiaus Žemaičių sąjūdžio švietėjas, pirmasis lietuviškų kalendorių sudarytojas ir leidėjas, mokytojas, lietuvių tautos žadintojas Laurynas Rokas Ivinskis gimė 1810 metais Šilalės rajone bežemių bajorų – nuomininkų šeimoje. Pakrikštytas buvusioje senojoje Šilalės bažnyčioje. L. Ivinskio tėvai dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą, nuomojo žemes, todėl ir Laurynui teko visur pabuvoti. 1831 metais L. Ivinskis baigė unitų bazilijonų vidurinę mokyklą Kolainiuose, buvusiame Užvenčio valsčiuje.  Mokydamasis savarankiškai Šiaulių gimnazijoje 1841 metais išlaikė namų mokytojo, o paskui Kauno gimnazijoje – miesto mokytojo egzaminus. Visą gyvenimą L. Ivinskis mokytojavo: dvaruose mokė dvarininkų vaikus, net penkiolika metų (1845–1860) vadovavo pirmajai Lietuvoje žemės ūkio mokyklai Rietave, kurioje mokėsi valstiečiai. Mokymas vyko lietuvių kalba. Mokytojaudamas Rietave L. Ivinskis aktyviai prisidėjo prie kunigaikščio Oginskio vykdomos kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, organizuojant žemės ūkio parodas.

Didžiausias L. Ivinskio nuopelnas – pirmųjų lietuviškų kalendorių leidyba. Jo sudaryti ir išleisti kalendoriai buvo pirmieji lietuviški periodiniai leidiniai. Tad kalendoriai atliko didelį šviečiamąjį vaidmenį tuometinėje Lietuvoje, nes juose buvo spausdinami ir įvairūs literatūriniai kūrinėliai. Čia vietos rado ir Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Ypač daug buvo spausdinama lietuvių tautosakos kūrinėlių, patarimų ūkininkams, šeimininkėms, kaip apsisaugoti nuo ligų, gydytis namų sąlygomis ir pan.

Pirmąjį kalendorių Ivinskis sudarė ir išleido 1864 metais, pavadinęs jį „Metų skaitlius ūkiniškas ant metų Viešpaties 1846“. Tuos vadinamus „metskaitlius“ leido ligi pat spaudos lietuviškais skaitmenimis uždraudimo. Bandė leisti kalendorius rusų spaudmenimis. Tokie kalendoriai buvo išleisti 1865, 1866, 1867 metams. L. Ivinskiui, padedant jo bičiuliams, vėl pavyko lietuviškais spaudmenimis  legaliai išleisti kalendorių tik 1878 metams. L. Ivinskio kalendoriai paplito visoje Lietuvoje, juos pamėgo valstiečiai. Kalendoriai buvo išleidžiami  knygutėmis, jie buvo turiningi ir visapusiškai švietė lietuvį. Buvo metų, kai kalendoriai buvo leidžiami net 8000 egzempliorių tiražu.

L. Ivinskis buvo visapusiška asmenybė: jis pats kūrė, eiliavo pasakas, eilėraštukus ir pan. Be to, dar ir vertė. Išvertė sentimentalią didaktinę apysaką „Genovaitė“, iš lenkiško vertimo išvertė anglų poeto sentimentalisto E. Jungo poemą „Paskutinis teismas“, pavadinęs šį vertimą „Sūdna diena“ ir daug kitų.  Be to, jis prisidėjo prie lietuvių kalbotyros: buvo bepradedąs sudarinėti žodyną, rinko medžiagą lietuviškai gramatikai, lietuviškus asmenvardžius ir pan. Gaila, kad šie darbai liko neužbaigti, neišspausdinti.

L. Ivinskio raštai, jo kalendoriai (L. Ivinskio metodu panašiai sudarinėjami ir dabartiniai kalendoriai) skatino lietuvį skaityti ne tik religinio, bet ir pasaulietinio turinio knygas, ugdė literatūrinę lietuvių kalbą, išsaugojo ne vieną lietuvių literatūros kūrinį. Be to, suprasdamas lietuviškos spaudos reikalingumą, Ivinskis buvo sumanęs leisti laikraštį „Aitvaras“, bet jį uždraudė tuometinė caro valdžia.

Šiemet švenčiame didžiojo lituanistinio XIX amžiaus Žemaičių sąjūdžio, o kartu ir visos Lietuvos švietėjo bei metraštininko Lauryno Roko Ivinskio gimimo 200 metų jubiliejų. Jis bus pažymėtas Rietave, Varniuose ir Kuršėnuose, kur savo švietėjišką pėdsaką paliko L. R. Ivinskis. Pirmoji jo pagerbimo vieta, jo  atminties įamžinimas įvyko liepos 16 dieną  Šilalėje. Renginio organizatoriai – Šilalės kraštiečių draugija, Šilalės rajono savivaldybė, viešoji biblioteka ir Vlado Statkevičiaus muziejus.

Minėjimas prasidėjo Šilalės rajono  savivaldybės viešojoje bibliotekoje L. Ivinskio jubiliejui skirta paroda „Tekančio laiko metraštininkui – 200 metų“. Šią parodą organizuoti šilališkiams bibliotekininkams padėjo Vilniaus nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Parodą atidarė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Stefa Minutaitė. Gražiai į šios parodos atidarymą savo melodijas įpynė Šilalės meno mokyklos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas šios mokyklos mokytojos Benisės Girkontienės. Su L. Ivinskio švietėjiška veikla supažindino Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Albina Auksoriūtė, kalbėjo Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys, Šilalės rajono savivaldybės vadovai – meras Albinas Ežerskis, jo pavaduotoja Vera Macienė, administracijos direktorius Jonas Gudauskas.

Paskui Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje  klebonas kun. Stasys Toleikis aukojo šv. Mišias. Savo homilijoje klebonas kalbėjo apie lietuviško žodžio ir gimtosios kalbos svarbą – būtent šiais dalykais visą gyvenimą ir rūpinosi uolusis Žemaičių krašto švietėjas ir metraštininkas L. R. Ivinskis. Po šv. Mišių prie dabartinės Šilalės bažnyčios iškilmingai atidengtas ir pašventintas L. R. Ivinskio bareljefas, kuriame iškalti žodžiai: „Laurynas Rokas Ivinskis (1810–1881) gimęs Šilalės parapijoje ir krikštytas Šilalės bažnyčioje. Lituanistinio XIX a. Žemaičių sąjūdžio veikėjas, švietėjas ir mokytojas, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas“. Bareljefą sukūrė buvęs šilališkis skulptorius, VDA Telšių  fakulteto dėstytojas Marius Norkus.

Girininkas Stasys Eitutis Požerėje pastatė medinį biustą L. R. Ivinskiui atminti.

Po pietų Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje vyko seminaras. Seminaro dalyviai išklausė pranešimus apie L. R. Ivinskio gyvenimą ir veiklą (dr. A. Auksoriūtė), apie jo kalendorius ir didaktinę prozą (dr. Ilona Čiužauskaitė) ir apie jo leksikologinius ir leksikografinius darbus (j. m. b. Ona Kažukauskaitė). Po pranešimų vyko pasisakymai, diskusijos.

Baigiamoji konferencija, skirta iškilaus švietėjo L. R. Ivinskio 200 gimimo metinių paminėjimui, įvyko Vilniuje, Lietuvių kalbos institute.

Šilalė
Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“