2010 m. rugpjūčio 27 d.
Nr. 62
(1847)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Bendruomenėse

Meldėsi Marijai, dėkojo už laisvę

Bronius VERTELKA

Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas
Autoriaus nuotraukos

Rugpjūčio 15-ąją, prasidėjus Žolinės atlaidams, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo pažymima Didžioji Krekenavos atlaidų diena, padėkos už Lietuvos laisvę diena.

Gerokai anksčiau nei buvo laukta į Krekenavą atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Jis noriai bendravo su atvykusiais pasimelsti, mielai su jais mezgė pažintis. Dvyliktą valandą, skambant varpams, ganytojas, lydimas kunigų, nuo klebonijos pasuko į bažnyčią. Šventovė visų tikinčiųjų sutalpinti  negalėjo, todėl nemaža dalis Mišių klausėsi šventoriuje per garsiakalbį.


Bendruomenėse

Išbandymas Pivašiūnams

Romas BACEVIČIUS

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
priima atnašą – duonos kepalą
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Kasmet visą savaitę Pivašiūnuose vyksta Žolinės atlaidai. Parapijiečiai jiems stropiai ruošiasi ir tvarko miestelį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir jos šventorių, kad iš įvairių Lietuvos vietų gausiai suvažiavę maldininkai čia gerai jaustųsi, kad viskas atrodytų šventiškai ir pakiliai. Šių metų atlaidų išvakarėse pivašiūniečiai irgi rengėsi kasmetinei šventei, tačiau jos išvakarėse, likus savaitei iki Žolinės, negailestinga vėtra nepraėjo pro šalį ir parodė savo galią. Ant kalne stovinčios Pivašiūnų bažnyčios užvirto keli medžiai (laimei, nepadarė jai daug žalos, o tik truputį įlenkė stogą ir sulankstė paauksuotą kryžių), tačiau vėtros išrauti medžiai sužalojo kapinėse esančius paminklus, nukentėjo kelių namų stogai ir netoliese esantis pušynėlis. Atsitikus tokiai nelaimei pivašiūniečiai susitelkė ir per savaitę beveik likvidavo vėtros padarinius – sutvarkė ir išvalė kapines, išvežė nulaužtus medžius. Atvykusieji į atlaidus kapinėse išvydo baltuojant storų medžių kamienus, vieną kitą išvirtusį kelmą. Jei ne pjuvenų likučiai ir aplaužyti kapinių paminklai bei tvora, kad čia buvo vėtra ir nepastebėtum. Organizuojant darbus daug padarė Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė ir klebonas mons. Vincas Baublys, rajono savivaldybės vadovai. Pasidomėti, kaip sekasi, buvo atvykusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.


Istorija ir dabartis

Per Onines minėta bažnyčios sukaktis

Bronius VERTELKA

Paįstrio Švč. Mergelės
Marijos Globos bažnyčia

Liepos 25-ąją, švenčiant šv. Onos atlaidus, Paįstryje buvo minima Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios pastatymo 100 metų sukaktis. Iškilmėje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio ir Biržų dekanai – kan. Petras Baniulis bei Povilas Miškinis, nemažai kunigų (tarp jų buvo Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas).

Bažnyčią 1908 metų pabaigoje statė Paįstryje apsigyvenęs Pumpėnų parapijos vikaras, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), šiai vietovei skyręs du savo eilėraščių rinkinius („Paįstriečiai“, 1910 ir „Palaimintas triūsas“, 1912). Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė Kryžiaus kelio stotis, tris šventųjų skulptūras. 1924 metais įsteigta parapija. Pirmojo klebono Stanislovo Dailidonio rūpesčiu bažnyčia 1930 metais išdažyta.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija