Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Festivalio pabaigai – Džiaugsmo himnas

Rimantas KLEVEČKA

Vienas aktyviausių XV Pažaislio festivalio dalyvių – Kauno valstybinis choras

Rugpjūčio 29 dieną, sekmadienį, 18 valandą festivalio finalui Pažaislio vienuolyno šventoriuje skambės vienas didingiausių visų laikų kūrinių – Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) Simfonija Nr. 9 d-moll, op. 125 ir Fantazija fortepijonui, chorui ir orkestrui, op. 80. Solo partijas atliks Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prof. Mūza Rubackytė (fortepijonas), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Merūnas Vitulskis (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Šeštą kartą iš eilės jubiliejiniame festivalyje dalyvaus vienas ištikimiausių renginio partnerių – Kauno valstybinis choras (vad. prof. Petras Bingelis), grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguos prof. Juozas Domarkas.

L. van Bethoveno Simfonijos Nr. 9 premjera įvyko 1824 metais gegužės 7 dieną Vienoje. Kūrinys turėjo milžinišką pasisekimą ir nuo to laiko yra vienas garsiausių ir plačiausiai žinomų klasikinės muzikos opusų, pagrįstai laikomas bene pačiu iškiliausiu Bethoveno šedevru. Šią simfoniją neprilygstamasis muzikos genijus sukūrė jau būdamas visiškai kurčias.

XV Pažaislio muzikos festivalis yra skirtas 20-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sugrįžimo į Europos politinį žemėlapį metinėms paminėti, todėl simboliška, kad jame suskambės ir garsioji „Odė džiaugsmui“ (Ode an die Freude) – oficialus Europos Sąjungos himnas.

Fridricho Šilerio (Friedrich Schiller) poemos tekstui, įkūnijančiam idealistinę viziją, kurioje visa žmonija tampa broliais, parašytą muziką solistas ir choras atlieka paskutinėje – ketvirtojoje – simfonijos dalyje: Vienas kitą, milijonai, išbučiuokite karštai! (Seid umschlungen, Milionen!). „Odėje džiaugsmui“ kompozitorius pirmą kartą be muzikinių instrumentų panaudojo ir žmogaus balsą. Choro partija simfonijoje buvo technine prasme sunkiai įgyvendinamas dalykas. Bethoveno juodraščiai liudija jį atidėliojus šį sumanymą, mėginus jį realizuoti vėlesniuose opusuose: „Kai man į galvą ateina koks nors motyvas, visuomet girdžiu jį atliekamą instrumento, bet niekada dainuojamą“. Vis dėlto choro atliekama „Odė džiaugsmui“ skamba IX simfonijoje. Pasak prancūzų rašytojo, biografo ir muziko Romeno Rolano (Romain Rolland), parengusio ir L. van Bethoveno biografiją, „akimirką, kai pirmąkart turi suskambėti „Odė džiaugsmui“, orkestras netikėtai nutyla, stoja staigi tyla. Tai choro įstojimui suteikia paslaptingą ir dievišką pobūdį. Atrodo, jog visa žmonija tiesia rankas į dangų, pratrūksta galingu balsu, skuba pasitikti Džiaugsmą ir prispausti jį prie širdies“.

Ši kulminacinė simfonijos tema išreiškia ir Europos civilizacijos ginamus laisvės, taikos bei solidarumo idealus. Tad klausykimės, giedokime ir didžiuokimės esą lietuviai, pasijuskime stiprūs, būdami vieningos Europos dalis.

Tas pats kūrinys, dalyvaujant Kauno valstybiniam chorui, skambės ir rugpjūčio 28 dieną (šeštadienį) V Tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalio atidaryme Plungėje

Egidijaus Galubausko nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“