Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

,,Kentaurų“ pinklės

Juozas Jablonskis

Lietuvos ekonomika pastaruo-    ju metu laipsniškai atsigauna. Tai pastebima statybų, baldų gamybos ir maisto pramonės sektoriuje. Kai kurios įmonės sudaro sėkmingus sandorius su užsienio partneriais ir į užsienį pradėjo eksportuoti net 30–40 proc. daugiau savo produkcijos, lyginant su praėjusių metų rezultatais. Atsigaunančių įmonių vadovai jau prakalbo, kad nuo spalio mėnesio arba nuo kitų metų pradžios rengiasi pakelti 2009 metų pirmame pusmetyje sumažintus darbuotojų atlyginimus. Tačiau tolesnės šalies ekonomikos perspektyvos miglotos. Nedarbo lygis Lietuvoje didžiulis ir siekia 18,3 proc. o kai kuriuose rajonuose jau pasiekė 20 proc. ribą. Optimistinėmis prognozėmis, 2011 metais Lietuvos ekonomikos pakilimas vyks gerokai sparčiau. Kaimyninėje Lenkijoje bedarbystės lygis šiuo metu sparčiai mažėja ir, naujausiais duomenimis, siekia 11,3 proc., nors dar metų pradžioje bedarbių Lenkijoje buvo net 13 proc.

Valstybės saugumo departamente irgi regimi permainų ženklai. VSD atidavė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui garsiąsias 12 slaptų pažymų, kurių nepavyko išsireikalauti nuo 2006 metų pabaigos. Neseniai iš VSD buvo atleisti aukšto rango pareigūnai A. Paukštė ir L. Jurgelaitis, o keletas pareigūnų, apie kuriuos buvo kalbama, kad jie neišvengė įtakos iš šalies, buvo atleisti kiek anksčiau. VSD vadovas G. Grina vykdo laipsniškų permainų planą, apie kurį jis užsiminė netrukus po to, kai buvo paskirtas į postą šių metų pavasarį.

Tai, kad Lietuvos Valstybės saugumo departamente pagaliau prasidėjo permainos, teikia vilčių. Juk analizuojant pokomunistinėje erdvėje vykstančius procesus pastebimos grėsmingos tendencijos. Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono valstybėse per pastaruosius du dešimtmečius vykstantys procesai primena Lotynų Amerikoje vykusius kraupius ir paslaptingus įvykius. Čia 1975–1985 metais buvo vykdoma slapta operacija „Kondoras“. Argentinos, Brazilijos, Čilės, Urugvajaus, Paragvajaus, Peru ir Bolivijos slaptosios tarnybos koordinavo savo veiksmus ir aršiai persekiojo jiems neįtikusius šių valstybių politikus, žurnalistus ir visuomenės veikėjus. Jie buvo žudomi ar slapta įkalinami pogrindiniuose kalėjimuose. Šie nusikaltimai buvo vykdomi ir už Lotynų Amerikos ribų – kai kurie iš gimtųjų kraštų emigravę politikai ir žurnalistai buvo nužudyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Argentinos, Urugvajaus šalių pareigūnai palaikė artimus ryšius su Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir kai kurių kitų Europos šalių slaptųjų tarnybų pareigūnais. Tiesa, kai kurie iš persekiojamų asmenų išgyveno po nesėkmingų pasikėsinimų arba sugebėjo išvengti persekiotojų pinklių ir pasislėpti. Dabartinis Peru premjeras J. Munaro išgyveno net du pasikėsinimus.

Stebint pastarųjų dviejų dešimtmečių įvykius peršasi išvada, kad Ukrainos, Moldovos, Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos slaptosios tarnybos ar šių tarnybų viduje veikiančios šešėlinės grupuotės buvo artimai susijusios su mafijos klanais ir palaikomos Rusijos žvalgybos vykdė (o kai kuriose iš minėtų šalių vis dar vykdo) nužudymus ir teroro aktus. Visose minėtose valstybėse sistemingai naikinta mafija ir KGB klanams netikę piliečiai. Šios prielaidos vis aiškiau patvirtinamos. Beje, dėl tokių procesų ne visada galima kaltinti slaptųjų tarnybų vadovus. Yra nemažai pavyzdžių, kad kai kurių šalių slaptųjų tarnybų padaliniai ar pareigūnų grupės nevykdo savo tiesioginių vadovų bei valstybės vadovų nurodymų. Operacijos „Kondoras“ metu į politinių emigrantų persekiojimą buvo įsitraukę ir Venesuelos slaptųjų tarnybų pareigūnai, nors jų tiesioginiai vadovai ir tuometiniai Venesuelos vadovai jiems draudė tai daryti. Slaptųjų tarnybų darbuotojų parengimo užkulisius atskleidė buvęs GRU pareigūnas, rašytojas ir istorikas V. Suvorovas knygoje „Akvariumas“. Slaptųjų tarnybų pareigūnai praeina įvairiapusį pasirengimo kursą, į kurį įtraukiamos bokso, imtynių, karatė treniruotės, vadinamasis „išgyvenimo kursas“ (savaitę reikia gyventi miške – be palapinės ir maisto, turint tik peilį), ir sekimo bei žvalgybinio darbo pagrindai. Tad patyrę slaptųjų tarnybų pareigūnai yra tarsi „kentaurai“, turintys daug specifinių žinių. Kai kurie „kentaurai“, pasitraukę į atsargą, papildė ir įtakingų mafijos klanų gretas. Beje, „Kentauro“ pravarde vadinamas vienas iš Rusijoje labai įtakingų KGB generolų, artimai susijęs su Kremliaus režimo lyderiais V. Putinu ir I. Sečinu.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje ar už jos ribų buvo nužudyti politikai, teisėsaugos pareigūnai, verslininkai ir žurnalistai – S. Lozoraitis, V. Lingys, K. Žičkus, P. Valiukas, J. Abromavičius, G. Sereika, V. Kazlauskaitė, S. Piskunovas, A. Jakubauskas, T. Lideikis, J. Paliakas, V. Pociūnas, D. Kedys ir dar daugiau galingiems klanams neįtikusių žmonių. Jų nužudymai primena slaptųjų tarnybų braižą. Prieš kai kuriuos politikus ir žurnalistus imamasi bauginimo taktikos – jie ar jų šeimų nariai sumušami, deginami jų butai ar automobiliai. Kai kurie šešėliniams klanams ar korumpuotiems slaptųjų tarnybų veikėjams neįtikę politikai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai, remiantis pramanytais kaltinimais, tampomi po teismus, verčiami mokėti didžiules baudas. Prieš juos rengiamos ir šmeižto kampanijos. Tokia lemtis ištiko internetinio portalo „slaptai.lt“ savininką žurnalistą G. Visocką, „Karšto komentaro“ laikraščio redaktorę G. Gorienę, aktyvią visuomenės veikėją, „Vyčio“ judėjimo narę V. Anankienę.

Europoje vykstančiuose stambiuose tarptautiniuose forumuose, mokslinėse konferencijose daug kalbama apie pažangą ir demokratiją. Bet atidžiau analizuojant esamą padėtį negalima teigti, kad padėtis Europoje nuo 1935–1945 metų radikaliai pasikeitė į gerą. Tuometinėje Europoje didžiulę įtaką turėjo diktatoriai Stalinas, Hitleris, Musolinis. O XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje kai kurioms Europos valstybėms vis dar vadovauja diktatorinę valdžią paėmę „išrinktieji“ valstybių vadovai V. Putinas, A. Lukašenka, S. Miloševičius, V. Kučma, V. Janukovyčius, S. Berluskonis. Kai kurie jų prisidengia demokratijos kauke. Štai Italijos premjeras ir stambus oligarchas, milijardierius S. Berluskonis yra įtariamas dalyvavęs daugelyje finansinių aferų (kai kurios iš jų –garsios tarptautinės aferos. S. Berluskonį kadaise norėjo suimti ir garsus Ispanijos teisėjas B. Garsonas, bet jam to padaryti nepavyko). Berluskonis buvo apklausiamas ir žurnalisto A. Pekorelio nužudymo byloje ir atsakomybės išvengė tik todėl, kad netikėtai dingo svarbus liudytojas. Tada S. Berluskoniui ir dar keliems jo bendražygiams įtarimai nebuvo pareikšti, o už žymaus žurnalisto nužudymo organizavimą nuteistas buvęs Italijos premjeras Dž. Andreotis. Žymus filosofas ir psichologas E. Fromas teigė: „Kai tam tikri žmonės, valstybių lyderiai ar ideologai pradedami garbinti kaip stabai, tai prasideda ir kiti procesai – žmonių teisės tokiose valstybėse iš esmės pažeidžiamos. Fašizmas ir stalinizmas yra kraštutiniai tokių procesų pasireiškimai – kai daugelio piliečių interesai paminami, ir didžiulis dėmesys skiriamas lyderių ir valdančiųjų klanų garbinimui“. 1990–2000 metais Serbijoje buvo garbinamas S. Miloševičius. Šiuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje didžiulis dėmesys skiriamas Putino ir Lukašenkos garbinimui. Rusijoje  jau pastatyti keli V. Putino paminklai, jo vardu Čečėnijoje ir Dagestane pavadintos gatvės ir aikštės, o per televizijas liejasi ištisa „didžiojo vado“ garbinimo banga.

Kokios idėjos nulemia šiuolaikines politines technologijas, jų strategijų formavimą? Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos politikai, politikos ekspertai ir viešųjų ryšių specialistai studijuoja G. Lebono „Masių psichologiją“, N. Makiavelio „Valdovą“, Sun-Dzu „Karo meną“. Šiose knygose išdėstytas idėjas galima panaudoti įvairiems tikslams – tiek geriems, tiek blogiems. Lietuvos politikų ir valdininkijos gretose darbuojasi labai įvairūs žmonės – tiek pažangos siekiantys politikai ir pareigūnai, tiek abejingi ir neiniciatyvūs veikėjai, tiek korumpuoti sukčiai ir aferistai. Pasitaiko ir primityvių valdžios veikėjų – kai kurie valdininkai atvirai girtauja. Štai Kauno savivaldybės pareigūnas V. Matekonis užpuolė ir sumušė invalidą. Valdžios veikėjų veiksmai susiję su bendra padėtimi šalyje.

© 2010 „XXI amžius“