Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Atmintis

Partizanų parke iškilo ąžuolinis kryžius

Nijolė STUNDŽIENĖ

Iš dešinės: mons. Alfonsas Svarinskas, kryžiaus autorius skulptorius Pranas Kaziūnas ir Pašilės girininkas Marijonas Vilkelis prie kryžiaus Jono Juodišiaus atminimui

Rugpjūčio 31-ąją „Didžiosios kovos“ apygardos partizanų parke prie Mūšios, Kadrėnų kaime, iškilo dar vienas kryžius, skirtas Lietuvos karo mokyklos viršininko Jono Juodišiaus atminimui. Kryžius pastatytas monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva, autorius – skulptorius Pranas Kaziūnas. Iš ąžuolo išdrožtas kryžius bus pašventintas kitais metais Partizanų šventės metu.

J. Juodišius gimė 1892 metų birželio mėnesį Vėdarų kaime, Barzdų vlsčiuje, Šakių rajone. Mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose. Studijavo matematiką Sankt Peterburgo universitete, mokėsi Odesos karo mokykloje. 1918 metais J. Juodišius grįžo į Lietuvą, mokytojavo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Prasidėjus nepriklausomybės kovoms, įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922–1923 metais mokėsi Aukštuosiuose karininkų kursuose, žinias gilino Belgijoje. Dėstė Karo mokykloje. 1934–1939 metais – 4-ojo artilerijos pulko vadas, 1939 metais – brigados generolas, vėliau – Karo mokyklos viršininkas. 1941 metais išsiųstas į Rusiją, ten suimtas ir ištremtas į Norilsko Lamos lagerius. Mirė 1950 metų gruodžio 17 dieną Abezės koncentracijos stovykloje.

Toje pačioje koncentracijos stovykloje kalėjo ir mons. A. Svarinskas, kuris J. Juodišių prisimena kaip labai visų lietuvių mėgiamą, principingą, dorą bei religingą žmogų, ištikimą patriotą. „Buvau felčeris, turėjau baltą chalatą, todėl mirties dieną kalėjimo ligoninėje aplankiau J. Juodišių, su juo ilgai šnekėjome, – prisimena monsinjoras . – Apie 23 valandą išėjau, o netrukus atbėgęs sanitaras pranešė, jog J. Juodišius mirė trūkus aortai. Kai darė skrodimą, susitaręs su morge dirbusiais Vladu Šimkūnu ir Davidu Krinskiu į tuščią eterio buteliuką įdėjau prancūzų kalba užrašytą mirusiojo vardą, pavardę, karinį laipsnį, ir šį flakonėlį medikai įsiuvo į krūtinės ląstą, kad kada nors jis būtų atpažintas.“ Monsinjoras prisiminė, kaip draugo karstą su palaikais iš ligoninės nešė šeši kaliniai, privertę net prižiūrėtoją nukelti kepurę. Šv. Mišias už mirusįjį aukojo kunigas Liudas Puzonas. Mons. A. Svarinskas iki šiol išsaugojo lageryje J. Juodišiui suteiktą kalinio numerį O26.

Monsinjoras prisipažino, jog seniai norėjo pastatyti kryžių lagerio laikų draugui. Įgyvendinti šį sumanymą padėjo kryždirbys iš Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Šilinės kaimo P. Kaziūnas. Jis yra beveik visų „Didžiosios kovos“ apygardos partizanų parke pastatytų medinių kryžių autorius.

Kruopščiai išpuoselėtoje parko aplinkoje, kryžiaus kelio nuokalnėje, šalia popiežiaus Jono Pauliaus II ir JAV prezidento Ronaldo Reigano atminčiai skirtų kryžių nuo šiol įamžintas ir J. Juodišiaus atminimas. Ukmergės miškų urėdija, kuri prižiūri A. Svarinsko įkurtą parką, parūpino ąžuolo medienos, iš kurios ir buvo išskaptuotas naujasis kryžius. Jį statant talkino ne tik miškininkai, bet ir UAB „Ukmergės melioracija“ darbininkai.

Mons. A. Svarinskas prisipažino, jog turi ir daugiau idėjų ir sumanymų, kaip pagerbti šviesiausias Lietuvos asmenybes, kovojusias už šalies Nepriklausomybę. Jau šį mėnesį Partizanų parke turėtų iškilti šešiolika baltų kryžių, skirtų sušaudytiems Lietuvos ministrams.

Ukmergės rajonas
Dainiaus VYTO nuotraukos   

© 2010 „XXI amžius“