Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„XXI amžiui“ – 20 metų

Prieš dvidešimt metų – 1990 m. rugsėjo 6-ąją – išėjo pirmasis atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje katalikiško laikraščio „XXI amžius“ numeris. Jo išleidimas specialiai sutapatintas su po kelių dienų prasidėjusiais atlaidais Šiluvoje. Pirmasis numeris, atrodo, buvo išleistas palyginti dideliu tiražu – apie 20–30 tūkst. egzempliorių. Laikraštį redakcijos darbuotojai ir katalikiškos spaudos entuziastai sėkmingai platino didžiųjų Šiluvos Švč. M. Marijos atlaidų metu. Palyginti dideliu tiražu laikraštis buvo leidžiamas ir vėliau. Tačiau netrukus entuziazmas priblėso. Nors tuometinės popieriaus bei spausdinimo kainos buvo palyginti mažos, buvo būtina skaičiuoti leidybos kaštus ir tiražą. Tačiau to nebuvo daroma ir per didelius laikraščio tiražus išplatinti darėsi vis sunkiau. Nepraėjus nei pusantrų metų laikraščio leidyba atsidūrė sunkioje padėtyje. Tada jo leidimą perėmė kiti redakcijos vadovai, kuriems atitekęs palikimas buvo nekoks – sąskaitoje buvo likę vos 20 Vokietijos markių, o prenumeratos pinigus tiesiogine to žodžio prasme pasisavino tuometiniai Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio Kauno skyriaus vadovai. Gerai, kad per vokiečių katalikų labdaros fondą galėjome įsigyti kompiuterius, kurie įgalino modernizuoti leidybą. Tačiau savaitinis keturių puslapių laikraštis negalėjo ilgiau pritraukti skaitytojų, ir jo tiražas, nesikeičiant temų įvairovei, pradėjo kristi. Pirmojo katalikiško laikraščio iniciatoriai ir leidėjai, be abejo, net nesitikėjo, kad netrukus jo leidimas katalikiškoje Lietuvoje bus toks sunkus.

Prisiminti popiežiaus Leono XIII nuopelnai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI savo pirmtako Leono XIII gimtajame Karpineto Romane laimina vaikus

Diplomatinis ir ganytojiškas patyrimas

Rugsėjo 5 dieną trumpam aplankęs Karpineto Romano miestelį, esantį už 80 kilometrų nuo Romos, popiežius Benediktas XVI paminėjo savo pirmtako 200-ąsias gimimo metines. Aukodamas šv. Mišias pirmtako Leono XIII (1810–1903) gimtinėje popiežius Benediktas XVI išaukštino jo dvasines savybes bei nuopelnus Bažnyčiai. Homilijoje taip pat buvo pabrėžta, kad popiežius Leonas XIII, veikdamas ryžtingai ir išmintingai, gebėjo efektyviai vadovauti Bažnyčiai ypač sudėtingomis to meto visuomeninio gyvenimo sąlygomis.

Į savo esaties šaknis

Kun. Vytenis Vaškelis

Ar turėtų stebinti, kad pas Jėzų rinkdavosi muitininkai ir fariziejai Jo pasiklausyti? Kas geriau galėjo suprasti tuos, kuriuos slėgė asmeninių kalčių našta ir į kuriuos su panieka žvelgė fariziejai bei Rašto aiškintojai, jei ne Tu, Viešpatie? Tu, Jėzau, pas Tave atėjusiųjų nekaltinai, bet ir nepataikavai jų kaltėms. Tu prabildavai taip, kaip tik Dievo Sūnus gali kalbėti – su gailestingumo Širdimi, kurios artumoje iš kitų širdžių pradeda byrėti nuodėmių akmenys ir gyti vidinės kraujuojančios žaizdos. Tu valgei su nusidėjėliais ir dėl to „teisuoliai“ fariziejai sau panosėje murmėjo: „Tas dailidė iš Nazareto prarado bet kokią savigarbą“... Tačiau Tu, Kristau, iš anksto žinojai, kad šis bičiuliškas valgymas su tais, kuriuos kiti mintimis buvo pasmerkę ir nusviedę į gyvenimo šalikeles, išties yra įžanga tos nesibaigiančios laimės šventės, į kurią įžengs kiekvienas, kas bus apsivilkęs Tavuoju malonės drabužiu. Jėzau, todėl ir pateikei pamokantį palyginimą apie šimtą avių ir vieną nuklydusią, kurios simbolizuoja milijardus žmonių. Kai kas nors iš jų pradeda klaidžioti savo  žemųjų ambicijų slėniuose, Tu, Viešpatie, per savo pasiuntinius – Bažnyčios atstovus – stengiesi budinti jų protą ir sąžinę.

Pilietiškumas visada šališkas

Gintaras Visockas

Žurnalistė Rūta Janutienė Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo pirmosiomis dienomis visos lietuviškos televizijos pradėjo naująjį sezoną. Dar rugpjūčio mėnesį skelbti anonsai bei reklaminiai pranešimai bylojo, esą po vasaros atostogų mūsų televizininkai sugrįžta į eterį ne tik pilni jėgų, bet ir sukūrę dešimtis naujų originalių pažintinių, pramoginių, probleminių laidų. Kaip yra iš tiesų?

Atidžiau pažvelgus į mūsų televizijas akivaizdu, kad po Lietuvos saule – nieko naujo. Lietuviškųjų televizijų tendencijos – tos pačios. Televizijos panašios, jose itin daug šokių, dainų, banalių pasilinksminimų. Tiriamosios, analitinės žiniasklaidos – kur kas mažiau. Juolab kad Lietuvos gyventojams, ypač pasienio regionuose, tampa kaskart paprasčiau įsijungti rusiškus kanalus. Bet juk rusiškos laidos, omenyje turint Kremliaus įgyvendinamą kryptingą, nuoseklų informacinį karą Baltijos kraštuose, yra tendencingos, su akivaizdžiu prorusišku kvapeliu. Puikiausias tendencingumo pavyzdys – Pirmasis Baltijos kanalas (Pervyj Baltijskij kanal).

Vyskupo šventimai

Kun. Saulius Bužauskas

Vyskupas Gintaras Grušas Dainiaus TUNKŪNO nuotrauka

Rugsėjo 4 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vyskupu įšventintas monsinjoras Gintaras Grušas, iki šiol dirbęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi.

Vyskupo nominato įšventinimo Mišių iškilmėms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kartu koncelebravo Baltijos kraštų apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, svečiai iš užsienio: Minsko-Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius, Baltarusijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Antoni’s Dziemianko, Lenkijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Stanislav’as Budzik’as, Bukarešto (Rumunija) vyskupas augziliaras Cornel’is Damian’as, kunigai iš įvairių Lietuvos vyskupijų ir užsienio šalių. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos valstybės vadovai, liuteronų ir stačiatikių bendruomenių atstovai. Pagal seną tradiciją vyskupą nominatą mons. Gintarą Grušą prie altoriaus atlydėjo du kunigai – Lionginas Virbalas SJ ir Lietuvos kariuomenės ordinariato kurijos kancleris Rimas Venckus.

Atmintis

Partizanų parke iškilo ąžuolinis kryžius

Nijolė STUNDŽIENĖ

Iš dešinės: mons. Alfonsas Svarinskas, kryžiaus autorius skulptorius Pranas Kaziūnas ir Pašilės girininkas Marijonas Vilkelis prie kryžiaus Jono Juodišiaus atminimui

Rugpjūčio 31-ąją „Didžiosios kovos“ apygardos partizanų parke prie Mūšios, Kadrėnų kaime, iškilo dar vienas kryžius, skirtas Lietuvos karo mokyklos viršininko Jono Juodišiaus atminimui. Kryžius pastatytas monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva, autorius – skulptorius Pranas Kaziūnas. Iš ąžuolo išdrožtas kryžius bus pašventintas kitais metais Partizanų šventės metu.

Bendruomenėse

Minėjo bažnyčios 70-metį

Bronius VERTELKA

Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia

Paskutinįjį vasaros sekmadienį Stirniuose (Molėtų r.) buvo minima Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčios 70 metų sukaktis. Iškilmėse dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupo generalvikaras monsinjoras dr. Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas, grupė kunigų.

Su bažnyčios istorija supažindino vilnietė Lilija Morkūnienė, kurios senelis ūkininkas Jaronimas Guobys buvo šventovės pastatymo iniciatorius. Prie bažnyčios pastatymo daug prisidėjo ir šio krašto šviesulys, žymus Vilniaus krašto visuomenininkas ir kultūrininkas kunigas profesorius Petras Kraujalis, gimęs Žagarų kaime. Leidimą statyti Stirniuose bažnyčią išdavė Panevėžio vyskupas, o dvarininkė Sofija Žarnauskienė padovanojo žemės sklypą. Buvo organizuojama labdara, renkamos lėšos. Pirmiausia buvo pastatyta klebonija, kurioje apsigyveno kunigas, vėliau pastatė klojimą ir jame įrengė altorių. Aplinkui gyvenę žmonės sekmadieniais čia melsdavosi.

Istorija ir dabartis

Gražiškių koplytėlės istorija ir nūdiena

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Prie Gražiškių koplytėlės pernai per Švč. M. Marijos Vardo atlaidus

Gražiškiai – kaimas Barzdų parapijoje ir seniūnijoje, Šakių rajone. Ten Antupis tyliai srovena į Šešupę, ant supiltos kalvelės, medžių apsuptos kapinaitės, kurios amžinojo poilsio glaudžia Gražiškių ir aplinkinių kaimų žmones. Kapinių centre – koplytėlė. Rugsėjo 12-ąją čia laukiama atvykstančių į Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus.

Gražiškių kaimas nuo pat savo amžiaus pradžios priklausė Naumiesčio parapijai, nuo 1773 metų minimas Griškabūdžio filijos dokumentuose, o 1919 metais buvo priskirtas naujai įsteigtai Barzdų parapijai. Gražiškių kaimo koplytėlė pastatyta 1795 metais Griškabūdžio filijos administratoriaus karmelito kun. Jeronimo Šateikos rūpesčiu. Aplinkinių kaimų ūkininkai iš Miknaičių kaimo karjero kasė molį, degė plytas, vežė akmenis ir pastatė mūrinę koplytėlę stačiakampio plano, be išskirtos presbiterinės dalies, pereinančią į trisienę tokio paties pločio ir aukščio apsidę. Vėliau pietinėje pusėje pristatė kvadratinio plano mažytę zakristiją, o dar vėliau – prie pagrindinio fasado medinį stačiakampį prieangį, išorėje tokio paties pločio kaip ir koplyčia. Stogas skardinis. Pagrindinės dalies ir prieangio stogai dvišlaičiai, zakristijos – vienšlaitis. Virš pagrindinio fasado trikampio mūrinio frontono pastatytas kvadratinio plano medinis bokštelis smailėjančia viršūne. Bokštelyje kabo 1805 metais lietas varpas. Geležinis kryžius saulutė vainikuoja keturšonį bokštelį, pereinantį į strypinį stiebą, kuris iškeltas ant suploto rutulio formos būgno. Kryžiaus dekoras būdingas Sūduvos kaltiniams kryžiams. Viduje koplyčios erdvę dengia cilindrinis lentų skliautas, apkaltas fanera. Manoma, kad kitados būta mūrinio skliauto. Šviesa į koplyčią patenka tik per du vienas prieš kitą išdėstytus kvadratinius sutvirtintus metalinėmis gretomis langus. Du mažesni segmentiniai langeliai yra šoninėse apsidės sienose. Vargonų choras, į kurį iš pagrindinės koplyčios erdvės veda mediniai laiptai, be perdangos, susijęs su pastogės erdve.

Viešpats nori perstatyti Bažnyčią

Laima Zimkienė

Motinėlė Nadina Braun visus džiugino savo šypsena

Rugpjūčio 22 dieną Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčioje įvyko susitikimas su „Avinėlio užtarėjų“ bendruomenės įkūrėja motinėle Nadina Braun (Nadine Brown), atvykusia iš Omahos (JAV).

Motinėlė Nadina Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Viešnagės Lietuvoje metu bendruomenės įkūrėja susitiko su „Avinėlio užtarėjų draugų“, pasauliečių maldos grupėmis, Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi, Apaštaliniu nuncijumi Luigi Bonazzi, svečiavosi Marijos radijuje.

Tikybos mokytojų konferencija

Elena Gvazdaitienė,

Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė

Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai šv. Mišiose Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje

Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai kasmet renkasi į tradicine tapusią rudens konferenciją, kurią organizuoja vyskupijos Katechetikos centras su dekanatų metodinių centrų vadovais. Šiais metais konferencija vyko rugpjūčio 27 dieną Aleksoto dekanate, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje.

Susitikimą pradėjome šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila su dideliu būriu kunigų. Pamokslą pasakė Ūdrijos parapijos klebonas kun. Arūnas Simonavičius. Pamokslo metu buvo kalbama, kad tikybos mokytojas yra tikintis žmogus ir stiprybės pirmiausia turi semtis maldoje.

Atlaidai baigiantis vasarai

Jaunosios Šlienavos parapijos adoruotojos procesijoje

Jau baigiantis vasarai Šlienavos parapijoje (Kauno r., Vilkaviškio vyskupija) buvo švenčiami paskutiniai vasaros atlaidai – Šv. Baltramiejus. Vasaros pradžioje, birželio mėnesį, vyko Aplankymo atlaidai, ryškiai įėję į parapijos istoriją ir imantys pavadinimą nuo bažnyčios pavadinimo – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą. Ir štai paskutinįjį rugpjūčio sekmadienį šventiškai papuoštoje bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Baltramiejaus atlaidai. Procesija aplink bažnyčią ir Švč. Sakramento garbinimu prasidėjusi šventė buvo tęsiama klebono kan. Vytauto Vaičiūno ir svečio kunigo Alfonso Bulotos koncelebruojamomis šv. Mišiomis. Pamokslą sakęs svečias kunigas kalbėjo apie prasidedančius mokslo metus, mokytojų atsakomybę prieš tautą ir jaunąją kartą. Pamokslininkas priminė kankininkišką šv. Baltramiejaus gyvenimą, jo dorybes, vedusias prie Dievo. Giedojo parapijos choras ir ne kartą į atlaidų šventę atvykstančio vadovo Prano Jurkonio naujas choras „Žiburiai“. Po šv. Mišių vykusiame šiltame susitikime pas parapijos vadovą ir jį globojančią Beliauskų šeimą svečiai ir parapijiečiai gražiai bendravo, „Žiburių“ choras  padainavo lietuviškų dainų, o klebonas deklamavo mėgiamus eilėraščius. Parapijos namų salėje, papuoštoje Antano Sadecko fotonuotraukomis iš lietuvių tremčių vietų Sibire, apie kelionę po Sibiro tremčių vietas pasakojo keliautojas Gintautas Alekna, demonstruodamas nuotraukas iš varginančių kelionių po tremtinių gyventas vietas ir pasakodamas apie dabartinės Rusijos valdžios sunkiai besikeičiantį požiūrį į kitataučius. Daugelis jau yra patyrę, kad pas Šlienavos kleboną kan. Vytautą Vaičiūną viešnagė niekada neprailgsta.