Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prisiminti popiežiaus Leono XIII nuopelnai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI savo pirmtako Leono XIII gimtajame Karpineto Romane laimina vaikus

Popiežius Leonas XIII (1810 – 1903)

Diplomatinis ir ganytojiškas patyrimas

Rugsėjo 5 dieną trumpam aplankęs Karpineto Romano miestelį, esantį už 80 kilometrų nuo Romos, popiežius Benediktas XVI paminėjo savo pirmtako 200-ąsias gimimo metines. Aukodamas šv. Mišias pirmtako Leono XIII (1810–1903) gimtinėje popiežius Benediktas XVI išaukštino jo dvasines savybes bei nuopelnus Bažnyčiai. Homilijoje taip pat buvo pabrėžta, kad popiežius Leonas XIII, veikdamas ryžtingai ir išmintingai, gebėjo efektyviai vadovauti Bažnyčiai ypač sudėtingomis to meto visuomeninio gyvenimo sąlygomis.

Popiežius Leonas XIII (Vinčensas Džoakinas Rafaele Luidžis Pečis) gimė 1810 metų kovo 2 dieną pamaldaus ir įtakingo italų aristokrato (grafo) šeimoje. Kartu su savo vyresniuoju broliu (vėliau žymiu teologu jėzuitu kardinolu Džuzepe Pečiu) baigęs Viterbo jėzuitų kolegiją, studijavo Vatikano diplomatinėje akademijoje (Academia dei Nobili). Romos katalikiškajame „Sapienza“ universitete apsigynė teologijos ir bažnytinės teisės daktaratus. 1837 metų gruodžio 31 dieną, gavęs kunigystės šventimus, buvo paskirtas apaštaliniu delegatu (faktišku administratoriumi) Benevento, vėliau Perudžos provincijose, įėjusiose į tuometinės Popiežiaus valstybės sudėtį. (Iki Italijos suvienijimo XIX amžiaus antroje pusėje popiežiai valdė Romą ir dideles aplinkines provincijas.)

1843 metų balandžio 27 dieną, būdamas vos 33 metų, būsimasis popiežius Leonas XIII buvo konsekruotas tituliniu arkivyskupu ir paskirtas apaštaliniu nuncijum neseniai nuo Olandijos atsiskyrusioje Belgijos karalystėje. Ten jo diplomatinė veikla vienijant katalikus buvo labai svarbi – nuo aktualių socialinių klausimų sprendimo sparčią industrializaciją išgyvenusioje visuomenėje iki religinio  švietimo garantavimo stiprėjančio liberalizmo sąlygomis. 1846 metais buvo paskirtas Perudžos arkivyskupu ir šias ganytojiškas pareigas ėjo 32 metus. 1853 metų gruodžio 19 dienos konsistorijoje pakeltas kardinolu, dalyvavo 1869–1970 metais vykusiame Vatikano I Susirinkime. Po Pijaus IX mirties 1878 metų konklavoje buvo išrinktas popiežiumi.

Tikėjimo ir pamaldumo prioritetai

Praėjusį sekmadienį, sveikindamas į Karpineto Romano centrinę aikštę susirinkusius maldininkus bei visus vietinės Ananjo Alatrio vyskupijos, šiemet švenčiančios jubiliejinius Leono metus, tikinčiuosius, popiežius Benediktas XVI priminė, kad jis ne pirmasis apaštalo šv. Petro įpėdinis, atvykęs į savo pirmtako tėviškę. Pabrėždamas pagarbą ir ištikimybę jo išvystytam Bažnyčios socialiniam mokymui (su kuriuo siejasi 1891 metais paskelbta garsioji „Rerum Novarum“ enciklika), 1966 metais čia lankėsi popiežius Paulius VI, o 1991-aisiais – Jonas Paulius II. Tačiau rugsėjo 5 dienos šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas pirmiausia pabrėžė Leono XIII tikėjimą ir gilų pamaldumą, kuris yra svarbiausias kiekvienam krikščioniui, įskaitant Popiežių.

Leono XIII dvasingumą atspindi ir jo magisteriumo paveldas: net vienuolika enciklikų jis paskyrė mokymui apie rožinio maldą ir dėl to vadintas Rožinio popiežiumi. Be iškilių mariologijos darbų, gerai žinomi jo raštai apie Kristų Atpirkėją, Šventąją Dvasią, pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai (popiežius Leonas XIII buvo pirmasis, 1899 metais pasaulį paaukojęs Švenčiausiajai Širdžiai), taip pat pagarbą šv. Juozapui ir šv. Pranciškui Asyžiečiui. „Jam ypač buvo artima pranciškonų šeima ir pats priklausė Trečiajam ordinui“, – priminė popiežius Benediktas XVI, nurodydamas pirmtako esminę krikščionišką formaciją savo tėvų namuose ir parapijoje. Kitas svarbus popiežiaus Leono XIII magisteriumo bruožas yra krikščioniškoji išmintis – taip jis netgi pavadino vieną savo enciklikų.

„Kiekvienas ganytojas yra pašauktas perduoti Dievo žmonėms ne abstrakčias tiesas, bet „išmintį“, tai yra mokymą, kuris jungia tikėjimą ir protą, tiesą ir konkrečią realybę, – aiškino homilijoje Šventasis Tėvas. – Popiežius Leonas XIII su Šventosios Dvasios pagalba gebėjo tai padaryti vienu sunkiausių Bažnyčios istorinių laikotarpių, likdamas ištikimu Tradicijai ir tuo pat metu atvirai svarstydamas didžiuosius klausimus“. Kaip tik šią sėkmę ir atnešė krikščioniškoji išmintis, pagrįsta Šventuoju Raštu ir Katalikų Bažnyčios teologiniu bei dvasiniu paveldu. (Popiežius Leonas XIII, kaip ir jo brolis kardinolas Dž. Pečis, ypač kreipė dėmesį į šv. Tomo Akviniečio (1226–1274) mokymą ir paskelbė jį oficialia Katalikų Bažnyčios filosofine doktrina.)

Istorinių iššūkių akivaizdoje

Kalbėdamas apie Leono XIII gyvenimo ir veikimo sudėtingą politinį ir pasaulėžiūrinį kontekstą Europoje, popiežius Benediktas XVI priminė XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Prancūzų revoliucijos bei imperatoriaus Napoleono karo pasekmes. Porevoliucinėje Prancūzijoje buvo užsimota visiškai sunaikinti krikščionybę, net kalendoriaus dienos pradėtos skaičiuoti ne nuo Kristaus Gimimo, bet nuo revoliucijos pradžios. Iš kalendoriaus taip pat buvo pašalinti šventųjų vardai, pakeisti kaimų ir miestų pavadinimai. „Žmonės, žinoma, nebuvo palankūs šiems pakeitimams ir liko ištikimi religinėms tradicijoms, tačiau kasdienis gyvenimas buvo sunkus ir pavojingas“, – priminė Šventasis Tėvas savo pirmtako jaunystės laikotarpį.

Tame sudėtingame ir prieštaringame XIX amžiuje Katalikų Bažnyčioje savo liudijimu ir netgi kankinyste iškilo dešimtys šventųjų ir palaimintųjų, kurie artimo meilės galia „įvairiais būdais aktualizavo evangelinį mokymą naujomis socialinėmis aplinkybėmis“. Išrinktas į Popiežiaus tarnystę Leonas XIII savo plačiu patyrimu ir giliomis įžvalgomis jautė pašaukimą iškelti savo visuomenines iniciatyvas krikščionių bendruomenei.

1891 metais gimė enciklika „Rerum Novarum“, ženklinusi Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos pradžią. „Jau  dirbdamas apaštališkuoju nuncijum Belgijoje (vėlesnis popiežius Leonas XIII) suprato, kad industrinėje visuomenėje (Katalikų Bažnyčia) socialinius klausimus turi spręsti pozityviai ir efektyviai per dialogą ir tarpininkavimą“, – sakė homilijoje Šventasis Tėvas. To reikalavo ir masoniškojo antiklerikalizmo bei ateistinio socializmo ideologijų stiprėjimas.

„Taigi labai senas (Leonas XIII mirė sulaukęs 93 metų amžiaus – istorinis „rekordas“ apaštalo šv. Petro įpėdiniui), bet išmintingas ir toliaregiškas Popiežius gebėjo į XX amžių įvesti atnaujintą Bažnyčią su teisingomis nuostatomis naujų iššūkių akivaizdoje, – darė išvadą popiežius Benediktas XVI. – Savuoju magisteriumu jis atstovavo Bažnyčiai, galinčiai be kompleksų ieškoti ir rasti atsakymus į didžiuosius dabarties klausimus.“ Šventasis Tėvas ragino popiežiaus Leono XIII tėvynainius didžiuotis ir likti ištikimiems jo dvasiniam paveldui.

© 2010 „XXI amžius“