|
Mielieji Lietuvos katalikai
Praėjusi karšta vasara buvo turtinga įvairiais jubiliejais ir įvykiais, kurie paliko pėdsaką mūsų kasdieniame gyvenime. Bet ir prasidėjęs ruduo jau pateikia naujų įvykių mūsų religiniame ir tautos gyvenime. Rugsėjo 5-ąją Vilniaus Arkikatedroje konsekruotas naujas vyskupas Gintautas Grušas. Tegul Dievo palaima lydi šį naują ganytoją. Rugsėjo 6 dieną Marijampolėje buvo perlaidoti šeši nukankinti partizanai: keturi vyrai ir dvi moterys. Laidotuvių metu prie altoriaus buvo du vyskupai ir septyni kunigai. Ši partizanų auka buvo prasminga ir reikalinga Lietuvos išsigelbėjimui.
Rugsėjo 6-ąją šventėme laikraščio XXI amžius, paliekančio gražų pėdsaką mūsų religiniame ir kasdieniame gyvenime, 20-ies metų jubiliejų. Lietuva atgimė naujam gyvenimui per savo sūnų ir dukrų ašaras, kančias ir kraujo auką. Bet šios aukos nenuėjo veltui. Jos buvo išganingos ir Tėvynei, ir pačioms aukoms. Vienintelis katalikiškas laikraštis XXI amžius daro daug gero ir Bažnyčiai, ir Tėvynei. Prieš karą ėjęs katalikiškas XX amžius tarsi atgimė ir, pakeitęs pavadinimą, tapęs XXI amžiumi, aplenkė laiką. Laikraštis savo veiklą pradėjo nuo nulio. Idealistai įkūrė jį, turtino ir leido į gyvenimą.
Deja, visi žmonės ar organizacijos, kurios daro gero Bažnyčiai ar Lietuvai, susilaukia ir kritikos, ir šmeižto. Ne išimtis ir XXI amžius. Dar ne taip seniai iš kai kurių sluoksnių buvo puolamas XXI amžiaus politinis apžvalgininkas, rašęs gerus straipsnius, kuriais daugelis džiaugėsi. Kai kas kalbėjo, kad jis pernelyg grubus, netinka katalikiškam laikraščiui. (Dabar, jeigu kas sako tiesą, laikoma grubumu.) Kai kurie žurnalistai ar net medikai puolė ir popiežių Joną Paulių II, kurį pasaulio tikintieji prašo paskelbti palaimintuoju.
Bolševikai prikaišioja, kad Bažnyčia per daug veliasi į politiką. Jiems pavyko Bažnyčią išjungti iš kasdienio gyvenimo. O dabar, priešingai, kaltina Bažnyčią, kad nusišalino nuo gyvenimo ir paliko vien stebėtoja. Ir net cituoja Jono Pauliaus II nurodymus, kad Bažnyčia turi reikštis visose gyvenimo srityse.
Prieš 10 metų po popiežiaus vizito į Lietuvą kairioji Vyriausybė mažą aikštelę prie Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pavadino Jono Pauliaus II vardu. Tik nedidelė lentelė, nusukta nuo šaligatvio, skelbė, kad tai yra Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštė. Dabar ir ta lentelė dingo. Taigi kairieji, Popiežiaus vardu pavadinę mašinų stovėjimo aikštelę, pasijuokė ir iš Popiežiaus, ir iš Lietuvos. Liūdna, kad nei tada, nei dabar niekas į tai nereagavo.
Vakarykščiai veikėjai tyčiojasi iš partizanų bei Laisvės kovotojų, leidžia menkavertes knygas už valstybės pinigus (Mariaus Ivaškevičiaus Žali, Mindaugo Pociaus Antroji mėnulio pusė). Kaip sako doc. Vladas Terleckas, jie falsifikuoja Lietuvos istoriją esą nuo partizanų nukentėjo daug nekaltų civilių gyventojų. Tačiau užmiršta ir tyli, kad vien lageriuose bolševikai sunaikino 45 mln. žmonių (o pasaulyje 130 mln.). Prisiminkime Rainius, Pravieniškes, Panevėžį ir Zarasus Lietuvos negyjančias žaizdas. O kur dar per 700 tūkstančių represuotų Lietuvos žmonių. Šie istorijos falsifikatoriai neturi sąžinės ir savo raštais tvirtina, kad jie yra amžini Lietuvos priešai.
Paminėjau kelis faktus, kurie primins, dėl ko kenčia ir XXI amžius. Šiam laikraščiui neduodama beveik jokios paramos, net, priešingai rezgamos kliūtys ir daromi nemalonumai. Aktyvūs krikščionys žino, kad XXI amžius yra reikalingas ir būtinas. Be jo mes liktume visai be informacijos apie Bažnyčią ir Lietuvą. O dabar juk vyksta nenumaldomas, įnirtingas idėjų karas! Be krikščioniškos informacijos mums būtų sunku kovoti su Blogio imperija. Informacija gyvybiškai būtina. Daugelis užjaučia laikraštį dėl finansinių sunkumų ir darbuotojus, dirbančius nepilnu etatu. Ir, galiausiai, patį Redaktorių, ant kurio pečių gula visa laikraščio leidybos našta.
Išsilaikykite, ištverkite! To reikia Lietuvai, to reikia Bažnyčiai ir mums visiems. O Lietuvos katalikams siūlau dėmesingai paskaityti abu savaitės numerius, tada kiekvieno akiratis bus daug platesnis ir sąmoningesnis. Deja, dar daug katalikų skaito tik menkaverčius rajono laikraštėlius.
Gaila ir liūdna, kad ne visi kunigai palaiko XXI amžių. Bažnyčioje nuolat skelbiama, kad gautas naujas Artumos žurnalo numeris. Artuma geras žurnalas, bet jo negalima lyginti su XXI amžiumi. Kunigai privalėtų būti gyvybiškai suinteresuoti, kad XXI amžius, Artuma ir kiti katalikiški leidiniai gyvuotų ir skleistų tiesą Lietuvos žmonėms.
Lietuvos katalikai, šiuo labai sunkiu laiku melskitės, skaitykite XXI amžių ir materialiai jam padėkite. Neužmirškite Tremtinio, Vorutos ir Marijos radijo, tos didžiosios Dievo malonės mūsų Tautai. Kiek ligonių Lietuvoje įvairiu paros metu klauso šio radijo programų ir jomis džiaugiasi, ramina savo negalią.
Kovokime su Blogio imperija! Stiprinkime ir savo religinį gyvenimą! Per paskutinį surašymą tikinčiais užsirašė net 79 proc. tik vienu procentu mažiau kaip Pirmoje respublikoje, bet XXI amžiaus tiražas tik 5000...
Lietuvos katalikai, nuo jūsų supratimo ir dvasinio gyvenimo priklausys ir Bažnyčios ir Lietuvos atgimimas. Priešingu atveju mes iš naujo pateksime į naują Maskvos vergiją. Jei Dievas už mus, tai kas prieš? klausia šv. Paulius.
Nuoširdžiausiai sveikinu XXI amžių, turintį net devynis priedus, 20-ies metų gyvavimo proga ir meldžiu Redaktoriui ir visiems bendradarbiams geros sveikatos, Dievo globos ir palaimos. Per jūsų idealizmą ir pasiaukojimą į naują, šviesesnį Lietuvos rytojų.
Pagarbiai jūsų brolis
mons. Alfonsas Svarinskas
Vilnius
© 2010 XXI amžius
|