Bendruomenėse
Bendrumas daro nuostabius dalykus
Bronius VERTELKA
|
Iš kairės: mokytoja Jūratė Dabžanskienė
(pritūpusi), Raseinių kultūros centro
Žaiginio filialo vadovas Arūnas
Birvinskas, bibliotekininkė Jolanta
Žukauskienė, Šiluvos vikaras
kun. Ramutis Janšauskas ir bendruomenės
pirmininkas ūkininkas Albinas Kuvikas
|
|
Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
|
|
Buvusios klebonijos pastatas
|
Žemaitijoje, Žaiginio bažnytkaimyje, šventės švenčiamos
bendrai. Išmonės nestokojama švenčiant Antanines (turi šv. Antano
Paduviečio bažnyčią). Šiemet šv. Antano atlaidai sutapo su šienapjūtės
pradžia, todėl kartu vyko Pirmosios pradalgės iškilmės. Baigiantis
metams po šv. Mišių bažnyčioje kartu einama prie bendruomenės namų
išsikerojusios šventiškai išpuoštos eglės. Praleisti šventes kartu
padeda 2003-aisiais įkurta kaimo bendruomenė Bitupis. Noras daugiau
nuveikti, sutelkti kaimynus bendravimui buvo pagrindinis tikslas,
dėl kurio būrėmės į bendruomenę. Tvarkyti miestelio aplinką, įgyvendinti
projektus įmanoma tik sutelktomis jėgomis. Bendraujant su mokykla,
parapija, būnant visiems drauge gaunamas geresnis rezultatas,
aiškino bendruomenės pirmininkas Albinas Kuvikas.
Žaiginio bendruomenė ir parapija yra kaip vienas
vienetas (maždaug pusė parapijos pastoracinės tarybos ir bendruomenės
tarybos narių yra tie patys žmonės).
Žaiginio parapiją aptarnauja Šiluvos vikaras
kun. Ramutis Janšauskas. Jam vadovaujant išdažytas bažnyčios vidus
ir išorė bei varpinė. Tai, kad šiandien turi puošniai atrodančią
šventovę, presbiteriją, naują instaliaciją, apšvietimą, yra bendruomenės
darbo vaisius. Kun. R. Janšauskas sugebėjo visiems įteigti, kad
bažnyčia nėra kunigo nuosavybė, kad ji priklauso visai bendruomenei.
Ir šiandien jis taip sako: kaip susitvarkysite, taip ir turėsite,
aš galiu tik patarti.
Medžiai buvo užgulę bažnyčią. Teko apsispręsti:
palikti medžius ar supūdyti medinę šventovę. Bendruomenė balsavo
už bažnyčios išlikimą ir medžių nukirtimą. Bendruomenė pati priėmė
sprendimą: norint atnaujinti presbiteriją, Dievo stalo nereikia.
Yra labai paprastas dalykas žmonėms reikia išaiškinti argumentuotai,
kad suprastų. Ir tada patys nusprendžia, ką padaryti. Man atrodo,
kad žmonėms pavyko išaiškinti, jie suprato, kad yra atsakingi už
bažnyčią. O ji jų namai. Bažnyčia išskirtinė erdvė. Ir kokią
tą erdvę pasidarys, tokią ir turės, kalbėjo Šiluvos vikaras kun.
R. Janšauskas.
Bet kokio remonto nepadarysi be pinigų. Vieną
kartą jų prašyti ėjo pas žmones vien bažnyčios remontui, antrą kartą
rinko aukas varpinei. Kai pamatė, kas padaryta, žmonės neatsisakė
aukoti..
Atsirado reali galimybė atgimti buvusios klebonijos
pastatui, kuriame pokario metais buvo kalinami partizanai. Netvarkomas
namas sugriūtų. O sutvarkius jį, čia būtų galima įrengti patalpas
parapijos ar bendruomenės nariams, galėtų vykti saviveiklos kolektyvų
repeticijos, jaunimas turėtų kur pasišokti, atsirastų galimybė atkurti
senuosius tradicinius amatus, pamokyti jų jaunimą.
Bendruomenės tikslas ne tik sutvarkyti buvusios
klebonijos pastatą, bet šalia jo užveisti gražų parkelį bei pastatyti
kryžių. (2012 metais Žaiginys minės savo 350 metų sukaktį.) Bendruomenė
kunigą jau atleidžia nuo ūkinių dalykų jis turi kitas pareigas.
Vaikai verkė, o suaugusieji rašė arkivyskupui, kad kun. R. Janšausko
neiškeltų į Raseinius. Po trejų metų sugrįžo vikarauti į Šiluvą.
Žaiginys žemdirbių kraštas, čia nėra nedirbamų
žemės plotų. Nedaug yra išvažiavusių į užsienį uždarbiauti. Panašaus
amžiaus, panašių interesų visi bendruomenės nariai. Viską daro bendrai,
nors sutraukti visų negalima. Žaiginyje susikūrė ansamblis, galvojama
apie kaimo kapelą.
Žaiginio bendruomenė gyvuos tol, kol bus tikinti.
Mokyklos direktorė kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišių aukoje.
Ir tai ne smulkmena. Nuostabūs žmonės žaiginiečiai: nors jiems
nelengva, bet jie turi viltį. Jeigu tu pabundi ir neturi vilties,
verčiau nekilti iš lovos, sakė Šiluvos vikaras kun. R. Janšauskas,
aptarnaujantis Žaiginio parapiją.
Žaiginys, Raseinių rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|