|
Projektą Gimtasis kraštas:
įvykiai ir įspūdžiai remia:
|
Bendruomenėse
Bendrumas daro nuostabius
dalykus
Bronius VERTELKA
|
Iš kairės: mokytoja Jūratė Dabžanskienė
(pritūpusi), Raseinių kultūros centro
Žaiginio filialo vadovas Arūnas
Birvinskas, bibliotekininkė Jolanta
Žukauskienė, Šiluvos vikaras
kun. Ramutis Janšauskas ir bendruomenės
pirmininkas ūkininkas Albinas Kuvikas
|
Žemaitijoje, Žaiginio bažnytkaimyje, šventės švenčiamos
bendrai. Išmonės nestokojama švenčiant Antanines (turi šv. Antano
Paduviečio bažnyčią). Šiemet šv. Antano atlaidai sutapo su šienapjūtės
pradžia, todėl kartu vyko Pirmosios pradalgės iškilmės. Baigiantis
metams po šv. Mišių bažnyčioje kartu einama prie bendruomenės namų
išsikerojusios šventiškai išpuoštos eglės. Praleisti šventes kartu
padeda 2003-aisiais įkurta kaimo bendruomenė Bitupis. Noras daugiau
nuveikti, sutelkti kaimynus bendravimui buvo pagrindinis tikslas,
dėl kurio būrėmės į bendruomenę. Tvarkyti miestelio aplinką, įgyvendinti
projektus įmanoma tik sutelktomis jėgomis. Bendraujant su mokykla,
parapija, būnant visiems drauge gaunamas geresnis rezultatas,
aiškino bendruomenės pirmininkas Albinas Kuvikas.
|
|
Grybų šventėje grybų netrūko
Rūta Averkienė
|
Grybavimo čempionai su rajono
mero pavaduotoju Alvydu
Valeiša ir meru Vidu Mikalausku,
įsteigusiu savo taurę
|
Penkioliktoji Grybų šventė, tradiciškai prasidėjusi
aštuntuoju Lietuvos grybavimo čempionatu Marcinkonių kaimo miškuose
Varėnos rajono savivaldybės mero taurei laimėti, iki vėlaus vakaro
tęsėsi daugybe renginių Varėnos miesto parke.
Čempionatas nenuvylė
Šiemet Varėnos krašto pušynėliai grybautojus visą
sezoną lepino grybų gausa, todėl ir paskutinį rugsėjo šeštadienį
Marcinkonyse įvykęs aštuntasis grybavimo čempionatas nenuvylė nei
organizatorių, nei gausaus būrio dalyvių. Šiemet dėl Varėnos rajono
mero įsteigtos taurės varžėsi 31 komanda iš įvairių Lietuvos regionų
iš viso 124 grybautojai.
|
|
Tėviškės lobiai
Penktadienio kelionė po
tris vyskupijas
Romas BACEVIČIUS
Edvardas ŠIUGŽDA
|
Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
|
XXI amžiaus redakcija, minėdama 20-metį savo
kelionę pradėjo nuo Nemakščių. Tolesnį maršrutą pasiūlė Dubysos
regioninio parko direkcijos vyr. specialistas (ekologas) Vaidas
Greičius, aktyvus Nemakščių klebono pagalbininkas. Kartu su grupe
laikraščio darbuotojų keliavo ir Nemakščių klebonas kun. Stasys
Šlepavičius.
Adakavas viena seniausių Tauragės rajono gyvenviečių.
Čia archeologai yra radę akmenines trinamąsias girnas, kurias naudojo
akmens, bronzos amžiuje. Adakave buvusi grupė II III amžiaus pilkapių,
kuriuos XIX amžiuje tyrinėjo Dionizas Poška. Aptikti granitiniai
kapai su IIIII amžių papuošalais, netgi romėniška segė. Šie radiniai
buvo saugomi Kuršo muziejuje Jelgavoje, o nuo 1963 metų Istorijos
ir etnografijos muziejuje Vilniuje. XX a. šeštajame dešimtmetyje
statant mechanines dirbtuves pilkapiai buvo sunaikinti. Į gamtos
ir kultūros paminklų sąrašą įtrauktas ir Adakavo parkas su dvaro
ansambliu. Dvaro ansamblis pradėjo formuotis XVIII a. viduryje.
Apie 1750 metus Jonas Adakauskis pastatė pirmuosius medinius dvaro
rūmus, pradėjo kurti parką, o 1793 metais pastatė ir medinę Šv.
Jono Krikštytojo bažnyčią. 1911 metais bažnyčia atnaujinta. Savo
forma ji primena paaukštintą tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio
plano, su prišlieta zakristija, bokšteliu. Joje įrengti keturi barokiniai
altoriai. Lietuvaičių švietimo draugija (slaptosios vienuolės) 1925
metais čia įkūrė dvimetę mergaičių žemės ūkio mokyklą. 1932 metais
įsigytos medinės Kryžiaus kelio stotys, darytos Italijoje. Jos ir
yra šios bažnyčios vertingiausi eksponatai. Asta Šlepavičienė, Nemakščių
klebono brolienė, aprodė bažnyčios vidų (pačią bažnyčią aptarnauja
Skaudvilės altaristas kun. Albinas Arnašius), parodė, kaip galima
pakeisti pagrindinio altoriaus paveikslą ir pakėlė per Šv. Jono
atlaidus rodomą šv. Jono Krikštytojo paveikslą (sumontuotas mechanizmas
leidžia pakelti paveikslą), papasakojo apie Venecijoje gamintas
Kryžiaus kelio stotis, o paskui nuvedė prie unikalių vargonų, kurių
Lietuvoje tėra tik dvi kopijos čia, Adakave, ir Vilniuje. A. Šlepavičienė
ne tik papasakojo unikalių vargonų istoriją, bet ir pagrojo jais.
|
|
Bendruomenėse
Klebonas grožį kuria trijose
parapijose
Pranciškus ŽUKAUSKAS
|
Berniukai mielai pjauna žolę Pajūrio
bažnyčios šventoriuje
|
Sakoma, kad būti klebonu garbinga. Jeigu šito
paklaustume Šilalės dekanato kunigo Mykolo Petrausko, aptarnaujančio
net tris Pajūrio, Tenenių ir Didkiemio parapijas, išgirstume:
Vyskupas kunigą klebonu skiria ne karaliauti ar didžiuotis šiuo
titulu, o tarnauti tikintiesiems. Tai atsakingos ir nelengvos pareigos.
Kai kun. M. Petrauskas Telšių vyskupo Jono Borutos
SJ buvo paskirtas klebonu į Pajūrio parapiją ir dar aptarnauti Tenenių
bei Didkiemio parapijas, šis pareigingas kunigas iš karto ėmėsi
ne tik pastoracinių, bet ir visų trijų parapijų ūkinių reikalų.
Pirmiausia pradėjo tvarkyti kleboniją, kad pačiam būtų jauku gyventi
ir ne gėda būtų parapijiečius priimti. Kartu vyko ir Pajūrio Švč.
Trejybės bažnyčios atnaujinimo, jos gražinimo darbai. Kun. M. Petrausko
žvilgsnis nukrypo ir į pradėtus renovuoti šalia bažnyčios stūksančius
parapijos namus. Pasak kun. M. Petrausko, bene daugiausia kantrybės
prireikė beldžiantis į įvairias firmas, ieškant lėšų bei medžiagų
pastato renovacijai. Dirbo, plušėjo ir pats klebonas, dėkojo parapijiečiams,
Šilalės rajono savivaldybei ir visiems rėmėjams už kiekvieną paslaugą,
paramą. Bendromis visų pastangomis atsirado jaukūs ir erdvūs Pajūrio
Švč. Trejybės parapijos namai. Įvykdžius šį nelengvą darbą kun.
M. Petrauskui kilo mintis tarp parapijos namų ir bažnyčios sumūryti
Švč. Mergelės Marijos Lurdo stebuklingosios Dievo Motinos grotą,
tuo pažymint Lurdo Dievo Motinos jubiliejų. Kas sumanyta padaryta.
Grota jau pastatyta, joje stovi Dievo Motinos ir šv. Bernadetos
statulėlės, visada pamerkta gėlių, dega žvakės... Ties grota pasimelsti
sustoja ir senas, ir jaunas. Jokia pikta ranka nedrįsta pasikėsinti
į šį statinį. Pajūriškiai sako, kad kur grožis ten ir pagarba...
|
|
Bendruomenėse
Apie dzūkus ir Dzūkiją
Alvyra Grėbliūnienė
|
Juozas Kuckailis su seserimi Angele
|
Ne tik dzūkus, bet ir istorijos mėgėjus nudžiugino
nauja žurnalisto, metraštininko, kraštotyrininko Juozo Kuckailio
knyga Dzūkai 2. Tai 2006 metais išleistosios knygos Dzūkai tęsinys.
Jos pristatymas vyko Leipalingio laisvalaikio salėje.
Bibliotekininkė Asta Gudaitienė įžanginiame žodyje
sakė, kad į J. Kuckailio knygą sudėti pasakojimai apie brangų širdžiai
kampelį, miestelius, žymių, lig šiolei nepaminėtų dzūkų nuveiktus
darbus, gyvenimą, laisvės kovas.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Žalgirio mūšio aidai dailininkų
darbuose
Gintarė Martinaitienė
|
Arvydas Bagdonas Sintautų
plenere dalyvavo jau trečią kartą
|
Rugpjūčio 15-ąją Sintautuose prasidėjęs tarptautinis
menininkų pleneras Atsiliepk Žalgiris šaukia! baigėsi parodos
atidarymu. Plenere dalyvavę septyni dailininkai džiaugėsi produktyviai
praleistu laiku. Plenere dalyvavo šeši dailininkai iš Lietuvos:
Valė Vaitkuvienė, Lionė Grigaliūnaitė, Alina Kasiulaitytė, Ieva
Bunokaitė, Arvydas Bagdonas, Valentinas Ajauskas ir dailės mokytoja
Irina Lorer iš Gusevo (Rusijos Federacijos).
|
|
Keliais sakiniais
ENDRIEJAVAS (Klaipėdos r.). Rugsėjo
1112 dienomis paminėtas 230-asis miestelio gimtadienis. Miestelio
aikštėje išsidėsčiusiame senoviniame turgelyje savo užaugintas ir
pagamintas gėrybes siūlė aplinkinių kaimų atstovai. Išpuoštuose
stilizuotuose kiemeliuose jie savo produktus pristatė su dainomis
ir muzika. Bažnyčios salėje su savo darbais parodoje Dovana Endriejavui
supažindino mokiniai, menininkai ir amatininkai, ilgametis mokyklos
direktorius Antanas Žemgulis pristatė knygą Vilko pilko metai.
Kultūros namuose surengtas padėkos vakaras aktyviausiems ir labiausiai
bendruomenei nusipelniusiems žmonėms. Sekmadienį bažnyčioje šv.
Mišias aukojo Gargždų dekanas kan. Jonas Paulauskas, buvęs ir dabartinis
klebonai kunigai Rimas Lingevičius ir Stanislovas Anužis. Buvo pašventinti
miestelio herbas ir vėliava, kuriuose pavaizduoti sovietmečiu nugriauti
buvusios bažnyčios šventoriaus vartai. Kultūros namuose pristatyta
Versmės leidyklos Lietuvos valsčių serijos šešerius metus rengta
1412 puslapių monografija Endriejavas. Joje spausdinami 60-ies
autorių 105 straipsniai, o į renginį atvyko kalbininkas dr. Aldonas
Pupkis ir doc. Algirdas Ruškys, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė,
tautodailininkas Antanas Ruškys, Seimo narė Virginija Baltraitienė
ir kt. Vėliau vyko aplinkinių vietovių saviveiklininkų koncertas.
|
|
|