Popiežius britų vyskupams apie sielovados prioritetus
Mindaugas BUIKA
|
Šventasis Tėvas bendrauja su Didžiosios
Britanijos seminaristais
|
|
Popiežius Benediktas XVI su Anglijos
ir Velso bei Škotijos vyskupų
konferencijų nariais. Sėdi iš kairės:
Škotijos vyskupų konferencijos
pirmininkas Edinburgo arkivyskupas
kardinolas Keitas OBrajenas,
Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos
pirmininkas Vestminsterio arkivyskupas
Vincentas Nikolsas ir Vestminsterio
arkivyskupas emeritas kardinolas
Kormakas Merfis-OKonoras
|
Naujoji evangelizacija
Svarbiu ir tarsi popiežiaus Benedikto XVI vizitą į Didžiąją Britaniją apibendrinančiu įvykiu tapo jo susitikimas su šalies katalikų vyskupais. Šventasis Tėvas su ganytojais susitiko rugsėjo 19 dieną, netrukus po Birmingeme vadovautos kardinolo Džono Henrio Niumeno beatifikacijos, katalikiškoje Oskoto kolegijos koplyčioje. Ši vieta simbolinė, nes kaip tik čia pirmą kartą rinkosi 1850 metais po kelių Reformacijos persekiojimo ir draudimo šimtmečių popiežiaus Pijaus IX atkurta Anglijos katalikų hierarchija. Istorinėje asamblėjoje dalyvavo ir į katalikybę atsivertęs, o dabar palaimintuoju paskelbtas kardinolas Dž. Niumenas, kalbėjęs apie naująjį pavasarį atsikūrusioje britų katalikų bendruomenėje.
Padėkojęs už Škotijos vyskupų konferencijos pirmininko Edinburgo arkivyskupo kardinolo Keito OBrajeno bei Anglijos ir Velso episkopato vadovo Vestminsterio arkivyskupo Vincento Nikolso sveikinimus popiežius Benediktas XVI įvardijo svarbiausias sielovados aktualijas šių dienų Jungtinėje Karalystėje. Iš esmės visos jos susijusios su neatidėliotinu poreikiu atnaujintai skelbti Evangeliją labai sekuliarizuotoje aplinkoje. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad gilų britų troškulį Jėzaus Kristaus Gerajai Naujienai jis aiškiai pajuto savojo apsilankymo metu, kai dešimtys tūkstančių piligrimų atidžiai klausėsi Katalikų Bažnyčios vadovo homilijų.
Benediktas XVI priminė, kad jis neseniai įkūrė Popiežiškąją naujosios evangelizacijos tarybą, kuri vietiniams ganytojams turi suteikti paramą ir koordinuoti jų pastangas tikėjimo stiprinimui tradiciniuose krikščionybės kraštuose. Taip pat reikia remtis naujaisiais bažnytiniais sąjūdžiais, kurie turi ypatingą charizmą evangelizacijai ir gali dalyvauti Bažnyčios misijoje. Šiuose darbuose svarbu atsižvelgti ir į visuomeninę bei politinę šalies gyvenimo būklę, kreipiant dėmesį į pastarosios finansinės krizės pasekmes, kurios sukėlė daug sunkumų, aiškino vyskupams Šventasis Tėvas.
Jis pasidžiaugė britų ganytojų atkakliu kvietimu į solidarumą ir tarpusavio palaikymą, nes pranašiškas krikščionių balsas vaidina svarbų vaidmenį iškeliant varguolių rūpesčius, kurie kitu atveju gali būti lengvai pražiūrėti dėl valstybės turimų resursų ribotumo. Benediktas XVI priminė Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos prieš pavasarį vykusius parlamento rinkimus paskelbtą dokumentą Bendrojo gėrio pasirinkimas, kuriame išsamiai apžvelgiamas Bažnyčios socialinis mokymas, įskaitant paskutines enciklikas. Dabartinės aplinkybės suteikia gerą progą sutvirtinti tą mokymą ir paskatinti žmones labiau vadovautis aukštosiomis moralinėmis vertybėmis kiekvienoje gyvenimo srityje, taip pasipriešinant išaugusiam ciniškumui, aiškino Šventasis Tėvas.
Susigrąžinti pasitikėjimą
Be abejonės, šiuo atveju yra svarbu susigrąžinti moralinį pasitikėjimą Bažnyčios lyderiais, kuris buvo pažeistas dėl tarp kunigų ir vienuolių pasitaikiusių gėdingo vaikų ir jaunų žmonių seksualinio išnaudojimo atvejų, pažymėjo Popiežius. Jis pastebėjo, kad vizito Didžiojoje Britanijoje eigoje, kaip ir ankstesnėse savo užsienio apaštalinėse kelionėse, daugelį kartų buvo kalbėta apie gilias žaizdas, kurias paliko šie pasibjaurėtino elgesio atvejai. Pirmiausia, žinoma, nukentėjusiose aukose. Tai pakenkė ir santykiams tarp dvasininkų ir pasauliečių, tarp kunigų ir vyskupų, tarp Bažnyčios vadovų ir visuomenės. Šventasis Tėvas pripažino Jungtinės Karalystės vyskupų pastarąjį dešimtmetį padarytus rimtus žingsnius padėčiai ištaisyti, pradedant nuo viešo pripažinimo gilaus apgailestavimo dėl to, kas atsitiko.
Dabar kiekvienoje šalies diecezijoje sukurtos specialios struktūros su psichologais, pedagogais ir savanoriais, kurios turi efektyviai užtikrinti vaikų apsaugą nuo minėtos žalos ir teisingai bei skaidriai nagrinėti iškilusių skundų atvejus. Kaip tik su tokių institucijų atstovais popiežius Benediktas XVI turėjo susitikimą Londone. Jiems padėkojo už gerus darbus vaikų ir jų tėvų naudai. Meldžiuosi, kad jūsų dosni tarnystė padės sustiprinti pasitikėjimo atmosferą ir atnaujinti (Bažnyčios) įsipareigojimą vaikų gerovei, kurie yra tokia brangi Dievo dovana, kalbėjo Šventasis Tėvas. Tuo tarpu vyskupams jis sakė, kad pastangos suteikti paramą seksualinių nusikaltimų aukoms ir apginti vaikus gali paskatinti imtis atitinkamų priemonių platesnėje visuomenėje, kurioje seksualinis jaunų žmonių išnaudojimas yra paplitęs pradedant nuo nedarnių šeimų ir baigiant vaikus rekrutuojančiomis organizuoto nusikalstamumo gaujomis.
Žmogiškojo trapumo apmąstymas, kuris taip aiškiai atsiskleidžia šiuose tragiškuose įvykiuose, mums kartu primena, kad norint būti tikrais krikščionių lyderiais, patys visame kame turime gyventi integralų, kuklų ir šventą gyvenimą, sakė Popiežius hierarchams. Jis priminė palaimintojo kardinolo Dž. Niumeno linkėjimą, kad dvasininkai geriau pajustų savo, kaip nuodėmingų žmonių, silpnumą ir kad kiti žmonės tame jaustų savo ganytojams artumą bei melstų jiems malonės gerųjų dovanų. Šventasis Tėvas meldė ganytojams atnaujinto pasišventimo savo gautam pranašiškam pašaukimui, prašė, kad žmonės labiau vertintų dvasinių šventimų tarnystės didžiąją dovaną. Patvirtindamas savo linkėjimus, kad Viešpats daugiau atsiųstų darbininkų į savo pjūtį (Plg. Mt 9, 38), po susitikimo su Jungtinės Karalystės vyskupais popiežius Benediktas XVI draugiškai pabendravo su atvykusiais beveik pusantro šimto šalies kunigų seminarijų auklėtiniais.
Baigdamas pokalbį su hierarchais, Popiežius kvietė stiprinti ekumeninį bendradarbiavimą su nacionaline Anglikonų Bažnyčia, įgyvendinant prieš metus paskelbtą apaštalinę konstituciją Anglicanorum Coetibus. Šiuo dokumentu Šventasis Tėvas norėjo paskatinti anglikonų įsijungimą į Katalikų Bažnyčią, užtikrindamas jiems savo tradicijų paveldo ir kai kurios liturginės praktikos išsaugojimą.
© 2010 XXI amžius
|