|
Oligarchijos miglos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje toliau verda aistros dėl rentos K. Brazauskienei. Neseniai paaiškėjo, kad ši neva socialiai remtina verslininkė rentos paprašė po to, kai šių metų liepos mėnesį Vilniuje pardavė sklypą su pradėtu statyti viešbučiu ir gavo 6 milijonus litų. Tuo metu, kai Lietuvoje siaučia krizė, didžiulė bedarbystė, kai kurios šeimos turi išgyventi už visai menkas pajamas, ši milijonierė dar reikalauja didžiulės rentos. Ją gina V. Andriukaitis, B. Bradauskas ir kiti panašaus plauko politikai. Seimo narys Saulius Stoma šiuos nomenklatūros atstovus pavadino nusikaltėliais. Norint pasiekti ryžtingų permainų Lietuvoje, reikia daugiau tiesos, reikia atvirai įvardyti viską tikraisiais vardais: vagis vadinti vagimis, melagius melagiais.
Pastaruoju metu vėl aiškėja sąžiningų pareigūnų darbui trukdančių korumpuotų jų kolegų žygdarbiai. Mūsų šalyje vis dar aktyviai veikia prieš gerą dešimtį garsėjęs prieštaringos reputacijos verslininkas iš Austrijos Meiras Klabinas. STT pareigūnai nustatė, kad su M. Klabinu artimai susijusi teisininkų ir verslininkų grupė spaudžia jiems neįtikusius verslininkus. Suimta FNTT tyrėja A. Andriuškevičienė, advokatas P. Butkevičius ir keli verslininkai. Paties M. Klabino apklausti nepavyko, nes šiuo metu jis išvykęs iš Lietuvos. M. Klabinas 1975 metais iš Lietuvos išvyko gyventi į Vakarus. Nuo 1990 metų pradėjo dažnai lankytis Lietuvoje, jo aplinkoje buvo pastebimas garsus kriminalinis baronas I. Šifrinas (Šiferis), buvę Vilniaus brigados veikėjai, vėliau tapę Gintaro ir Delfinų gaujų vadeivomis. 1999 metais M. Klabinas ir su juo susiję asmenys užvaldė Lietuvos kurą ir apgaulės būdu iš valstybės pasisavino 18 milijonų litų. Tuomet M. Klabinas tapo Lietuvos kuro valdybos pirmininku. Tyrimas dėl šios aferos buvo vykdomas, tačiau po kurio laiko korumpuoti teisėjai ir prokurorai šią bylą faktiškai numarino.
Politinis ir ekonominis nuosmukis Lietuvoje ir kai kuriose kitose pokomunistinėse šalyse susijęs ne vien su vidinėmis problemomis, bet ir su išorės įtaka. Žymus britų istorikas, rašytojas Viktoras Suvorovas teigia, kad kadaise SSSR vadovybė kūrė planus, kaip okupuoti Europą, tačiau šis planas taip ir nebuvo įvykdytas. Šiuo metu Kremlius bando prispausti užvaldydamas ekonomines ir energetines priemones. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, veikia galingi Rusijos agentų tinklai, įsigalėję politinėje sferoje ir energetikoje. Tad ar verta stebėtis, kad klanai mūsų šalyje vis dar klesti?
Valstybių problemos primena Antikos laikų valstybių problemas. Tiek tuometinėse graikų valstybėse ir valstybėlėse, tiek šiandienos pasaulio valstybėse egzistuoja trys valdymo formos tironija, oligarchija, demokratija. Lietuva vis dar priskiriama oligarchinių valstybių būriui ir kol kas nepavyko pasiekti proveržio link demokratijos. Tam, kad mūsų šalyje būtų atkurta demokratinė santvarka, reikia stiprios politinės valios. Tai rodo ir istoriniai pavyzdžiai. Štai antikos laikais Atėnų valdovas Solonas ryžtingai pažabojo oligarchiją, nepabūgęs jo atžvilgiu pasipylusių oligarchų grasinimų. Mūsų krašte bandymai atskirti valstybės valdymo ir viešojo gyvenimo sritis į atskirus sektorius, kuriais gali rūpintis tik tam tikros uždaros privilegijuotos grupės, primena kastų pasidalijimą įtakos sferomis. Tokie procesai primena viduramžius, kai viską nulemdavo siauros feodalų grupės. Štai korumpuoti politikai pilietinių judėjimų atstovams teigia: nesikiškite į svarbių įstatymų rengimo procesą, čia jūs nieko nesuprasite, tai tik specialistų sritis. O korumpuoti teisėsaugos veikėjai tuo atveju, jei pažangūs politikai, visuomenės veikėjai ir žurnalistai domisi rezonansinių bylų tyrimais ar kai kurių bylų falsifikavimu, tuoj pat reikalauja netrukdyti teisinei sistemai, neva tik jie gali viską suprasti. Galiausiai aktyviems piliečiams sakoma: jūs nesuprantate šiuolaikinių valdymo dėsnių, jūs turite atlikti pilietinę pareiga per rinkimus, o toliau jau valdo specialistai. Nėra lengva ir aktyvių, tiesą atskleidžiančių žurnalistų dalia jie tampomi po teismus, jiems grasinama, pasipila prieš juos nukreiptos šmeižto kampanijos. Pasitelkiamos tam tikros melo ir klastos klišės dažnai teigiama, kad už tiesą atskleidžiančių, su korupcija kovojančių žurnalistų būtinai slepiasi priešiškos jėgos, suinteresuotos kurstyti neramumus. Tokius teiginius labai mėgsta korumpuoti politikai ir pareigūnai, kurie save pristato kaip rimtus ir atsakingus valstybės veikėjus, o jiems neįtikusius politikus ir žurnalistus šmeižia ir vadina marginalais. Iš gynybos tokie veikėjai bei jų tarnai jau pereina į puolimą. Štai pedofilijos byloje pagarsėjusi L. Stankūnaitė Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje D. Kedžio gimines ir kitus jai nepatinkančius asmenis išdėjo į šuns dienas. Taip kadaise elgėsi ir XIX amžiuje į Prancūziją sukrėtusią Dreifuso bylą įsipainioję asmenys. Kodėl vis dar tokios populiarios tamsiosios technologijos? Politikos olimpe daug į kriminalinę veiklą įsitraukusių politikų. Būna kelių rūšių nusikaltėliai buitiniai nusikaltėliai, patologiški nusikaltėliai ir nusikaltėliai profesionalai. Korumpuotus politikus galima priskirti profesionalių nusikaltėlių kategorijai.
Sąvokos teisė ir teisingumas Lietuvoje radikaliai skiriasi. Formali, popierinė teisė dažnai nukrypsta nuo kertinių teisingumo dėsnių, o kartais prasideda ištisi absurdo spektakliai. Dažnai korupciją, stambius pažeidimus atskleidę pareigūnai patys būna žeminami ir persekiojami. Štai prieš kelerius metus tuometinis mokesčių inspekcijos Telšių skyriaus vadovas A. Bagdonas, pradėjęs tirti į aferas įsipainiojusios tuometinio generalinio prokuroro A.Valantino sesers veiklą, buvo nušalintas iš pareigų. Teisė be teisingumo sukuria prielaidas ir socialinės nelygybės klestėjimui. Tai įrodo konkretūs pavyzdžiai štai savo laiku buvo įvesta gera tvarka, kai iš daugiavaikių šeimų kilusiems studentams buvo mokamos socialinės stipendijos iki 390 litų per mėnesį. Tai buvo teisinga tvarka: šeimai, kurioje yra trys, keturi ar daugiau vaikų, pragyventi sudėtinga, labai praverčia valstybės parama. Tačiau prieš dvejus metus ši tvarka panaikinta, ir dabar studentai negauna ne tik socialinių stipendijų, bet dažnai išvis jokios stipendijos. O didelė dalis nuo 2009 metų įstojusių studentų dar ir turi mokėti už mokslą didžiules sumas net iki 616 tūkstančių per metus. Esminės permainos bus pasiektos, kai bus sugriauta oligarchinė santvarka. Kartais pasigirstančios kalbos apie Lietuvą kaip teisinę demokratinę valstybę tušti svaičiojimai. Dabartinė mūsų valstybė butaforinė, joje didžiulę įtaką turi šešėliniai klanai. Deja, galime konstatuoti, kad mūsų krašte egzistuoja luominė visuomenė, o piliečius siekiama paversti tiesiog sraigteliais. Kai kuriuose mafijos klanų užvaldytuose Lietuvos rajonuose tai jau pavyko pasiekti: čia viską kontroliuoja galingos šešėlinės grupuotės, vietos merai yra šių grupuočių vadeivos arba statytiniai, visi bandantys korupcijai pasipriešinti vietos gyventojai negailestingai atleidžiami iš darbo, bauginami ar net turi išvykti gyventi kitur, nes jų gyvybei iškyla pavojus. Kitaip gyvensime, kai Lietuvoje bus sąžiningai dirbančių žmonių valdžia, atstovaujanti ne siauriems kapitalistų sluoksniams bankininkams ir oligarchams, o daugumai piliečių darbininkams, ūkininkams, padoriems verslininkams, pažangiajai inteligentijai.
© 2010 XXI amžius
|