|
Svarbiausia, ką turi žinoti žmogus
Per radiją girdėjau laidą apie beglobius gyvūnus. Situacija gana prasta. Užsimanė pyplys šuniuko ar katinėlio tėveliai tuoj ir įtaiso. Pasidžiaugė vaikelis tuo padarėliu, greit nusibodo ir nėra kur dėti. Ir atsiduria gyvūnėliai gatvėse, pakelėse. Daug kas pyksta, kad močiutės maitina beglobius katinukus, nors tuo džiaugtis reikia, kad daugiau būtų tokių geradėjų. O čia sakė, kad jai skyrė baudą. Baudą, kad rūpinasi alkanais, visų užmirštais gyvūnėliais. Vaikai gatvėje spardo bejėgį katinuką. Ir kas iš tokių vaikų išaugs? Neverkšlenkim paskui, nes šiandien nuskriaudė katinėlį, šunelį, laikui bėgant vieni juokai bus pakelti ranką prieš žmogų.
Pažiūrėkim: bažnyčios tuščios, o kalėjimai pilni. Tai sovietinis auklėjimas, bet tik liūdna, kad jis tęsiasi ir dabar. Gero, doro, mylinčio artimą žmogaus neužauginsime, jei jis nepažins Dievo. Kaip dabar vaikai mokomi poterėlių? Jiems tai lyg bausmė didžiausia. Tėveliai, seneliai neįskiepijo vaikui, kad į šv. Mišias sekmadieniais būtina nueiti. Kaip eis vaikas, jei artimi žmonės neina. O jei kokia bėda ištinka, tuoj prisimena Dievą. Bėdos praėjo ir vėl pamirštame. Arba žmogus niekada nesilankė bažnyčioje, o mirus artimieji pageidauja, kad jo kūnas būtų atneštas į bažnyčią. Ar atneš kūną į bažnyčią, ar neatneš, tai visai nesvarbu. Svarbu, koks žmogus buvo, ar mylėjo Dievą, artimą, niekam nelinkėjo blogo. O mes neteiskim nė vieno ir vaikus to mokykim.
Ieva S.
© 2010 XXI amžius
|