| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
XXI amžius svečiavosi Nemakščiuose Romas BACEVIČIUS Edvardas ŠIUGŽDA
XXI amžiaus redakciją dažnai pakviečia į svečius, tačiau surasti laisvą dieną kur nors išvažiuoti didesniam būriui darbuotojų nelengva turime daug darbo, kurio rezultatas dukart per savaitę išeinantis mūsų laikraštis. Tačiau XXI amžiaus 20-metis labai tinkama proga išvykai, todėl septyniese (tiek tilpo į redakcijos mikroautobusą) patraukėme į kelionę. XXI amžiuje ne kartą esame rašę apie Nemakščių parapiją, čia atliekamus gražius darbus, taigi nusprendėme patys pamatyti ir įsitikinti, kaip visa tai atrodo. Nemakščių klebonas kun. Stasys Šlepavičius mielai sutiko priimti XXI amžiaus darbuotojus ir supažindinti su savo parapija. Iš Kauno nuvažiavę 100 kilometrų automagistrale Klaipėdos link, atsidūrėme pirmojoje Telšių vyskupijos parapijoje Nemakščiuose. Šios parapijos didžioji dalis yra Raseinių rajone, tačiau ji priklauso jau ne Kauno arkivyskupijai. Malonus Nemakščių klebonas pirmiausia pakvietė pusryčių, kuriuos pagamino jo šeimininkė ponia Laimutė Riškienė. Ekskursiją po Nemakščius pradėjome nuo apsilankymo Švč. Trejybės bažnyčioje. Klebonas pirmiausiai parodė trinkelėmis išklotą šventorių, sakė, kad turi traktoriuką, kuriuo pjauna žolę aplink kleboniją ir šventorių. Sezono metu vien benzinas traktoriukui kainuoja apie 300 litų. Tiesa, klebonas dar nupjauna žolę ir aplink Paežerio koplyčią. Šventoriaus pietrytiniame kampe palaidotas prel. Petras Butkus (191419381993), šios bažnyčios statybos rėmėjas. Jis ilgus dešimtmečius gyveno toli nuo tėvynės Australijoje, bet kilęs iš šios parapijos (bažnyčioje yra jo portretas). Prel. P. Butkus Australijos lietuvių bendruomenėje varė plačią katalikybės ir tautiškumo vagą. Jį ir dabar geru žodžiu mini Australijos lietuviai (apie tai ne kartą rašyta XXI amžiuje). Pasimeldę už jį, įžengėme į naująją Nemakščių bažnyčią. Klebonas aprodė mums bažnyčią, papasakojo, kad sekmadieniais čia aukoja dvejas šv. Mišias, į kurias susirenka gerokai daugiau kaip 100 parapijiečių, supažindino, kaip ji šildoma, paskui nuvedė į zakristiją, į rūsyje esančią parapijiečių susibūrimo ir šarvojimo salę. Bažnyčios kertinį akmenį 1992 metais pašventino vyskupas Antanas Vaičius, ji konsekruota 2001 m. gruodžio 30 d. (architektas Vytautas Makaraitis). Statybos darbais rūpinosi kun. S. Šlepavičiaus pirmtakai kunigai Kazimieras Rimkus OFM Cap. ir Romualdas Gečas, paskui čia trumpai klebonavo kan. Petras Linkevičius. Tačiau iki dabar liko nebaigtų darbų, kuriuos pusketvirtų metų čia klebonaujantis kun. S. Šlepavičius yra suplanavęs atlikti. Jo iniciatyva senosios bažnyčios, veikusios iki 2002 metų, vietoje buvo pastatyta Lurdo grota. 2008 m. lapkričio 9 dieną ją pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta. Kun. S. Šlepavičius pašventino ir padovanojo XXI amžiaus redakcijos kolektyvui keturiolika dienų degančią žvakę. Ją uždegėme prie Lurdo grotos, pasimeldėme. Visi, atvykusieji į Nemakščius ir norintieji pagarbinti Švč. Mergelę Mariją, tokią ar mažesnę žvakę gali gauti pas kleboną. Klebonas papasakojo, kad grotą pastatė per tris mėnesius. Tai buvo kaip stebuklas, sakė jis. Žmonės suaukojo apie 70 tūkst. litų aukotojų vardai įamžinti atskiroje lentoje. Akmenų iš aplinkinių laukų atvežė net 39 krovininius sunkvežimius ir traktorių priekabas. Už Švč. Mergelės Marijos statulos nugaros stovintis akmuo sveria 11 tonų. Ši Lurdo grota dedikuota Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde 150-osioms ir Šiluvoje 400-osioms metinėms paminėti. Prieš Kalėdas čia pastatoma eglutė, įrengiama prakartėlė, naktimis grota apšviečiama. Šalia įrengtas fontanas-tvenkinys, kuriame telpa 11 kubinių metrų vandens. Klebonas pasakojo, kad XXI amžiuje perskaitę apie Lurdo grotą Nemakščiuose jo aplankyti buvo atvažiavusios dvi ekskursijos iš Pasvalio ir Kauno. Ir mes, XXI amžiaus redakcijos darbuotojai, rekomenduojame užsukti į šį greta autostrados esantį miestelį. Kun. S. Šlepavičius sakė, kad Nemakščių parapijoje iš viso yra apie 1400 parapijiečių, o pačiame miestelyje apie 800 žmonių. Prieš karą Nemakščiuose gyveno 5000 žydų. Lietuvių buvo tik viena gatvė. Nacistinės okupacijos žala lietuvių ir žydų santykiams tikrai didžiulė. Ilgus amžius taikiai beveik kiekviename miestelyje gyvenusios dvi tautinės bendruomenės patyrė, ko nebuvo patyrusios per tuos šimtmečius, o žydų bendruomenė buvo beveik visur sunaikinta. O nepriklausomybės metais lietuviai naikinami ir toliau tik jau tyliai, nepastebimai. Štai šiemet visame Raseinių rajone mokosi 425 mokinių mažiau, vadinasi, pranyko visa mokykla. (Nemakščiuose esanti vidurinė mokykla šiemet teturi apie 270 mokinių.) Per pusketvirtų metų Nemakščiuose kun. S. Šlepavičius pakrikštijo 23 vaikus, palaidojo 145 žmones. Nemakštiškių santuokų per tą laiką tebuvo keturios, dar dvylika jaunavedžių porų atvyko iš kitų parapijų. Gyvenvietė akivaizdžiai nyksta. Klebonas kalėdodamas aplanko apie 500 šeimų, kurios gyvena ne tik Raseinių, bet ir Tauragės rajonuose, nes parapija yra ištįsusi gal 8 km pločio ir apie 25 km ilgio. Kun. S. Šlepavičius džiaugiasi, kad parapijoje yra aktyvių žmonių, kuriais visada galima pasikliauti, paprašyti pagalbos ar paramos. Jis taip pat žino, kad yra ir žmonių, kuriems nė vienas jų klebonas nebuvo geras kiekvienam rasdavo kokių nors priekaištų. Klebonas parodė už kelių kilometrų esančią Paežerio koplyčią, kuri kažkada buvo iš Lekavo dvaro atkelta Keršanskių koplyčia. Žmonės ją vadina Troicikės koplyčia, pamaldos joje būna triskart per metus: prieš Visus šventus, Švč. Trejybę ir Šv. Baltramiejų. Esame dėkingi Nemakščių parapijos pastoracinės tarybos nariams Daliai ir Žydrūnui Vitkauskams, kurie 197-ajame VilniausKlaipėdos kilometre turi Lekavos kavinę ir visada skaniai pamaitina pakeleivius. Mes čia irgi ne tik papietavome, bet ir pavakarieniavome. Tą dieną buvome numatę apsilankyti ne tik Nemakščiuose, bet ir keliose aplinkinėse parapijose, tai klebonas kunigas Stasys į pagalbą pasitelkė aktyvų savo patarnautoją, Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistą (ekologą) Vaidą Greičių. Jis suplanavo maršrutą. Išsamiau apie tai atskirame rašinyje 8-9 puslapiuose. Nemakščiai, Raseinių rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |