|
Laisvė tai procesas
Rugsėjo 1719 dienomis Vilniuje vykusiame seminare Laisvės dovana. Permainų ir iššūkių istorija, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui, dalyvavo delegatai iš 31 valstybės. Po seminaro tris dienas vyko Iustitia et Pax Europos komitetų Konferencijos Generalinė asamblėja, kurios priimtame baigiamajame dokumente apibendrintos įžvalgos apie Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių laisvėjimo patirtį. Suprantama, praeities randai tebėra matomi šiandieninės Lietuvos visuomenės gyvenime. Teikia vilčių pastangos atlyginti praeities neteisybes restitucijos būdu, o tai yra akivaizdus ryžto pripažinti neteisingumo aukas įrodymas. Turi būti tinkamai įvertinti sunkumai, susiję su siekiu užtikrinti, kad restitucija iš tiesų pasiektų labiausiai nukentėjusius. Visos šios patirtys skatina mus susimąstyti apie laisvės prasmę ir su ja susijusią atsakomybę. Tikroji laisvė pasiekiama ne iš karto, o nuolatinio proceso dėka. Pavojus laisvei gali įgyti įvairiausias formas tai karinės, politinės, socialinės, ekonominės, moralinės grėsmės. Visoje Europoje turime būti budrūs, idant šios grėsmės nesikėsintų sugriauti laisvės, sakoma baigiamojoje deklaracijoje.
Tarptautiniame seminare svarstyta penkios temos: 1) Bažnyčia ir dabarties visuomenė: sovietmečio patirtys, dabarties lūkesčiai ir siekiai; 2) partizanai ir šiandienis suvokimas, tiesa ir teisingumas jų veikloje, 3) politinių represijų traumos ir visuomenės atsparumas, 4) išvažiavimai ir išvežimai, demografinė kaita, 5) (ne)susitaikymas su praeitimi ir teisingumo problema pototalitarinėje visuomenėje. Jas pasirinkusioms svečių grupėms vadovavo žinomi Lietuvos mokslininkai ir specialistai Arūnas Streikus, Bernardas Gailius, Danutė Gailienė, Aurimas Švedas, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Kęstutis Girnius, Nerijus Šepetys, Vygantas Malinauskas, Vida Bagdonavičienė. Įžanginį seminaro pranešimą skaičiusi dr. Irena Vaišvilaitė pateikė plačią bandymų įgyvendinti teisingumą iš totalitarinio režimo išsivadavusioje valstybėje apžvalgą bei įvardijo su tuo susijusius sunkumus, sudėtingą atminties gydymo kelią.
Susitikimuose liudijo sovietmečio rezistentai: arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, ses. Nijolė Sadūnaitė, partizanai Petras Girdzijauskas, Antanas Seikalis, išeivijos atstovai Kęstutis Girnius, Kazys Almenas. Apie šios dienos aktualijas kalbėjo LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius ir Seimo narys Mantas Adomėnas. Savo požiūrį ir patirtį perteikė jaunimas, dalyvavęs misijoje į Sibirą, jaunieji mokslininkai. Seminaro dalyviai lankė skaudžius Lietuvos istorijos įvykius menančias vietas: Genocido aukų muziejų, Naujosios Vilnios tremtinių vagoną, Panerių memorialinį muziejų, pogrindžio spaustuvę bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos muziejų.
Šeštadienio vakarą simbolinėje prisiminimo valandėlėje padėta gėlių prie paminklo tremtiniams ir partizanams, ties 1991 metais Seimą juosusiomis barikadomis malda, kanklių melodija ir žvakelėmis pagerbti atidavę gyvybę už Lietuvos laisvę, čia kun. Robertas Šalaševičius kalbėjo apie laisvės prasmę. Trečiąją seminaro dieną apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Europos parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Algirdas Saudargas, LR Seimo narys Egidijus Vareikis, Švedijos ambasadorė Ulrika Cronenberg-Mossberg, Prancūzijos ambasadoriaus patarėjas Philippe Seigneurin pažvelgė į Lietuvoje vykstančius teigiamus poslinkius ir keistinus dalykus tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Rugsėjo 1921 dienomis Iustitia et Pax Europos komitetų atstovai Generalinėje asamblėjoje aptarė einamuosius klausimus ir diskutavo ateinančių metų koordinuotų veiksmų dokumento Žmogaus orumas ir žmogaus teisės projektą. Asamblėja prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis drauge su Iustitia et Pax Europos komitetų Konferencijai vadovaujančiu arkiv. Gérardu Defois, vysk. Gintaru Grušu ir kitais į forumą atvykusiais dvasininkais. Baigiamosiose asamblėjos pamaldose arkiv. G. Defois homilijoje kalbėjo: Kokią Europą kursime? Europa tai ir kankinių, ir nusidėjėlių žemė. Europos negali būti be atleidimo ir susitaikymo. Atminties žaizdos tebėra neužgydytos, ne tik čia, bet įvairiuose Europos kampeliuose. Labiau nei bet kada anksčiau susitaikymas tampa drąsos reikalaujančiu žingsniu.
Iustitia et Pax organizacijų tinklo kūrimąsi paskatino Šventojo Tėvo Paulius VI 1967 metais įkurta popiežiškoji Iustitia et Pax taryba. Europos komitetų Konferencija pirmąjį susitikimą surengė Aachene 1971 metais. Iustitia et Pax Lietuvos komitetas įkurtas 2007 metais. Nacionaliniai komitetai yra įsteigti arba patvirtinti Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijų. Šiuo metu Iustitia et Pax Europos komitetų Konferencijos sekretoriatas yra įsikūręs Paryžiuje.
Ses. Daiva Kristina Kuzmickaitė,
Iustitia et Pax Lietuvos komiteto generalinė sekretorė
© 2010 XXI amžius
|