| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žodžiu, plunksna ir ginklu gynęs Tėvynę Vilių Bražėną į amžinybę palydint Algimantas Zolubas
Nutrūko skardus balsas, užgeso ryškus lietuvių tautos šviesulys. Netekome veiklaus Lietuvos laisvės gynėjo, pasaulinio masto politikos analitiko, apšvietusio politikos patamsiuose vešintį parazitinį grybą globalizmą ir jo atmainą komunizmo šaknis. Žodį globalizmas kompiuterių lietuvių kalbos tvarkyklė pabraukia raudonai o tai reikėtų suprasti, kad nėra tokio žodžio mūsų kalboje. Šio žodžio nėra ir kitų kalbų bei tarptautiniuose žodynuose. O reiškinys tikrai yra, tik pasaulinio masto sąmokslininkai jį maskuoja. Šio reiškinio prasmę ir esmę labai išsamiai atskleidė velionis Bražėnas savo knygose Sąmokslas prieš žmoniją ir Nauja pasaulio santvarka. Vilius Bražėnas savo veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kelyje, kuriuo įsakmiai skatino eiti kitus, priešintis tautiškumą naikinantiems kėslams, atkurti ir puoselėti tas vertybes, kurios tvirtintų lietuvių tautą ir jos valstybę. Dažnai tai, ką turime, įvertiname po netekties. Gal įvertinsime po netekties Viliaus Bražėno nutrūkusį balsą, per jo palikimą tebūna apšviesti lietuvių tautos, jos politikų, valstybės vadovų protai ir sąmonė. O jam tešviečia Amžinoji Šviesa. Susipažinęs su V. Bražėno veikla, publikacijomis spaudoje, skaitęs jo knygas, įvardijau jį dvigubu Kolumbu. Jis mums atrado dvi Amerikas: vieną, kuri palaikė ir penėjo komunistinę Sovietų Sąjungą, nesiekė pavergtų tautų išlaisvinimo, ir kitą, kuri iš tikrųjų ją laikė blogio imperija, siekė jos griūties, pavergtų tautų išlaisvinimo. Jis mums atrado ir dvejopus Amerikos lietuvius, t.y. tuos, kurie buvo atsukę veidą į Lietuvą, tačiau nugarą į jos nepriklausomybę, ir tuos, kurių veidai ir veiksmai buvo atgręžti tik į nepriklausomą Lietuvą. Dar daugiau, jis įvardintinas politiniu Kolumbu, kuris mums ir Vakarų pasauliui demaskavo globalizmą, sąmokslo prieš žmoniją ir komunizmo šaltinį, atskleidė ir parodė tikrąjį Jungtinių Tautų Organizacijos, deja, negražų veidą, daug kitokių dalykų, kurių mes nematėme arba matėme kitaip. V. Bražėnas yra apdovanotas šešiais garbingais medaliais ir ordinais: Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu (1937-ieji), Skautų Lelijos ordinu (1938-ieji), Vyčio Kryžiaus ordinu (2003-ieji), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2005-ieji), Atsargos karininkų sąjungos medaliu (2006-ieji) ir Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio 1-ojo laipsnio partizanų žvaigžde. Gimęs Rygoje, vaikystę praleidęs Rusijoje ir Ukrainoje, patriotu subrendęs nepriklausomoje Lietuvoje, laisvėje be Tėvynės kovojęs už Tėvynę be laisvės, Vilius grįžo į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą, pasilikęs JAV pilietybę ir išlaikęs Lietuvos pilietybę, čia plunksna ir žodžiu dirbo Lietuvai, kol jo karstą uždengė Lietuvos ir JAV vėliavos.
Dėl Lietuvos karininko, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno apskrities skyriaus nario, dm. ltn.Viliaus Bražėno netekties Laidotuvių organizatoriaus atsisveikinimo ir padėkos žodis Mielieji, Nuoširdžiai dėkoju visiems, dalyvavusiems Viliaus Bražėno tikro Lietuvos patrioto, kario savanorio, skauto, rašytojo, korespondento laidotuvėse. Švenčiant Viliaus Bražėno 90 metų gimimo sukaktį Kauno karininkų ramovėje, labai taikliai jį apibūdino pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis, sakydamas: Tai karininkas, kovotojas, po Sedos kautynių iškeitęs admirolo lazdą į aštrią plunksną ir tapęs Lietuvos tautinės publicistikos legenda. Dėkoju Viliui Bražėnui geriausiam mano tėvo, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo majoro Juozo Naviko draugui, kurį pažinojau nuo vaikystės, už tai, kad jis suteikė man testamente garbingą įpareigojimą organizuoti jo laidotuves: kremuoti jo palaikus, o pelenus palaidoti kapavietėje šalia jo sutuoktinės Edos Bražėnienės palaikų Sudervės kapinių katalikų sektoriuje, kurios palaikų laidojimą 2000 metais organizavau Viliaus Bražėno prašymu. Tuomet po Edos laidotuvių Vilius pasakė, kad aš jam atsilyginau palaidodamas jo žmoną, nes jis 1940 metais, mano tėvo įgaliotas, Kaune palaidojo mano mamytę, sulaukusią vos 24 metų. Mano sesutei Julijai, Viliaus Bražėno krikšto dukrai, tuomet buvo vos pusė metukų. Dėkoju visiems, padėjusiems šias laidotuves organizuoti: visų pirma žmonai Renatai, sūnui Jurgiui, dukrai Renatai, poniai Albinai Baranauskienei, sesei Julijai Obcarskienei. Labai dėkingas pulkininkui Antanui Plieskiui už ryšių su Kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybe operatyvų suderinimą, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos leidinio Varpas redaktoriui Algimantui Zolubui už informacijos pateikimą pasauliui ir Lietuvai apie Viliaus Bražėno netektį. Nuoširdus ačiū monsinjorui Alfonsui Svarinskui už Šv. Mišias, pamokslą, rožinį bei kitas maldas, palydėjimą į kapines, Skautų pirmininkei Daliai Tarailienei ir visiems skautams už organizacinę laidojimo pagalbą, kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybei už dalyvavimą laidotuvėse, garbės sargybą ir palydą į kapines, Seimo, Vyriausybės ir atskirų ministerijų pagalbą ir dalyvavimą, užuojautą dėl Viliaus Bražėno netekties, Asociacijos krašto apsaugai remti pirmininkui majorui Antanui Burokui bei jo asociacijos organizacijoms už dalyvavimą laidotuvėse, fotografui Albinui Kentrai, Jonui Ivaškevičiui už laidotuvių įamžinimą, kavinės KIPRIS direktorei Birutei Čepulienei už gedulingų pietų organizavimą. Dėkoju žiniasklaidai už visuomenės informavimą apie netektį, visiems pasisakiusiems ir užjautusiems Viliaus Bražėno artimuosius.
Viliaus Bražėno laidotuvių organizatorius 2010 m. spalio 9 d.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |