| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vatikanas apie globalinę vystymo programą Mindaugas BUIKA
Padėti vargšams Religiniai pasaulio krikščionių lyderiai, pripažinę pažangą įgyvendinant prieš dešimtmetį JTO priimtą Tūkstantmečio vystymo tikslų (TVT) programą, kartu pažymėjo, kad dar reikia tolesnio tarptautinio susitelkimo. Apie tai buvo kalbama rugsėjo 2022 dienomis Niujorke vykusioje viršūnių konferencijoje, kurioje dalyvavo beveik dviejų šimtų valstybių vadovai. Pagal 2000 metais priimtą TVT programą, iki 2015-ųjų skurde gyvenančių žmonių skaičius pasaulyje turi būti sumažintas perpus. Jau dabar aišku, kad šis tikslas nebus įgyvendintas tiek dėl sunkios ekonominės krizės nulemto finansavimo stygiaus, tiek ir dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo stokos. Apie tai kalbėjo Niujorko susitikime Vatikano delegacijai vadovavęs Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas iš Ganos kilęs kardinolas Piteris Turksonas. Perdavęs popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą ir užtikrinimą visuotinės Bažnyčios vardu dėl bendradarbiavimo įveikiant ekstremalų skurdą, kardinolas P. Turksonas atkreipė dėmesį į TVT programos svarbius žmogiškuosius bruožus. Tai bado eliminavimas, švietimo skatinimas, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos vystymas, vienodų galimybių darbinėje veikloje užtikrinimas, atsakingo požiūrio į gamtinės aplinkos globą įtvirtinimas. Ir šiose srityse per pastarąjį dešimtmetį padaryta tikrai nemažai, ypač tai pasakyti galima apie kovą su neraštingumu bei bazinių medicinos paslaugų teikimą. Tačiau šie pasiekimai daugiausiai matomi vadinamose naujai iškilusiose stambios ekonomikos šalyse Kinijoje, Indijoje ar Brazilijoje. Afrikoje skurdo koncentracija tebėra didelė, dėl to kyla daug socialinių (bado, epideminių ligų ir pan.) problemų. Todėl šio regiono vystymui reikalinga tolesnė tarptautinė mobilizacija, kad per ekonominį ir finansinį solidarumą būtų garantuoti vystymui būtini resursai. Šventasis Sostas pabrėžia globalinės partnerystės stiprinimo svarbą, kuri yra būtina sąlyga visiems kitiems vystymo tikslams pasiekti, sakė kardinolas P. Turksonas. Tokios mobilizacijos reikia ir pilietinėje visuomenėje, kaip savo socialinėje enciklikoje Caritas in Veritate yra nurodęs popiežius Benediktas XVI. Tarptautinės paramos efektyvumo užtikrinimui reikia, kad vietinės bendruomenės taptų savosios pažangos esminėmis veikėjomis, sakė Vatikano atstovas. Jis perspėjo dėl TVT programos panaudojimo egoistiniam gyvenimo būdui primesti, arba, kas dar blogiau, įvairioms gyventojų skaičiaus ribojimo politikoms (skatinant abortus, kontracepciją ar tiesiog moterų sterilizavimą), kaip pigioms priemonėms neturtingų žmonių (gal net ištisų tautų) sumažinimui. Kardinolas P. Turksonas sakė, kad jis taip kalba ne tik kaip religinis vadovas, bet kaip afrikietis ir žmogus, kilęs iš vargingos šeimos. Įvardinęs minėtas demografines priemones kaip piktavališkas bei trumparegiškas, Bažnyčios hierarchas aiškino, kad tarptautinė bendruomenė neturi bijoti vargšų, nesistengti tiesiog fiziškai eliminuoti jų, bet padėti įveikti skurdą ir realizuoti savo galimybes. Taip ir vargingos Afrikos tautos, gavusios finansinę paramą ir lygiateisiškumą tarptautinėje prekyboje per gero valdymo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo paskatas galės pakelti savo ekonomiką ir naudingai prisidėti prie visos žmonijos gerovės. Socialinės pažangos moraliniai pagrindai Tarp kitų šiandienos blogybių, keliančių dideles kliūtis socialinei pažangai, kardinolas P. Turksonas paminėjo vis dar stiprų nacionalizmą, grupinius interesus ir savanaudiškumą bei senąsias (marksizmas) ir naująsias (islamizmas) ideologijas, kurios brandina karus ir pavojingus konfliktus. Didelį susirūpinimą kelia jau globaliniu reiškiniu tampantis organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba žmonėmis, narkotikais, brangiomis žaliavomis ir ginklais. Visa tai susieta su ekstremaliu skurdu, tarpvalstybinių susitarimų ir kontrolės stoka bei tvirtų ekonominių kontraktų poreikiu su atitinkamomis garantijomis bendrajam atsilikusių regionų vystymui. Visa tai reikalauja dar kartą prisiminti siekiamos socialinės pažangos moralinius pagrindus, nes kiekvieno žmogaus vidinio orumo, individualumo bei antgamtiškumo pripažinimas yra svarbi atrama vystymo politikai, aiškino Vatikano atstovas. Kiekvienas žmogus, netgi skurde gyvenantis, turi teisę į gyvybės apsaugą nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Kita vertus, svarbu pripažinti, kad asmeninių įgeidžių kontroliavimas bei hedonistinių potraukių įveikimas yra esminis pradmuo darnios visuomenės kūrimui, kalbėjo kardinolas P. Turksonas. Štai kodėl Šventasis Sostas patvirtina savo įsitikinimą, jog tik prisilaikant objektyvių moralinių standartų yra įmanoma integrali žmogiškoji pažanga. Todėl, pavyzdžiui, vietoj prieštaringų kalbų apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei dirbtines šeimos planavimo priemones, reikia užtikrinti kokybišką rūpinimąsi motinomis ir jų kūdikiais, įskaitant dar negimusius kūdikius, kurių šventa teisė į gyvybę turi būti išsaugota. Baigdamas savo plačią kalbą, kurioje išdėstyti konkretūs siūlymai dėl finansų sistemos tvarkymo bei mokslo ir technologijos vystymo neturtingose šalyse, Vatikano delegacijos vadovas pripažino, kad tikrai yra svarbus pasaulinės tautų šeimos įsipareigojimas kovoti su materialiniu skurdu. Tačiau siekiant, kad žmogiškasis asmuo visada būtų tų pastangų centre, negalima pamiršti ir dabar stebimo dvasinio skurdo ir tarpžmogiškų emocinių santykių stygiaus. Kaip tik todėl dabartinės ekonominės, politinės ir religinės problemos yra tarpusavyje artimai susijusios, ir Šventasis Sostas tai pabrėžia. Tik kompleksiškai sprendžiant šiuos klausimus yra įmanoma pereiti nuo bandymo iš dalies kontroliuoti materialinį skurdą prie bendrosios gerovės kūrimo. Su tokiu tvirtu įsitikinimu Šventasis Sostas yra pasirengęs bendradarbiauti kuriant taikos, socialinio teisingumo ir autentiškos žmogiškosios pažangos epochą, nurodė kardinolas P. Turksonas.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |