Tęsiamas katalikų ir stačiatikių teologinis dialogas
Mindaugas BUIKA
|
Vienoje vykusio Tarptautinės mišrios
Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių
Bažnyčios teologinio dialogo
komisijos susitikimo dalyviai.
Pirmoje eilėje centre (iš kairės):
Austrijos sostinės arkivyskupas
kardinolas Christofas Šionbornas,
Pergamono metropolitas Joanis
(Ziziulas) ir Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos
pirmininkas arkivyskupas Kurtas Kochas
|
Vienoje surengtas susitikimas
Rugsėjo 2227 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vykusioje 12-oje Tarptautinės mišrios Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios teologinio dialogo komisijos sesijoje buvo toliau nagrinėjamas apaštalo šv. Petro įpėdinio Romos vyskupo vaidmuo Visuotinėje Bažnyčioje. Susitikime buvo aptariami dokumento apmatai apie Popiežiaus primatą, galiojusį pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje, kai Vakarų Bažnyčia ir Rytų Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusios, ir kokiais aspektais ta patirtis taikytina dabar, galimai atstatytos vienybės sąlygomis.
Pagal žinomą šio dokumento projekto tekstą abi šalys sutaria, kad Romos vyskupui nepadalintoje pirmojo tūkstantmečio Bažnyčioje buvo pripažįstamas pirmumas prieš kitus, tuomet pagrindinius Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės patriarchatus. Tačiau nesama vieningos nuomonės dėl primato praktinės reikšmės ir Popiežiui suteikiamų įgaliojimų. Ypač Romos vyskupo vaidmenį linkęs menkinti ir savo atskiros nuomonės laikosi Maskvos patriarchatas, kuris nepriklauso minėtai istorinių Rytų patriarchatų grupei, tačiau dėl savo dabartinės įtakos (jam priklauso beveik pusė dabartinių pasaulio stačiatikių) netgi bando konkuruoti su Konstantinopolio garbės primatu.
Po Tarptautinės mišrios komisijos Vienoje susitikimo paskelbtame komunikate nurodoma, kad jame buvo atstovaujama visoms savarankiškoms Stačiatikių Bažnyčioms, išskyrus iš ekumeninio sąjūdžio pasitraukusį Bulgarijos patriarchatą. Taigi, čia buvo atvykę Ekumeninio (Konstantinopolio) patriarchato, taip pat Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Maskvos, Serbijos, Rumunijos, Gruzijos patriarchatų bei Kipro, Graikijos, Lenkijos, Albanijos, Čekijos ir Slovakijos Stačiatikių Bažnyčių atstovai. Katalikų Bažnyčia, žinoma, turėjo vieną bendrą delegaciją, kuriai vadovavo naujasis Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas šveicaras arkivyskupas Kurtas Kochas. Kartu su juo nuo Stačiatikių Bažnyčių grupės Tarptautinės mišrios komisijos bendrapirmininko pareigas eina Pergamono (Ekumeninis patriarchatas) metropolitas Joanis (Ziziulas).
Svarbiausias yra meilės primatas
Komunikate nurodoma, kad buvo gautas popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas, kuris ragino Tarptautinės mišrios komisijos darbus lydėti intensyvia malda. Rugsėjo 22 dieną, prasidedant Vienos susitikimui, Vatikane vykusioje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas sakė, kad klusnumas Viešpaties Jėzaus valiai ir atsižvelgimas į didžiuosius dabarties iššūkius krikščionybei įpareigoja visus mus rimtai darbuotis dėl pilnos bendrystės tarp Bažnyčių atstatymo. Jis kvietė visus melstis, kad Komisijos pastangos būtų vaisingos konsoliduojant visų pakrikštytųjų santarvę (kaip tik toks pirmiausia yra Romos vyskupo primato uždavinys), kad mes galėtume duoti pasauliui dar autentiškesnį evangelinį liudijimą.
Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I sveikinimus perdavęs Vienos stačiatikių metropolitas Michaelis nurodė istorinį ekumeninį bendradarbiavimo pavyzdį Austrijoje, esančioje Vakarų ir Rytų kultūrų sankirtoje. Dabar Komisijos nariai taip pat jautė artimą Austrijos Bažnyčių ekumeninės tarybos globą, buvo iškilmingai Vienos mero Michaelio Hoiplio priimti miesto rotušėje. Rugsėjo 25 dieną Vienos šv. Stepono katedroje aukotose šv. Mišiose dalyvavo ir stačiatikių atstovai. Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas, homilijoje nurodydamas į svarstomą temą, pabrėžė: mes turime ir mums reikia primato kanonine prasme, bet pirmiausia yra meilės primatas. Visos kanoninės nuostatos Bažnyčioje tarnauja meilės primatui.
Austrijos sostinėje vykusiuose posėdžiuose be bendrų sesijų, katalikų ir stačiatikių atstovai buvo susitikę ir atskirai, kad geriau koordinuotų savo poziciją toliau svarstytas minėto dokumento Romos vyskupo vaidmuo pirmojo tūkstantmečio Bažnyčios bendrystei projektas. Kaip teigiama baigiamajame komunikate, tarptautinė mišri komisija nusprendė, kad darbo dokumento tekstas turi būti toliau peržiūrimas, sutelkiant dėmesį ir į primato santykio su sinodalumu teologinius bei ekleziologinius aspektus. Šiam tikslui nuspręsta sudaryti pakomisiją, kuri Tarptautinės mišrios komisijos jungtiniam koordinaciniam komitetui savo darbo rezultatus pateiks ateinančiais metais.
Draugystė ir Maskvos pozicija
Vykstant Vienos susitikimui atėjo liūdna žinia apie žymaus ekumenisto monsinjoro Eleuterio Fortino mirtį. Šis dvasininkas aktyviai darbavosi Tarptautinėje mišrioje komisijoje nuo pat jos įsteigimo prieš 60 metų ir buvo jos sekretoriumi. Taip pat buvo pasiųstas laiškas neseniai dėl amžiaus atsistatydinusiam buvusiam Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkui, kartu vadovavusiam ir Tarptautinei mišriai komisijai kardinolui Valteriui Kasperiui padėkojant ir vertinant jo tarnystę bei žymų įnašą.
Baigiant komunikatą pažymėta, kad Vienos susitikimas (ateinantis turi būti surengtas kitais metais) praėjo draugystės ir bendradarbiavimo dvasioje. Jo dalyviai toliau tęsiamo ekumeninio dialogo sėkmę pirmiausia sudeda į tikinčiųjų maldas. Tarp abiejų mūsų Bažnyčių nėra nepasitikėjimo šešėlio, teigė vienas iš Komisijos pirmininkų metropolitas Joanis. Jeigu mes taip tęsime toliau, su Dievo pagalba pavyks rasti būdą visų likusių sunkumų įveikimui. Jis pažymėjo, kad ir stačiatikiai vis labiau pripažįsta, kad visuotinė Krikščionių Bažnyčia yra aukštesnis lygmuo nei jų nacionalinės Bažnyčios ir kad Romos vyskupas yra tradicinis jos lyderis. Tuo tarpu katalikams reikia stiprinti kolegialumo principą, tai yra vyskupų sinodų vaidmenį priimant sprendimus.
Vienos susitikime dalyvavęs Maskvos patriarchato Išorinių santykių (ekumeninių reikalų) departamento vadovas metropolitas Ilarijonas vėl patvirtino savo skeptišką poziciją. Po susitikimo publikuotame pareiškime metropolitas Ilarijonas teigė, kad svarstyto dokumento projekto tekstas labai apibendrintas ir jame nėra aiškaus bei tikslaus nurodymo į tą faktą, kad ir pirmajame tūkstantmetyje Romos vyskupo jurisdikcija neapėmė Rytų Bažnyčios. Anot jo, Romos vyskupas iš pat pradžių valdė tik Vakarų Bažnyčią, o istorinių Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės patriarchatų vadovai buvo visiškai savarankiški ir tik retkarčiais kreipdavosi į Romos vyskupą būti arbitru jų teologiniuose ginčuose. Taigi, debatai dėl apaštalo šv. Petro įpėdinio aukščiausio autoriteto Visuotinėje Bažnyčioje vyksta toliau ir nuo jų eigos labai priklauso krikščionių bendrystės atstatymo kelias.
© 2010 XXI amžius
|