|
VIP zonos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje vis dar egzistuoja gili praraja tarp šviesių prognozių ir realybės. Ir politinėje sferoje bei ekonomikos srityje vyksta prieštaringi procesai įnirtingai kovoja politikai, klesti intrigos, skleidžiami įvairūs prasimanymai, o skurdas Lietuvoje vis gilėja. Monopolinio kapitalizmo dominuojamos Lietuvos ekonomikos grimasos kelia sumaištį bedarbystės lygis kelia siaubą užsienio ekspertams. Išsipildė dar šių metų pradžioje skelbtos kai kurių ekonomistų prognozės, kad bedarbystė 2010 metų pabaigoje pasieks 20 proc. ribą. O mokesčių politika išlieka primityvi ir plėšikiška nuo didžiulių PVM iki nelanksčios ir stagnatoriškos fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemos. Proporcinė mokesčių sistema neįvesta, nors tokia egzistuoja daugelyje Europos šalių. Drakoniški mokesčiai už aukštąjį mokslą kelia ir užsienio ekspertų nuostabą, auga bedarbystė, didėja kainos, plečiasi valdininkijos gretos. Pastebimi ir kai kurie kiti specifiniai procesai nuo bandymo diegti Brazausko asmenybės kultą iki kai kuriuose rajonuose klestinčio jėgos kulto. Kai kurias savivaldybes ir vietos verslo struktūras užvaldo galingi mafijos klanai, vietos gyventojus laikantys vergais ir įvedantys savo diktatą. Žymus lietuvių kilmės JAV politologas S. Verba teigia, kad oligarchija pristabdo valstybės vystymąsi, o įsigalėjus oligarchijai visuomenės raida sustoja ir prasideda stagnacijos procesai. Oligarchija iškreipia politinę kultūrą, nes daugelio sprendimų priėmimą nulemia ne piliečiai ir jų organizacijos, o siauros privilegijuotų ir itin turtingų asmenų grupės, pareiškė S. Verba.
Ukmergėje vietos gyventojai pasipriešino energetikų diktatui. Šie įvykiai dar kartą įrodo, kad privilegijuotos grupės priešinasi aktyvių piliečių bandymams jas pažaboti. Energetikai pritaikė Rusijoje paplitusius profesionalių turto užgrobėjų vadinamųjų juodųjų reiderių grupuočių metodus. Spalio 4 dieną jie atsiuntė smogikų būrį, kurie mušė ir spardė miesto katilines saugančius žmones. Ten dalyvavusio asociacijos Vienybės forumo vadovo Ž. Šumskio teigimu, brutalūs smogikai mušė visus žmones, net moteris, o po to dar paleido ašarines dujas.
Ir kai kuriose kitose pokomunistinėse valstybėse vyksta panašūs procesai. Bulgarijoje, kur yra išlikusi komunistinių laikų saugumo darbuotojų įtaka, įsigalėjusi didelė korupcija ir ekonominis nuosmukis. Buvusių saugumo pareigūnų ir kriminalinių lyderių įkurti SIC ir VIS koncernai, veikiantys draudimo verslo, apsaugos, statybos verslo, prekybos metalais srityje, tiesiog dotuoja ekonomikos sritį ir turi didžiulę įtaką politikams. O Lietuvoje sudaromos VIP (privilegijuotų asmenų) zonos, esančios įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir valdžios struktūrose. Klesti kelios monopolijos: Rubicon, Dujotekana, keli statybos koncernai, vis dar veikiantis EBSW klanas. O turtuolių getai, įsikūrę įvairiuose miestuose, yra tarsi gerovės salos skurdo jūroje.
Tokie prieštaringi procesai nėra kažkas naujo. Istorijos raidoje daugelis valstybių susidūrė su dideliais išbandymais. XX amžiaus eigoje Europos valstybėms daugiausia teko dviejų rūšių grėsmės okupacijos išbandymai arba savų totalitarinių arba oligarchinių režimų įsigalėjimas. Prieš septyniasdešimt metų 1940 metų rudenį pradėjo aktyviai veikti Prancūzijos pasipriešinimo judėjimas, o 1944 metų rudenį Lietuvos partizanų rezistencinis sąjūdis. Į partizanų judėjimų gretas įsijungė tiek paprasti piliečiai, tiek didelę patirtį turintys kariškiai ir intelektualai. Daug jų žuvo kovose. Štai iš Austrijos kilęs prancūzų istorikas L. Varga aktyviai kovojo Pasipriešinimo judėjimo gretose ir 1941 metų rudenį žuvo. Pokario partizanų judėjimas Lietuvoje buvo pasipriešinimo sovietinei okupacijai pagrindinė ašis. Poetas Jonas Aistis rašė: Partizanų judėjimas yra lietuvių tautos laisvės viltis, jos nepriklausomybes laidas.
Gyvename sparčių permainų amžiuje. Štai vos prieš dešimtmetį Lietuvoje apie Lotynų Amerikos šalis dažnai buvo kalbama paniekinamai, jos vadintos bananų respublikomis, o apie Gruziją kalbėta kaip apie labai korumpuotą šalį. Tačiau padėtis minėtuose kraštuose gerokai pasikeitė: kai kurios Lotynų Amerikos valstybės pažabojo korupciją ir galingus oligarchų tinklus. Urugvajus, Argentina, Kosta Rika klesti ir gerokai lenkia kai kuriuos Europos kraštus. O Gruzijoje nuo 2003 metų įvyko didžiulės permainos, korupcija čia jau pažabota, šalyje daugiau tvarkos ir stabilumo. Lietuvoje įpratome gyventi nuolatinių reformų būsenoje, šios reformos išsigimė ir virto manipuliaciniais žaidimais, už kurių kyšo godžių ir savanaudiškų grupuočių ausys. Mūsų visuomenėje vis labiau įsigali prisitaikėliškumo sindromas dalis žmonių dažnai ne atvirai išsako savo mintis ir gina savo teises, o tyli ir laukia. Tokia pozicija dažniausiai atsiranda dėl gyvenimo patirties, kuri byloja: jei ryžtingai veiksi, įgysi įtakingų priešų. O VIP zonos jau dominuoja tiek politikos sferoje, tiek žiniasklaidoje. Vidurinioji klasė iš esmės nustumta nuo šalies valdymo ir visų pagrindinių sprendimų priėmimo svertai yra atsidūrę siaurų privilegijuotų grupių rankose. Oligarchijos veikėjai oligarchai, korumpuoti politikai ir pareigūnai tai tarsi viduramžių feodalai, į daugumą piliečių žvelgiantys iš aukšto. Tokia santvarka yra pragaištinga. Egzistuoja dvi alternatyvos: arba pasuksime ryžtingų permainų keliu ir atsikratysime oligarchijos, arba toliau liksime skurdžia ir korumpuota oligarchine valstybe.
© 2010 XXI amžius
|