Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Paminėkime dvidešimtmetį, pagerbkime bičiulį

Petras Katinas

Spalio 24-ąją, sekmadienį, 14 valandą Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6)  vyks vienintelio Lietuvoje gyvuojančio ir per nepriklausomybės metus „laisvos rinkos“ sąlygomis nepražuvusio, jau 20 metų einančio krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ sukakties paminėjimas. 20 metų einantis krikščioniškos minties laikraštis – svarbus reiškinys Lietuvos žiniasklaidoje. Apie tai, kaip pavyko išlikti ir nepražūti, su kokiais iššūkiais susiduriama, kokią misiją sau kelia, minėjime kalbės laikraščio redaktorius Edvardas Šiugžda, ištikimiausi laikraščio autoriai, bičiuliai ir skaitytojai. Kartu bus pristatyta jau daugiau nei prieš metus mus palikusio žurnalisto šviesaus  atminimo Petro Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias...“ Šioje knygoje sudėti tekstai iš jo straipsnių, spausdintų ne tik „XXI amžiuje“, bet ir kituose laikraščiuose: „Vakarinis Kaunas“, „Kauno kraštas“, „Mano verslas“, „Tremtinys“, „Draugas“.  Štai kaip apie jį atsiliepia Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis: Petras Katinas, vienišas politikos apžvalgininkas ir analitikas, paliko savitą mūsų valstybės prisikėlimo metraštį. Stebėjo, fiksavo, mėgino paaiškinti tiesiog sugretindamas faktus. Jo straipsniai, sutelkti į vieną daiktą, sieja dar neseną mūsų praeitį, nenorinčią virsti istorija, su opia dabartimi. Skaitytojas tolydžio pagalvos: o kaip dabar, o kas pasikeitė? Pasikeitė, kad mažiau beturime neblėstančio istorinio akiračio ir tiesaus žodžio riterių. Norėdami susivokti sujauktoje, veidmainiškoje, populistinėje dabartyje, turėsime remtis ir tuo, kas anų, jau išėjusių į skaidresnes erdves, liko pasakyta. (…) P. Katinas spausdinosi toje nepriklausomybinėje ir katalikiškoje spaudoje, kuriai tolerancijos apaštalai nerodo nė gramo tolerancijos. Jis nepraktikavo nei veidmainystės, nei gražbylystės, todėl ir atkurtos Nepriklausomybės laikais liko disidentas; žurnalistų brolija stengėsi jo nepastebėti.

Rašė ir Lietuvos, ir tarptautinės politikos klausimais, pavyzdžiui, apie gaivinamą Jaltos dvasią ar kas dedasi NATO plėtros į „posovietines“ valdas fronte; aiškiai sustatydavo taškus ir brėžė prognozes, bet jokia valdiška „spaudos apžvalga“ niekada nepaminėjo šio analitiko vardo ir minčių. Sekė tarptautinę spaudą ir gaudavo ypatingų knygų, referuodamas švietė skaitytojus kad ir nedidelio tiražo nepriklausomuose nuo kapitalo laikraščiuose arba JAV lietuvių „Drauge“.

Petras Katinas – vienintelis lietuvių autorius, keturių straipsnių cikle išsamiai aprašęs Mažosios Lietuvos tragediją. Jam visai nerūpėdavo, ar kam patiks teisybė, ar nepatiks. Nebūgštavo, kad gali būti tampomas dėl to, ką visi žino, tik muistosi droviai tylėdami. Sutiko būti boikotuojamas, o štai jo primenama faktų tiesa – blokuojama. Bet kai kurie popieriai nedega.

Nūdienėje keistoje neva liberalioje Europoje įsigali nauja cenzūros forma. Kas nepatinka, tarkim, dideliam, o dar strateginiam partneriui, apšaukiama esą „politiškai nekorektiška“. (…) Petras Katinas šioje kultūrinėje situacijoje buvo ir liks paprastas ir ištikimas proto rezistentas.

Kviečiame krikščioniškos spaudos bičiulius, visus, kurie vertino Petro Katino publicistiką, ateiti į šį renginį. Minėjime žada dalyvauti arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, prof. Vytautas Landsbergis, mons. Alfonsas Svarinskas, P. Katino bičiuliai ir buvę bendradarbiai.

Bus galima įsigyti ką tik pasirodžiusią Petro Katino knygą.

© 2010 „XXI amžius“