Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kanonizacijos iškilmės Romoje

Mindaugas BUIKA

Tikėjimas – maldos pagrindas

Popiežius Benediktas XVI ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis apsikeičia dovanomis

Paskelbdamas šešis naujus Bažnyčios šventuosius popiežius Benediktas XVI iškėlė jų liudijimo pavyzdį, ypač pamaldumą, pabrėždamas ypatingą nuolatinės maldos galią, apie kurią buvo kalbama ir šv. Mišiose skaitytoje Evangelijos ištraukoje. Praėjusį sekmadienį, spalio 17 dieną, Romoje buvo kanonizuotas lenkas kunigas Stanislovas Soltysas-Kazimierietis (1433–1489), priklausęs Laterano atgailos kanauninkų vienuoliniam ordinui. Kartu su piligrimais į iškilmes buvo atvykęs neseniai išrinktas Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis, kurį išvakarėse Šventasis Tėvas priėmė privačioje audiencijoje ir kartu paminėjo garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II išrinkimo į apaštalo Šv. Petro sostą (1978 metų spalio 16 dieną) 32-ąsias metines.

Paminėkime dvidešimtmetį, pagerbkime bičiulį

Petras Katinas

Spalio 24-ąją, sekmadienį, 14 valandą Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6)  vyks vienintelio Lietuvoje gyvuojančio ir per nepriklausomybės metus „laisvos rinkos“ sąlygomis nepražuvusio, jau 20 metų einančio krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ sukakties paminėjimas. 20 metų einantis krikščioniškos minties laikraštis – svarbus reiškinys Lietuvos žiniasklaidoje. Apie tai, kaip pavyko išlikti ir nepražūti, su kokiais iššūkiais susiduriama, kokią misiją sau kelia, minėjime kalbės laikraščio redaktorius Edvardas Šiugžda, ištikimiausi laikraščio autoriai, bičiuliai ir skaitytojai. Kartu bus pristatyta jau daugiau nei prieš metus mus palikusio žurnalisto šviesaus  atminimo Petro Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias...“ Šioje knygoje sudėti tekstai iš jo straipsnių, spausdintų ne tik „XXI amžiuje“, bet ir kituose laikraščiuose: „Vakarinis Kaunas“, „Kauno kraštas“, „Mano verslas“, „Tremtinys“, „Draugas“.  Štai kaip apie jį atsiliepia Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis: Petras Katinas, vienišas politikos apžvalgininkas ir analitikas, paliko savitą mūsų valstybės prisikėlimo metraštį. Stebėjo, fiksavo, mėgino paaiškinti tiesiog sugretindamas faktus. Jo straipsniai, sutelkti į vieną daiktą, sieja dar neseną mūsų praeitį, nenorinčią virsti istorija, su opia dabartimi. Skaitytojas tolydžio pagalvos: o kaip dabar, o kas pasikeitė? Pasikeitė, kad mažiau beturime neblėstančio istorinio akiračio ir tiesaus žodžio riterių. Norėdami susivokti sujauktoje, veidmainiškoje, populistinėje dabartyje, turėsime remtis ir tuo, kas anų, jau išėjusių į skaidresnes erdves, liko pasakyta. (…) P. Katinas spausdinosi toje nepriklausomybinėje ir katalikiškoje spaudoje, kuriai tolerancijos apaštalai nerodo nė gramo tolerancijos. Jis nepraktikavo nei veidmainystės, nei gražbylystės, todėl ir atkurtos Nepriklausomybės laikais liko disidentas; žurnalistų brolija stengėsi jo nepastebėti.

Karališkasis nuolankumo kelias

Kun. Vytenis Vaškelis

Koks aktualus fariziejaus ir muitininko palyginimas (Lk 18, 9–14) ir mūsų laikams! Kiek daug žmonių lygina save su kitais ir... klysta. Jei žmogus sau galvoja, kad jis yra gabesnis už savo draugą ir dėl to jam lengviau lipti karjeros laiptais (ne taip svarbu, kad bet kokia kaina siekiant tik teigiamo įvertinimo kartais tenka savo konkurentą nuo tų laiptų stumtelti žemyn) ir kad jis yra Dievo labiau mylimas, nes jam labiau sekasi nei kitiems, tada jo protą paralyžiavęs išdidumas akivaizdžiai trukdo jam suvokti, kad jis tiesą apvertė aukštyn kojomis.  

Bendruomenėse

Graži Kamajų „respublikos“ šventė

Vytautas Bagdonas

Šventės dienomis Kamajų prieigos pasipuošė tokiais ženklais

Spalio 9–10 dienomis Rokiškio rajono Kamajų miestelis  vėl trumpam buvo virtęs Kamajų „respublika“. Anuomet, 1905-aisiais, veiklūs ir revoliucingai nusiteikę kamajiškiai nusprendė pasipriešinti carinei priespaudai, sudarė vietos valdžią ir sukūrė atskirą „respubliką“, kuriai nebuvo lemta ilgai gyvuoti...

Jau kuris laikas Kamajų seniūnija kartu su bendruomenėmis, kultūros ir švietimo įstaigomis tą istorinį laikotarpį vis prisimena, kai organizuoja rudenį tradicinę šventę „Kuc kuc Kamajuos“.  

Mugė Sėlių aikštėje

Jonas PETRONIS

Ignalinietis Edgūnas Kiminius atvežė daug dekoratyvinių augalų

Zarasuose, Sėlių aikštėje, vykusi rudens gėrybių mugė – tai visų metų ūkininkų, visų kaimo žmonių  darbo ir veiklos vainikavimas bei graži proga padėkoti jiems už jų nelengvą triūsą. Šventės organizatoriai – Zarasų rajono savivaldybė, Zarasų kultūros centras, Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų rajono biuras – pasistengė, kad  mugė būtų gausi, smagi  ir linksma.

Uostamiesčio kunigas apie kasdienybę ir šventes

Pirmieji kunigystės žingsniai. Telšiai, 1995

Mūsų pašnekovas – Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios rezidentas kun. Alvydas VAITKEVIČIUS, uolus „XXI amžiaus“ platintojas. Su juo apie parapijos įsikūrimą, bažnyčios statybą ir šiandienos rūpesčius kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys Povilaitis.

Ar jūs seniai Klaipėdoje?

Jau šešti metai. Esu kilęs iš Tauragės rajono,  Skaudvilės. Anksčiau darbavausi Telšiuose, Tauragėje, Pavandenėje, Gardame ir Batakių bei Lomių parapijose. Bet gimtasis kaimas vis dėlto yra arčiausiai širdies.

Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimo ir darbų mozaika

Kun. Rytis Baltrušaitis

Pranešimą skaito kan. prof. habil. dr. Kęstutis Žemaitis

Spalio 6 dieną Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos parodų salėje viešą paskaitą „Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimo ir darbų mozaika“ skaitė kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis. Po kamerinio choro „Suvalkija“ (vadovė Virginija Junevičienė) atliktos dainos visus svečius Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila.

Pirmoje vakaro dalyje buvo pristatyta trumpa vyskupo biografija. Šis pristatymas buvo paimtas iš vieno vyskupo tardymo protokolo, kuriame tardytojas prašo vyskupą prisistatyti. Vyskupas V. Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 dieną Šunskų parapijoje, Bebrininkų kaime, Vilkaviškio apskrityje. 1909 metais baigė Seinų kunigų seminariją, studijavo teologiją Friburgo universitete, 1910 metais įšventintas kunigu. Vikaravo Kalvarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo paimtas į carinės Rusijos kariuomenę sunkiai ir rizikingai katalikų kapeliono tarnybai. 1918–1921 metais V. Borisevičius dėstė tikybą ir kapelionavo Marijampolės gimnazijoje, 1922–1926 – dėstė teologiją kunigų seminarijoje Gižuose. Nuo 1926 metų pradėjo dirbti naujai įkurtoje Telšių vyskupijoje, o nuo 1927 m. iki 1940 m. – pirmasis įkurtos Telšių kunigų seminarijos rektorius. 1928 metais popiežius Pijus XI jį pakėlė į prelatus, 1940 metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo Justino Staugaičio augziliaru. Po Telšių vyskupo J. Staugaičio mirties 1943 metais paskiriamas Telšių vyskupu ordinaru. Telšių vyskupijai vadovavo iki 1946 metų – iki suėmimo. Kalintas, kankintas, 1946 m. lapkričio 18 dieną sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. Pagrindinė šio nuosprendžio priežastis – atsisakymas būti užverbuotam. Formaliai vyskupą V. Borisevičių apkaltino pagalba partizanams, kadangi jiems atidavė 3 kilogramus kumpio iš savo maisto atsargų ir vieno partizano laiškelį perdavė jo pažįstamam. Nuosprendžiui neturėjo įtakos liudijimai, kad vokiečių okupacijos metais vyskupas padėjo ir žydų tautybės piliečiams, rusų kariams, taigi idėjiniu atžvilgiu skirtingiems žmonėms, nes, pasak jo paties, bet kokia neapykanta nesuderinama ne tik su jo asmeniniu charakteriu, bet visų pirma su katalikų vyskupo padėtimi.

Meilės tarnystė, padedanti pakilti iš nevilties... arba Tarnaujanti lyderystė...

Giedrius Sinkevičius,

MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Seminaro lektorė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pristato seminaro temą

Spalio 6 dieną Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre susirinkusiems skyrių atstovams Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“  organizavo seminarą „Jėzus – karalius (vadovas) ar tarnas?“ Seminarą vedė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, šios arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.

Kad ir kaip keistai nuskambės, tačiau pirmasis „vadybininkas“ Kūrėjo sukurtoje Žemėje buvo Jėzus. Ir norint tuo įsitikinti daug nereikia... Pakanka tik atidžiau pastudijuoti Šventąjį Raštą. Jėzus nebuvo baigęs jokių vadybos mokslų, net nebuvo verslininkas, tačiau Jo įsteigta „įmonė“, Jo įkurta organizacija – Katalikų Bažnyčia – tapo ir šiandien tebėra sėkmingiausia visų laikų organizacija. Tai daugiau nei 2000 metų gyvuojanti organizacija, išaugusi iki įspūdingo dydžio ir išplitusi po visą pasaulį, vienijanti milijonus lojalių darbuotojų bei savanorių ir pavydėtinai efektyviai gebanti realizuoti savo pačią įvairiausią „produkciją“. Žinoma, Jėzus nebuvo vadybininkas šiuolaikine prasme, nes šiuolaikinė vadyba pasaulį išvydo tik prieš gerą šimtą metų, tačiau esminiai vadybos principai buvo žinomi nuo senų laikų.

Paveikslo karūnavimo metinės

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Spalio 10 dieną Telšių vyskupijos tikintieji rinkosi į Žemaičių Kalvarijos Baziliką, nes tą dieną buvo minimos ketvirtosios stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu – Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslo popiežiškosiomis karūnomis karūnavimo metinės. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu su ganytoju šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. J. Šiurys, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. mgr. Jonas Ačas, vicerektoriai kan. lic. R. Saunorius ir kun. lic. V. Ačas, prefektas kan. lic. A. Sabaliauskas, Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. mgr. A. Mačius, Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris kan. lic. D. Gatautas, sekretorius kun. mgr. M. Ramanauskas. Šv. Mišiose kartu su gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais meldėsi Telšių kunigų seminarijos ir Telšių vyskupijos licėjaus auklėtiniai. Šv. Mišių pradžioje Telšių ganytojas priminė, kaip 2006 m. spalio 8 dieną garsusis paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, ir kvietė melstis už popiežių Joną Paulių II, kuris suteikė Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai Bazilikos titulą ir leido pradėti procesą Paveikslo karūnavimui pasiruošti, taip pat ir už dabartinį mūsų popiežių, kuris pašventino karūnas ir įpareigojo Telšių vyskupą J. Borutą karūnuoti paveikslą. Pamokslo metu Telšių ganytojas kalbėjo tikintiesiems apie Rožinio maldos svarbą ir būtinybę ją praktikuoti einant dvasinio augimo keliu ir trokštant nuolat apmąstyti Jėzaus Kristas išganomąją misiją ir jo meilę žmonėms. Ganytojas pristatė popiežiaus Jono Pauliaus II mokymą apie Rožinio maldą ir kvietė kalbėti Rožinį namuose, bendruomenėse, bažnyčiose, susirinkus į būrelius. Kvietė aktyviai jungtis į gyvojo Rožinio grupes parapijose, kalbėjo apie prasidedančią metinę parapijinę katechezę, kvietė tikinčiuosius likti ištikimais maldai ir nuolat prašyti Dievo Motinos, Marijos  Krikščioniškų Šeimų Karalienės, užtarimo ir globos šeimoms ir jaunajai kartai. Po šv. Mišių aplink Baziliką buvo einama eucharistinė procesija, dėkojant Dievui už visas nepaliaujamai teikiamas malones.

Šv. Teresėlės globotinių susitikimas

Stasys POVILAITIS

Kunigai Vytautas Norbutas, Tomas Žlibinas, Marius Venskus, Andriejus Sabaliauskas, Kęstutis Timofejavas, Virginijus Būta, Mindaugas Nausėda, Aivaras Pudžiuvelis, Juozas Deveikis Palangos bažnyčioje Autoriaus nuotrauka

Spalio 10-osios vakare Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje šv. Mišias aukojo net dešimt kunigų. Čia jie susirinko paminėti savo kurso globėjos šv. Teresėlės šventę. Iš tikrųjų šv. Teresėlė pagerbiama spalio 1 dieną, tačiau dėl svarbių priežasčių susitikimas ir globėjos minėjimas buvo nukeltas. Šis Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos kursas studijas baigė 2003 metais. Tų pačių metų vasarą visi dešimt jaunų diakonų vyko į Romą susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Šventasis Tėvas šiltai sutiko žemaičius ir lietuviškai juos pasveikino: „Garbė Jėzui Kristui!“ Romoje tąkart patirti įspūdžiai ir gauta palaima jaunuosius kunigus tebelydi iki šiol.

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Į atlaidus kviečia naujasis varpas

Prie Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčios varpo, padovanoto Garbaravičių šeimos (iš kairės): Henrikas Ratautas, Ramūnas Garbaravičius, priekyje – Pakėnų vaikai, Birutė Garbaravičienė, Juozas Bagdanskis, kun. Gintautas Naudžiūnas, vyskupas Jonas Ivanauskas, prof. Alfredas Erikas Senn, mons. Vytautas Grigaravičius, Gražina Genovaitė Šiaulienė, Romas Petras Šaulys, kun. Gintautas Kabašinskas

Vepriai. Parapijos tikinčiųjų jau seniai į šv. Mišias nekvietė varpai. Nors šventovė šioje parapijoje iškilo XX amžiaus pirmame dešimtmetyje, o šalia jos buvo pastatyta beveik 40 metrų aukščio varpinė su trimis varpais, tačiau jiems buvo lemta skambėti tik iki 1944-ųjų vasaros. Besitraukdami iš Lietuvos vokiečių kareiviai bažnyčios bokštą susprogdino, krisdami varpai suskilo ir smarkiai nukentėjo. Visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktoriaus Romo Petro Šaulio iniciatyva apžiūrėti ir įvertinti istorinius varpus į Veprius buvo pakviestas žinomas varpų tyrinėtojas Gintautas Žalėnas, kuris atliko varpų aprašus. Varpų duženos buvo surinktos, sukomplektuotos ir sulipdytos. Dabar varpai saugomi šoninėje bažnyčios navoje.

Telšiųvyskupijoje

Šilalės  dekanate

Tituliniai atlaidai

Iškilmingoje procesijoje Autoriaus nuotraukos

ŠILALĖ. Spalio 3-ąją parapijos tikintieji, susirinkę į savo gražią gotikinio stiliaus bažnyčią švęsti titulinių Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidų, buvo maloniai nustebinti vos prieš pusantro mėnesio pradėjusio Šilalėje klebonu dekanu dirbti kan. bažn. t. dr. Algio Genučio atliktais darbais ir pasirengimu atlaidams.

Šilališkių pamėgti Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai prasidėjo Votyvos šv. Mišiomis. Jas gausiai susirinkusiems tikintiesiems aukojo vikaras kun. Vytautas Tamašauskas. Homiliją pasakė Šilalėje gimęs ir užaugęs, Šilalės bažnyčią lankęs uolus ministrantas, dabar Šilalės dekanato Kaltinėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Narsutis Petrikas. Jis padėkojo kan. klebonui dr. A. Genučiui, kad pakvietė į vaikystės bažnyčią, dabar jau kaip kunigą, vesti titulinių šv. Pranciškaus  atlaidų.