|
Kunigo Ladislovo kasdienybė
Šį gražų rudenį nutarėme aplankyti kunigus, anksčiau dirbusius Kauno jėzuitų bažnyčioje, o dabar savo pareigas atliekančius kitose Lietuvos vietovėse.
Šviesų saulėtą spalio rytą išvykome pas mums brangų ir mielą kunigą Ladislovą Baliūną. Nuo vasaros pradžios jis dirba Ukmergės rajone, aptarnauja Balninkų ir Lyduokių parapijas.
Pagaliau išvydome Balninkų bažnyčios bokštus, o netrukus ir švarią dangaus mėlynę atspindinčius ežerus, kurie yra pačiame miestelyje. Nutarėm, kad klebonija turėtų būti ant kalnelio, šalia bažnyčios. Ir tuoj pat pamatėm ir kun. Ladislovą, mojuojantį mums ir rodantį, kur turėtume įsukti. Pasirodo, atvykome svarbią miestelio bendruomenei gyvenimo dieną vyko laidotuvės. Mes irgi dalyvavome šv. Mišiose už mirusįjį.
Kol kunigas grįžo iš laidotuvių, grožėjomės iškilia bažnyčios architektūra (prieš porą mėnesių švęstas bažnyčios 100 metų jubiliejus). Labai gražūs senoviški ąžuoliniai raižyti altoriai, skulptūros ir paveikslai, švara ir tvarka viduje ir šventoriuje. Pasidomėjome ir kunigo buitimi, jo gyvenimo sąlygomis. Tiesą pasakius, mūsų kunigėlis gyvena maždaug XIX amžiaus pabaigos klebono sąlygomis: namelis senas ir sutrešęs, grindys išpuvusios ir avarinės būklės, žodžiu, tepamato ir teišgirsta tie, kurie galvoja, kad Lietuvoje kunigai labai turtingi!
Tačiau kunigas Ladislovas nesiskundė buitimi buvo linksmas ir šypsojosi. Į mūsų mėginimą paguosti kun. Ladislovas atsakė, kad visur kunigas gali dirbti ir gyventi, jei tik čia yra žmonių, kurie nori melstis ir ateina į bažnyčią. O jam tai yra Dievo dovana, jis čia jaučiasi lyg misijose, ir dirbs, ir gyvens tiek, kiek Dievui bus reikalinga. Toks džiugesys mums užliejo krūtinę, kad Lietuvoje yra tokių pasišventusių Dievui ir žmonėms kunigų! Jis nesiskundžia, nors turi dvi parapijas, viena nuo kitos nutolusias gal 20 km atstumu, ir galybę reikalų. Tikimės, kad kunigas turi gerų pagalbininkų: choristų, Caritas, jaunimą, o gal ir mokyklos bendruomenę, gal miestelio valdžią. Nors akivaizdu, jog kasdieninėje buityje, nesant net šeimininkės, gyvenimas tikrai nėra lengvas. Reikia pačiam prisiskaldyti malkų, pasikūrenti krosnį...
Netrukus kun. Ladislovas išskubėjo į kitą parapiją Lyduokius. Kol mes iš paskos važiavome į Lyduokius, kun. Ladislovas jau buvo paruošęs bažnyčią šv. Mišioms, o pats išskubėjo pas ligonį. Taip ir neturėjome laiko kartu su kunigu pasėdėti, pakalbėti, išklausinėti, pareikšti susižavėjimą jo energija, veržlumu, dideliais užmojais nešant Dievo žodį šio gražaus krašto žmonėms.
O Lyduokių bažnyčia puikus neobarokinės architektūros paminklas, pastatytas dar 1884 metais. Labai jauki ir vidaus erdvė, ypatingą įspūdį sudaro ir šventoriuje pagarbiai saugojami ir prižiūrimi senieji kapai ir paminklai.
Kun. Ladislovo apdovanotos atminimo suvenyrais apie Balninkų bažnyčią, išvykome namo. Visos sutikome, kad kun. jėzuitas L. Baliūnas yra tikras kunigas, labai geras ir stiprios dvasios žmogus. Jis skleidžia šviesą, optimizmą, dalija savo širdies šilumą visiems, stiprindamas žmonių tikėjimą, pasitikėjimą Dievu ir šaukia į maldą. Linkime, kad Lietuvos žemelės šeimos išaugintų daugiau tokių šaunių kunigų mūsų miestams ir kaimams!
Genovaitė ALEKSIEJUTĖ
Irena PIPIKIENĖ
Danguolė ŠAFRONIENĖ
Julija VYŠNIAUSKIENĖ
Kaunas Balninkai Lyduokiai
© 2010 XXI amžius
|