Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimo ir darbų mozaika
Kun. Rytis Baltrušaitis
|
Pranešimą skaito kan. prof.
habil. dr. Kęstutis Žemaitis
|
|
Vakaro dalyviai
|
Spalio 6 dieną Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos parodų salėje viešą paskaitą Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimo ir darbų mozaika skaitė kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis. Po kamerinio choro Suvalkija (vadovė Virginija Junevičienė) atliktos dainos visus svečius Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila.
Pirmoje vakaro dalyje buvo pristatyta trumpa vyskupo biografija. Šis pristatymas buvo paimtas iš vieno vyskupo tardymo protokolo, kuriame tardytojas prašo vyskupą prisistatyti. Vyskupas V. Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 dieną Šunskų parapijoje, Bebrininkų kaime, Vilkaviškio apskrityje. 1909 metais baigė Seinų kunigų seminariją, studijavo teologiją Friburgo universitete, 1910 metais įšventintas kunigu. Vikaravo Kalvarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo paimtas į carinės Rusijos kariuomenę sunkiai ir rizikingai katalikų kapeliono tarnybai. 19181921 metais V. Borisevičius dėstė tikybą ir kapelionavo Marijampolės gimnazijoje, 19221926 dėstė teologiją kunigų seminarijoje Gižuose. Nuo 1926 metų pradėjo dirbti naujai įkurtoje Telšių vyskupijoje, o nuo 1927 m. iki 1940 m. pirmasis įkurtos Telšių kunigų seminarijos rektorius. 1928 metais popiežius Pijus XI jį pakėlė į prelatus, 1940 metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo Justino Staugaičio augziliaru. Po Telšių vyskupo J. Staugaičio mirties 1943 metais paskiriamas Telšių vyskupu ordinaru. Telšių vyskupijai vadovavo iki 1946 metų iki suėmimo. Kalintas, kankintas, 1946 m. lapkričio 18 dieną sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. Pagrindinė šio nuosprendžio priežastis atsisakymas būti užverbuotam. Formaliai vyskupą V. Borisevičių apkaltino pagalba partizanams, kadangi jiems atidavė 3 kilogramus kumpio iš savo maisto atsargų ir vieno partizano laiškelį perdavė jo pažįstamam. Nuosprendžiui neturėjo įtakos liudijimai, kad vokiečių okupacijos metais vyskupas padėjo ir žydų tautybės piliečiams, rusų kariams, taigi idėjiniu atžvilgiu skirtingiems žmonėms, nes, pasak jo paties, bet kokia neapykanta nesuderinama ne tik su jo asmeniniu charakteriu, bet visų pirma su katalikų vyskupo padėtimi.
Antroje paskaitos dalyje lektorius nagrinėjo vyskupo raštus, straipsnius, ganytojinius laiškus, dokumentus, įvairių žmonių liudijimus ir prisiminimus apie šią ypatingą asmenybę.
Trečiojoje dalyje kan. K. Žemaitis, kalbėdamas apie vyskupo heroizmą, citavo paskutinį ganytojišką laišką, rašytą 1945 m. gruodžio 25 dieną. Šiame laiške jis prašo atleisti jo priešams.
Vakaras, kurį organizavo Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka ir Vilkaviškio vyskupijos katalikiško švietimo centras, buvo dedikuotas vyskupo V. Borisevičiaus 100-osioms kunigystės šventimų metinėms.
Marijampolė
© 2010 XXI amžius
|