Sakralinė muzika Vėlinėms
|
Luigi Cherubini ir lyrinės poezijos
mūza Euterpė Jean-Auguste-Dominique
Ingres, 1842 m., Prancūzija
|
Artėja pirmosios lapkričio dienos, kai žemiškoji būtis ir tai, kas yra anapus gyvenimo ir mirties ribos, tarytum suartėja. Švytinčius atminties miestus tais lapkričio vakarais primenančios kapinių kalvos ragina susikaupti ir susimąstyti apie savąją būtį, jos tėkmę ir tikslą.
Kaip ir kasmet, Kauno valstybinis choras savo klausytojus pakvies pasiklausyti Vėlinių rimtį ir susitelkimą geriausiai perteikiančio muzikinio kūrinio iškilmingų gedulo Mišių Requiem. Šiais metais tai bus žymaus italų kilmės kompozitoriaus, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusio Prancūzijoje, Luidžio Cherubinio (Luigi Cherubini) (1760-1842) Requiem nr. 1 c-mol.
Cherubinis vienas garsiausių XVIII a. antrosios XIX a. pirmosios pusės kompozitorių. Bethovenas Cherubinį laikė vienu iškiliausių savo amžininkų. Kaip muziką Cherubinį labiausiai išgarsino operos bei sakralinės kompozicijos, taip pat ir garsusis Requiem nr. 1 c-moll.
Šį kūrinį, parašytą 1815 metais, kompozitorius paskyrė nukirsdintų Prancūzijos monarchų Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės (Marie-Antoinette) atminimui. Teigiama, jog Bethovenas jį laikė tobulesniu net už Mocarto Requiem. Kūrinį sudaro tradicinės gedulingų Mišių dalys: Introitus ir Kyrie, Graduale, sekvencija Dies Irae, Offertorium, Sanctus, Pie Jesu, Agnus Dei. 1820 metais Cherubinis kompoziciją papildė Gedulo maršu bei motetu In Paradisum. Kūrinio premjera įvyko 1816 m. sausio 21 dieną Saint Deni vienuolyno bazilikos kriptoje. 1834 metais Paryžiaus arkivyskupas Afre Denisas Ogiustas buvo uždraudęs atlikti Requiem pamaldų metu, nes jame buvo moterų balsams skirtos partijos.
Ši kompozicija monumentalus kūrinys, kuriantis įtaigią žemiškojo gyvenimo pabaigos ir Paskutiniojo teismo viziją. Iš keleto skirtingo charakterio dalių susidedanti kompozicija savo dinamika ir ekspresija suteikia galimybę chorui pademonstruoti vokalinį meistriškumą, o instrumentalistams muzikinės technikos profesionalumą kuriant vis naujų Requiem turinį atskleidžiančių temų muzikinį foną. Klausantis Cherubinio Requiem lengva nugrimzti garsų jūroje: įtampą ir nerimą keliančią sekvenciją Dies Irae keičia raminančios ir dvasią pakylėjančios fugos, užbaigiančios Offertorium, akordai, atmintin įstringa pirmieji Agnus Dei taktai ir subtilios choro bei orkestro partijos, skambančios šios dalies pabaigoje ir vainikuojančios visą kūrinį.
Nepraleiskime progos pasiklausyti, o klausydamiesi prisiminti ir pagerbti išėjusių amžinybėn.
Nemokami koncertai vyks:
Spalio 29 d. 19 val. Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje;
Spalio 30 d. 19 val. Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčioje;
Spalio 31 d. 19 val. Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje.
Atlikėjas Kauno valstybinis choras bei Kauno miesto simfonininis orkestras, diriguos prof. Petras Bingelis.
Parengė Rimantas Klevečka
© 2010 XXI amžius
|