|
Apie mažą terorą lenkiškuose rajonuose
Rugsėjo mėnesį apsilankęs lenkų dominuojamoje pietryčių Lietuvoje premjeras bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pagaliau užsimojo regioną integruoti į valstybę. A. Kubiliaus iniciatyva šeštadienį posėdžiavusiai partijos tarybai pateiktas dokumentas, siūlantis skyriams aptarti Pietryčių Lietuvos problemas, o Vyriausybei įsteigti Dialogo komitetą, kuriame būtų svarstomos svarbiausios lenkų mažumos problemos Lietuvoje bei lietuvių mažumos rūpesčiai Vilniaus krašte. Šeštadienį partijos tarybos posėdyje premjeras A. Kubilius, kalbėdamas apie savo apsilankymą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, apgailestavo, kad taip arti sostinės įsikūręs regionas visiškai neišnaudoja ekonominių galimybių ir dėl to dalis kaltės, pasak jo, tenka ir vietos lenkų politikams. Dėl Lenkų rinkimų akcijos vadovybės veiksmų (ypač pastarojo laikotarpio) regionas darosi vis uždaresnis, aiškino ministras pirmininkas. Premjeras taip pat pasiūlė, kad Vilniaus krašto lenkų kilmės politikai lietuvių mažuma rūpintųsi su tokia pat meile, kaip ir nacionalinė Lietuvos valdžia esą rūpinasi lenkų mažuma. Jis aiškino netoleruosiantis, jeigu lenkiškuose regionuose įvairūs pareigūnai trukdys lenkų ar baltarusių šeimoms vesti vaikus į lietuviškas mokyklas, be to, iškėlė idėją lenkų rūpesčiais rūpintis tiek, kiek Lenkijoje rūpinamasi lietuviais, tai yra pariteto principu. Premjeras nepaaiškino, kaip per 20 nepriklausomybės metų lietuviai lieka mažuma šiame regione. Premjero teigė, kad Šalčininkų rajone situacija yra geresnė, esą čia daugiau demokratijos ir skaidrumo, o lietuvišką Tūkstantmečio gimnaziją lanko apie 6070 proc. nelietuvių kilmės vaikų. Kas yra kituose miesteliuose, labai gerai žinome. Jeigu lenkų ar baltarusių tėvai siunčia savo vaikus į lietuvišką mokyklą, tai dažniausiai seniūnas ar kitas pareigūnas bando su tais tėvais pasikalbėti. Tai aš abiems merams sakiau: to mes tikrai netoleruosime ir negali būti jokių abejonių. Vietinio regiono atstovai turi rūpintis lietuviais su tokia pat meile, kaip mes rūpinamės lenkais ar rusais, savo pastangas lietuvinant Pietryčių Lietuvą įrodinėjo Vyriausybės vadovas. Jis džiaugėsi, kad apskritai Lietuvoje tautinėms mažumoms yra sudaromos puikios sąlygos, o lenkams jos esančios gal net geresnės nei tuo gali džiaugtis šios tautos atstovai kitose Lenkiją supančiose valstybėse. Premjeras taip pat priminė, kad tautinių mažumų mokyklose vieno mokinio krepšelis įprastinį viršija 15 proc., tad tautinių mažumų mokykloms yra numatytas didesnis finansavimas.
A. Kubiliaus pasiūlytame įsteigti Rytų Lietuvos dialogo komitete, kuriame būtų svarstomos svarbiausios lenkų mažumos problemos Lietuvoje bei lietuvių mažumos rūpesčiai Vilniaus krašte, turėtų dirbti Vyriausybės, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajonų savivaldybių, lenkų etninės bendruomenės ir šiame regione gyvenančių lietuvių atstovai.
TS-LKD garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis šį dokumentą pavadino žaliu, nors pripažino, kad Vyriausybė išties turėtų šiam regionui skirti didesnį dėmesį. Jo teigimu, yra atskirų politikų ir politinių jėgų, kurios dirba šio regiono izoliacijai, tačiau žmonės tam priešinasi ir tai esą nuteikia kiek optimistiškiau. Jis sakė, kad lenkiškuose regionuose kartais vykdomas socialinis šantažas arba mažas teroras žmonės skatinami neleisti vaikų į lietuviškas priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklas. Bet žmonės instinktyviai priešinasi. Tai yra fenomenas, kuris mane net stebina. Atrodo, žmonės tokie paprasti, užguiti, nei jie kokie dideli politikai. Jie eina su savo problema į kokią nors seniūniją, pas kokį viršininkėlį ir jam sako: Na, gerai, čia mes galėtumėm padėti, bet kodėl tavo vaikas eina į lietuvišką darželį? Ir duoda suprasti, kad pasitvarkyk, tada mes pažiūrėsim tavo problemą. Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras, teigė V. Landsbergis. Jis priminė, kad daugelis žmonių siekį integruoti regioną į valstybę supras kaip asimiliaciją, tačiau dėl to esą nereikia nuleisti rankų. V. Landsbergis, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lenkų problemas dažnai bandoma pristatyti kaip Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių trukdį, bet esą tai yra tik Lietuvos vidaus reikalas. Tada mes papuolame į tarptautinę naujo didžiojo brolio priežiūros situaciją, jeigu patys taip rūpinamės, kad didysis brolis būtų patenkintas. Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei, kalbėjo politikas.
© 2010 XXI amžius
|