Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvos raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai

Šarūnas Šimkevičius

Rugsėjo 23–24 dienomis Vilniaus universitete įvyko tarptautinė knygotyros konferencija „Lietuvos raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai“. Šiandien globaliame pasaulyje yra ypač opios kultūros paveldo išsaugojimo, aktualinimo, pasiekiamumo problemos. Jau laikas išanalizuoti vertingiausių spaudos paveldo objektų identifikavimo, jų registravimo, bibliografavimo, mokslinio tyrimo ir aktualinimo klausimus.

Konferencija vyko dvi dienas. Pirmąją dieną buvo skaitomi pranešimai: „Lietuvos knygos paminklai spaudos paveldo tyrimų kontekste“ (doc. dr. Alma Braziūnienė, Vilniaus universitetas), „Estiškųjų leidinių Raudonoji knyga (1535–1850): patirtis ir pamokos“ (prof. dr. Tiiu Reimo, Talino universitetas).

Kiti pranešimai: „Senųjų knygų rinkinių kultūrinės vertės problema tapatumo ir atminties tyrimuose“ (prof. dr. Arvydas Pacevičius, Vilniaus universitetas), „Lietuvos knygos paminklų standartas: rengimo galimybės ir perspektyva“ (dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, Vilniaus universitetas), „Kai kurios teorinės ir praktinės Baltarusijos knygos paminklų tyrimo problemos“ (Tatjana Sapiega, Baltarusijos nacionalinė biblioteka, Minskas), „Retų spaudinių komplektavimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: problemos, tradicijos, perspektyvos“ (dr. Daiva Narbutienė, LMA Vrublevskių biblioteka), „Vilniaus universiteto bibliotekos inkunabulų rinkinio raida“ Petras Vidas Račius (VU biblioteka). Kiekvienas inkunabulas unikalus, nes jis išsiskiria ypatingu meistrų įrišimu. Didelį darbą šioje srityje nuveikė Nojus Feigelmanas. Dabar šie duomenys tikslinami. Lietuvos inkunabulų rinkinys nusileidžia kitų šalių bibliotekų kolekcijoms. Viena iš priežasčių – pavėluotas spaudos atėjimas į Lietuvą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paleotipų rinkinį ir jo tyrimo perspektyvas apžvelgė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė (Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka). Evaldas Grigonis iš Vilniaus universiteto bibliotekos pasakojo apie Šventojo Rašto leidinius Vilniaus universiteto bibliotekos XVI amžiaus knygų fonde.

Pranešimus skaitė svečiai iš užsienio: dr. Iryna Ciborovska-Rymarovič („LDK didikų Sapiegų knygos Ukrainos nacionalinėje V. Vernadskio bibliotekoje“, Ukrainos nacionalinė V. Vernadskio biblioteka, Kijevas), prof. dr. Manfred Klein iš Bylefeldo aukštosios profesinės mokyklos Vokietijoje papasakojo apie lietuviškas knygas kunigo Josijo Lorko (1723–1785) kolekcijoje Kopenhagoje. Šioje didžiulėje bibliotekoje buvo šešios „Biblijos“ lietuvių kalba. Knygos ženklintos rankraštiniu įrašu. Turėjo katalogą. Sulaukęs 61 metų bibliofilas savo biblijų kolekciją pardavė už 4 tūkstančius dukatų. Ją įsigijo vienas didikas. XVIII amžius – biblijų kolekcininkų metas. D. Kaunas papildė šį pranešimą, paminėdamas kad šis bibliofilas – ne vienintelis toks tuo metu. Šis užsiėmimas tuomet buvo labai madingas. Kuo egzotiškesne kalba išleista biblija – tuo ji brangesnė. Buvo leidžiami asmeniniai katalogai, leisti  ir katalogai apie tai, ko ieškoma. Beje, visada žymiai svarbiau išleisti pačios kolekcijos katalogą, o ne neturimų, bet ieškomų knygų. Jei tai būtų padaręs P. Gasiūnas, jo knygos vertė būtų didžiulė, nepaisant gramatinių klaidų. XVIII a. didikų bibliotekas prižiūrėdavo ir komplektuodavo daugiausiai universitetų profesoriai. Beje, jie tokiu būdu susirado galimybę kažkiek užsidirbti – leisdavo savotiškus bibliofilijos pradžiamokslius, vadovėlius, tuo pačiu populiarino bibliofiliją. Didikų bibliotekos dažniausiai saugomos paveldėtojų, o štai pastorių – parduodamos, nes paveldėtojai dažniausiai neturėdavo tokių palikuonių.

Beje, atskirai norėtųsi paminėti konferencijos programėlę – mat paprastai jos tampa bibliofiliniais leidiniais. Įdomu tai, kad buvo pateiktos tik antrojo programėlės viršelio iliustracijos metrikos. Pirmajame viršelyje matyti knygų lentynos, pilnos senų knygų. Pasirodo, tai vieno kunigo bibliotekos fragmentas (fotografuota D. Kauno). Dabartiniai bibliotekos savininkai nenorėjo skelbtis, nes biblioteka jau du kartus buvo apvogta. Pirmą kartą įsibrovėliai knygų neėmė – tik seną neveikiantį magnetofoną. O antrą kartą buvo paimta ir knygų.

Prof. habil. dr. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas) pristatė pranešimą „Jurgio Platerio lituanistikos kolekcija – knygos paminklas“. J. Plateris turėjo didžiulę biblioteką, kurioje buvo daug lituanistinių knygų. Pokariu ši dvaro kolekcija buvo sunaikinta.

Doc. dr. Aušra Navickienės (Vilniaus universitetas) skaitė pranešimą apie Suomijos bibliotekose saugomas religines knygas, Arthur Hermann (Lietuvių kultūros institutas, Vokietija) pranešimas – „Reti išeivijos spaudiniai Lietuvių kultūros instituto bibliotekoje Hiutenfelde“. Paskutinis pranešimas pirmąją konferencijos dieną buvo „Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos senosios knygos: rinkinio istorija ir vertė“. Nijolė Kasparavičienė iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos papasakojo apie šį rinkinį, kuriame yra ir kelių šimtų periodinių leidinių kolekcija.

Antrąją konferencijos dieną pristatyta dešimt pranešimų: „Reti ir vertingi lietuviški kontrafakciniai leidiniai (1865–1904) Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje“ (Ramunė Dambrauskienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka), „Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemos“ (doc. dr. Nastazija Keršytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus universitetas), „Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) knygų rinkiniai“ (habil. dr. Henryka Ilgiewicz, Lietuvos kultūros tyrimų institutas), „Prezidento Antano Smetonos asmeninė biblioteka: paveldas ir tyrimai“ (dr. Nijolė Lietuvninkaitė, Kauno technologijos universiteto biblioteka), „Savilaidos paveldo unikalumas ir jo išsaugojimo problemos“ (dr. Egidijus Jakeliūnas, Vilniaus universitetas), „Sąvokų reta knyga ir vertinga knyga samprata bei vartosena sovietmečio Lietuvoje“ (Inga Liepaitė, Vilniaus universitetas), „Senųjų knygų aprašo ypatumai: bibliografinis vienetas ar muziejinė vertybė?“ (Sondra Rankelienė, Vilniaus universiteto biblioteka), „Internetiniai senosios lietuvių raštijos leidiniai“ (dr. Ona Aleknevičienė, Lietuvių kalbos institutas), „Faksimiliniai leidiniai Latvijos spaudos paveldo publikavimo kontekste“ (doc. dr. Viesturs Zanders, Latvijos universitetas, Ryga), „Lietuvos rankraštinio paveldo publikavimas skaitmeninėje erdvėje: suskaitmenintų ir viešai prieinamų rinkinių analizė techniniu požiūriu“ (Arūnas Gudinavičius, Vilniaus universitetas).

© 2010 „XXI amžius“