2010 m. lapkričio 24 d.
Nr. 85
(1870)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Daug nuveikė gimtajam kraštui

Zarasuose tapybos ir fotografijos darbų paroda paminėtas Algimanto Žilėno 80-metis

Jonas PETRONIS

Algimantas Žilėnas

Apie vyro darbštumą, meilę gimtajam
kraštui pasakojo žmona Danguolė

Šviesūs prisiminimai
apie tėtį lydi dukrą Ireną

Renginyje kalbėjo Lietuvos
garbės kraštotyrininko A. Žilėno
klasės draugas profesorius
Algirdas Vyžintas

Muziejaus direktorė Ilona
Vaitkevičienė dėkojo už gražią
iniciatyvą surengti šią parodą
Algimanto žmonai Danguolei

Algimantas Žilėnas iš Zarasų krašto daug nuveikė savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Nors jau septyniolika metų jo nebėra, jo atminimas gyvas ir šiandien. Tą liudija ir Zarasų krašto muziejuje surengta A. Žilėno tapybos ir fotografijos darbų paroda, skirta jo gimimo aštuoniasdešimtmečiui. Į parodos pristatymą atvyko giminės, artimieji, mokslo draugai, zarasiškiai. Apie A. Žilėno darbus papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė, kiti renginio dalyviai.  

Šis daug Zarasų kraštui nusipelnęs žmogus gimė Salako valsčiuje, Ažvinčių kaime. 1949 metais baigęs Utenos pirmąją berniukų gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Kai universitetą reorganizavo, Algimantas tęsė studijas Kauno politechnikos institute. Baigęs mokslus Algimantas pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio statybos projektavimo institute projektuotoju. 1956 metais su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į gimtąjį kraštą. Čia vadovavo Antalieptės hidroelektrinės statybai. Nuo 1960 metų – Zarasų rajono elektros tinklų viršininkas ir vadovauja šiam kolektyvui iki pat mirties. Dirbdamas elektros tinkluose apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1973 metais  baigė Maskvos neakivaizdinio politechnikos instituto Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultetą, tapo mokslų daktaru.

Tačiau ne tik už tai šiandien gerbia ir prisimena A. Žilėną. Antalieptėje, kuri jam tapo labai brangi, A. Žilėnas su žmona Danguole įsteigė kraštotyros muziejų. Šeimos narių surinktus, susistemintus kraštotyros eksponatus noriai priglaudė vidurinė mokykla. Ne be A. Žilėno pastangų Gipėnų kaime buvo įsteigtas poeto Antano Vienažindžio muziejus. Jis labai domėjosi kalbininko Kazimiero Būgos atminimo įamžinimu. Žinomo  kalbininko šimtosios gimimo metinės buvo gražiai paminėtos jo gimtajame Pažiegės kaime, pastatytas stogastulpis, įrengta  rodyklė su užrašu.

Jau nuo pat Antalieptės hidroelektrinės statybos pradžios A. Žilėnas rinko medžiagą apie krašto elektrifikavimą, įkūrė visuomeninį energetikos muziejų. Vėliau jis buvo perkeltas į Tiltiškių vandens malūną, kurio girnas suko Šventoji upė. Šiandien muziejuje saugoma daugiau kaip du tūkstančiai eksponatų.

Daug metų A. Žilėnas vadovavo rajono paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, vėliau – Zarasų kultūros fondui. Jis rūpinosi Stelmužės dvaro architektūros komplekso restauracija, 1993 metais jo iniciatyva Sėlių aikštėje buvo pastatytas paminklas gydytojui, antropologui, tautinio atgimimo žadintojui Dominykui Bukantui (autorius – skulptorius Leonas  Strioga).

Elektros tinklų darbuotojai dirbdami Lūžų miške surado akmenį su dubeniu. Istorijos mokslų daktaras Vytautas Urbonavičius nuodugniai ištyręs akmenį nustatė, kad tai yra pagoniškos šventyklos liekana. Šis akmuo įrašytas į archeologijos paminklų sąrašą, čia gausiai lankosi turistai ir ekskursantai.

A. Žilėnas apsilankė 24-iose pasaulio šalyse, ir visada jis turėdavo fotoaparatą. Taip gimė fotografijų parodos „Sustingusios akimirkos“, „Gimtojo krašto vaizdai“.

Amžininkai prisimena, kad Algimantas sakė, jog fotografijoje dominavusių juodos ir baltos spalvų jam buvo per maža – pasaulį jis regėjo spalvingesnį ir tam grožiui išreikšti prireikė platesnės spalvų gamos. Gyvenimo pabaigoje  zarasiškis jėgas išbandė ir tapyboje – nutapė apie 250 paveikslų. Mėgstamiausia tema – rajono kultūros paminklai ir peizažai. 1989 metais surengta pirmoji tapybos darbų paroda Zarasuose, po metų  – Vilniuje.

Muziejininkė L. Raubiškienė priminė A. Žilėno žodžius: „Nuolat jaudina klausimas, ar esame atidavę bent dalelę savosios duoklės kraštui, kuris maitina mūsų kūną ir sielą. Esu zarasietis, gimiau Salako valsčiuje. Kiek galėdamas bandžiau daryti ne tik savojo krašto energetikos vystymui, bet ir saugoti kultūros palikimą, jį populiarinti, įamžinti... Duoklės vienkartinės nebūna. Lašelis po lašelio ji atiduodama...“

Prie namo, kuriame gyveno A. Žilėnas, pastatytas stogastulpis (autorius Stasys Karanauskas).

Tą vakarą apie A. Žilėną kalbėjo rajono savivaldybės mero patarėja Olga Raugienė, prisiminimais dalijosi buvęs mokslo draugas profesorius Algirdas Vyžintas, pusbrolis Romualdas Šimkūnas paskaitė ištraukų iš savo knygų ir jas padovanojo viešajai bibliotekai. Antalieptės vidurinės mokyklos direktoriaus  Vincas Kibirkštis ir Antalieptės bendruomenės vadovas Jonas Punys teigė, kad antalieptiškai tęsia krašto puoselėjimo, garsinimo ir gražinimo tradicijas. Daug gražių bendravimo akimirkų prisiminė Algimanto svainis Algis Naujokas, ilgametis elektros tinklų vyriausiasis inžinierius Jonas Aukštulis, dukra Irena, mokytojaujanti toje gimnazijoje, kurią 1949 metais baigė Algimantas. Apie vyro darbštumą, meilę, pagarbą žmogui, savo gimtajam kraštui pasakojo žmona Danguolė. Tą vakarą renginio dalyviams grojo vaikaitis Vytenis.

Zarasai
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija