Daug nuveikė gimtajam kraštui
Zarasuose tapybos ir fotografijos darbų paroda
paminėtas Algimanto Žilėno 80-metis
Jonas PETRONIS
|
Algimantas Žilėnas
|
|
Apie vyro darbštumą, meilę gimtajam
kraštui pasakojo žmona Danguolė
|
|
Šviesūs prisiminimai
apie tėtį lydi dukrą Ireną
|
|
Renginyje kalbėjo Lietuvos
garbės kraštotyrininko A. Žilėno
klasės draugas profesorius
Algirdas Vyžintas
|
|
Muziejaus direktorė Ilona
Vaitkevičienė dėkojo už gražią
iniciatyvą surengti šią parodą
Algimanto žmonai Danguolei
|
Algimantas Žilėnas iš Zarasų krašto daug nuveikė
savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Nors jau septyniolika metų
jo nebėra, jo atminimas gyvas ir šiandien. Tą liudija ir Zarasų
krašto muziejuje surengta A. Žilėno tapybos ir fotografijos darbų
paroda, skirta jo gimimo aštuoniasdešimtmečiui. Į parodos pristatymą
atvyko giminės, artimieji, mokslo draugai, zarasiškiai. Apie A. Žilėno
darbus papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė,
kiti renginio dalyviai.
Šis daug Zarasų kraštui nusipelnęs žmogus gimė
Salako valsčiuje, Ažvinčių kaime. 1949 metais baigęs Utenos pirmąją
berniukų gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Kai universitetą
reorganizavo, Algimantas tęsė studijas Kauno politechnikos institute.
Baigęs mokslus Algimantas pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio statybos
projektavimo institute projektuotoju. 1956 metais su šeima persikėlė
gyventi ir dirbti į gimtąjį kraštą. Čia vadovavo Antalieptės hidroelektrinės
statybai. Nuo 1960 metų Zarasų rajono elektros tinklų viršininkas
ir vadovauja šiam kolektyvui iki pat mirties. Dirbdamas elektros
tinkluose apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1973
metais baigė Maskvos neakivaizdinio politechnikos instituto Energetikos
ministerijos vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultetą,
tapo mokslų daktaru.
Tačiau ne tik už tai šiandien gerbia ir prisimena
A. Žilėną. Antalieptėje, kuri jam tapo labai brangi, A. Žilėnas
su žmona Danguole įsteigė kraštotyros muziejų. Šeimos narių surinktus,
susistemintus kraštotyros eksponatus noriai priglaudė vidurinė mokykla.
Ne be A. Žilėno pastangų Gipėnų kaime buvo įsteigtas poeto Antano
Vienažindžio muziejus. Jis labai domėjosi kalbininko Kazimiero Būgos
atminimo įamžinimu. Žinomo kalbininko šimtosios gimimo metinės
buvo gražiai paminėtos jo gimtajame Pažiegės kaime, pastatytas stogastulpis,
įrengta rodyklė su užrašu.
Jau nuo pat Antalieptės hidroelektrinės statybos
pradžios A. Žilėnas rinko medžiagą apie krašto elektrifikavimą,
įkūrė visuomeninį energetikos muziejų. Vėliau jis buvo perkeltas
į Tiltiškių vandens malūną, kurio girnas suko Šventoji upė. Šiandien
muziejuje saugoma daugiau kaip du tūkstančiai eksponatų.
Daug metų A. Žilėnas vadovavo rajono paminklų
apsaugos ir kraštotyros draugijai, vėliau Zarasų kultūros fondui.
Jis rūpinosi Stelmužės dvaro architektūros komplekso restauracija,
1993 metais jo iniciatyva Sėlių aikštėje buvo pastatytas paminklas
gydytojui, antropologui, tautinio atgimimo žadintojui Dominykui
Bukantui (autorius skulptorius Leonas Strioga).
Elektros tinklų darbuotojai dirbdami Lūžų miške
surado akmenį su dubeniu. Istorijos mokslų daktaras Vytautas Urbonavičius
nuodugniai ištyręs akmenį nustatė, kad tai yra pagoniškos šventyklos
liekana. Šis akmuo įrašytas į archeologijos paminklų sąrašą, čia
gausiai lankosi turistai ir ekskursantai.
A. Žilėnas apsilankė 24-iose pasaulio šalyse,
ir visada jis turėdavo fotoaparatą. Taip gimė fotografijų parodos
Sustingusios akimirkos, Gimtojo krašto vaizdai.
Amžininkai prisimena, kad Algimantas sakė, jog
fotografijoje dominavusių juodos ir baltos spalvų jam buvo per maža
pasaulį jis regėjo spalvingesnį ir tam grožiui išreikšti prireikė
platesnės spalvų gamos. Gyvenimo pabaigoje zarasiškis jėgas išbandė
ir tapyboje nutapė apie 250 paveikslų. Mėgstamiausia tema rajono
kultūros paminklai ir peizažai. 1989 metais surengta pirmoji tapybos
darbų paroda Zarasuose, po metų Vilniuje.
Muziejininkė L. Raubiškienė priminė A. Žilėno
žodžius: Nuolat jaudina klausimas, ar esame atidavę bent dalelę
savosios duoklės kraštui, kuris maitina mūsų kūną ir sielą. Esu
zarasietis, gimiau Salako valsčiuje. Kiek galėdamas bandžiau daryti
ne tik savojo krašto energetikos vystymui, bet ir saugoti kultūros
palikimą, jį populiarinti, įamžinti... Duoklės vienkartinės nebūna.
Lašelis po lašelio ji atiduodama...
Prie namo, kuriame gyveno A. Žilėnas, pastatytas
stogastulpis (autorius Stasys Karanauskas).
Tą vakarą apie A. Žilėną kalbėjo rajono savivaldybės
mero patarėja Olga Raugienė, prisiminimais dalijosi buvęs mokslo
draugas profesorius Algirdas Vyžintas, pusbrolis Romualdas Šimkūnas
paskaitė ištraukų iš savo knygų ir jas padovanojo viešajai bibliotekai.
Antalieptės vidurinės mokyklos direktoriaus Vincas Kibirkštis ir
Antalieptės bendruomenės vadovas Jonas Punys teigė, kad antalieptiškai
tęsia krašto puoselėjimo, garsinimo ir gražinimo tradicijas. Daug
gražių bendravimo akimirkų prisiminė Algimanto svainis Algis Naujokas,
ilgametis elektros tinklų vyriausiasis inžinierius Jonas Aukštulis,
dukra Irena, mokytojaujanti toje gimnazijoje, kurią 1949 metais
baigė Algimantas. Apie vyro darbštumą, meilę, pagarbą žmogui, savo
gimtajam kraštui pasakojo žmona Danguolė. Tą vakarą renginio dalyviams
grojo vaikaitis Vytenis.
Zarasai
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|