2010 m. lapkričio 24 d.
Nr. 85
(1870)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Prigimtinis
elgesio dėsnis

Komunizmo
nusikaltimams nėra
senaties termino

Seimas paniekino
Konstitucinio
Teismo išvadas

Frazės ir tvarkos

Netekome pedagogo

Mirė žinomas
mokslininkas

Vatikanas vertina Interpolo veiklą

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Karlas Marija Viganas
kalba Interpolo susitikime

Nauji iššūkiai kovai su nusikalstamumu

Po to, kai lankydamasis Italijos pietiniame Sicilijos regione popiežius Benediktas XVI griežtai pasmerkė organizuotą nusikalstamumą (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ spalio 8 dienos numeryje), pabrėždamas, jog tenykštė garsioji mafija yra pražūtingas „mirties kelias“, Šventojo Sosto mokymas apie kriminalistikos uždavinius susilaukia vis didesnio dėmesio. Apie tai kalbėjo ir Vatikano savivaldybės administracijos sekretorius arkivyskupas Karlas Marija Viganas, dalyvavęs lapkričio pirmoje pusėje Kataro sostinėje Dohoje vykusioje Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) 79-oje metinėje generalinėje asamblėjoje. Susitikimo, kuriame dalyvavo apie 650 policijos vadovų ir kitų aukštų pareigūnų iš daugiau kaip 140 šalių, tema – „Kovos su nusikalstamumu iššūkiai XXI amžiuje“. (Vatikano saugumo struktūros priklauso Interpolui nuo 2008 metų.)


Šventasis Sostas skatina kovą su organizuotu nusikalstamumu

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Čelestinas Miljorė
dalyvauja Jungtinių Tautų
Organizacijos renginyje

Globalizacijos proceso įtaka

Jungtinių Tautų Organizacijai paskelbus naują ataskaitą apie organizuoto nusikalstamumo globalizavimą ir tapimą rimta ekonomine bei politine sukarinta jėga, keliančia grėsmę tarptautinei taikai, nacionaliniam saugumui ir netgi atskirų valstybių suverenitetui, Vatikanas pakvietė siekti didesnio tarptautinio bendradarbiavimo šio blogio įveikimui. Birželio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje, pavadintoje „Nusikaltimų globalizacija: transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimas“ nurodoma, kad šio nelegalaus „verslo“ (kontrabanda ir prekyba narkotikais, alkoholiu, tabaku, žmonėmis, ginklais, falsifikuotais produktais, pavogtais gamtiniais resursais ir kt.) vertė gali siekti 130 milijardų dolerių.


Briuselyje prisiminta ukrainiečių tragedija

Minėjimo dalyviai su žvakutėmis
Briuselio Šv. Mykolo katedroje

1930 metais stalinistinė sovietų valdžia, vykdydama priverstinę kolektyvizaciją ir žemės produktų „atliekų“ nusavinimą, Ukrainoje sukėlė milžinišką badą. Per badmetį mirė apie 7–8 milijonai Ukrainos gyventojų. Jau keletą metų ši skriauda ukrainiečių tautai paminima Ukrainoje. Prisiminti badmečio aukas ypač skatino prezidentas Viktoras Juščenka. Dabartinė Ukrainos valdžia stengiasi pamiršti komunizmo piktadarybes, vengia prisiminti ir badmečio (holodomoro) aukas. Tačiau šias aukas pagerbti nepamiršta užsienyje gyvenantys ukrainiečiai ir Graikų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčia. Lapkričio 8-ąją paminėjimas įvyko Briuselio Šv. Mykolo katedroje.


Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas

Alvydas Tamošiūnas

Čarlzo Bronsono
(Karolio Bučinskio) portretas

Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras, arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius, 1992) pasakoja apie pažintį su V. Visockiu, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas ir epizodas, kai rusų bardas lankydamasis Vokietijoje netikėtai pamatė mylimiausią Holivudo aktorių Čarlzą Bronsoną (Charles Bronson). Štai kaip Marina aprašo šį įvykį.


Apie partijos tapatybę ir problemas

TS-LKD suvažiavime kalba
prof. Vytautas Landsbergis

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusiame XVI suvažiavime Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai svarstė nuveiktus darbus, vertino partijos būklę ir aptarė ateities planus. Diskusijose buvo analizuojamas per dvejus metus nuo pergalės Seimo rinkimuose nueitas kelias, kaip partijos politika atitinka partijos vertybes.

Suvažiavimo delegatus pasveikinęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius pažymėjo,  kad TS-LKD  nepabijojo prisiimti sunkios atsakomybės gelbėti pasaulinės krizės užkluptą šalį. Net ir paaiškėjus, kokį sunkų palikimą paliko socialdemokratai, partijai pakako ryžto imtis būtinų, bet nepopuliarių sprendimų. TS-LKD prioritetas buvo atsakomybė, o ne „reitingai, iškovoti šokių aikštelėse“. A. Kubilius pripažino, kad teko imtis skausmingų sprendimų, nelengva buvo visiems, vyriausybei ne visada pavykdavo deramai paaiškinti savo veiksmus. TS-LKD vadovas padėkojo Lietuvos žmonėms už ištvermę ir kantrybę ir išreiškė įsitikinimą, kad po garsių žodžių, mitingų, kartais nuožmios kritikos uždanga slepiasi tylioji dauguma, „kuri supranta ir atskiria pelus nuo grūdų ir vertina atsakomybę visur, o ypač politikoje. Tikiu, kad po audringų laikotarpių ir Lietuvoje ateis tyliosios daugumos žodžio laikas. Mes įrodėme, kad esame pajėgūs pasitikti globalaus pasaulio metamus iššūkius, kad mokame ir galime suvaldyti krizę. Praėjusiais metais mus daug kas kritikavo, šiais metais daug kas kopijuoja. Ekonominiai finansiniai sprendimai, kuriais stabilizavome šalies finansų sistemą, išsaugojome stabilų litą, išvengėme jo devalvacijos – buvo tikrai nelengvi, bet iš esmės teisingi ir neišvengiami“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.


Daug nuveikė gimtajam kraštui

Zarasuose tapybos ir fotografijos darbų paroda paminėtas Algimanto Žilėno 80-metis

Jonas PETRONIS

Algimantas Žilėnas

Algimantas Žilėnas iš Zarasų krašto daug nuveikė savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Nors jau septyniolika metų jo nebėra, jo atminimas gyvas ir šiandien. Tą liudija ir Zarasų krašto muziejuje surengta A. Žilėno tapybos ir fotografijos darbų paroda, skirta jo gimimo aštuoniasdešimtmečiui. Į parodos pristatymą atvyko giminės, artimieji, mokslo draugai, zarasiškiai. Apie A. Žilėno darbus papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė, kiti renginio dalyviai.  


Slėnyje sklandė poezija

Kazimieras Dobkevičius

Tarp renginio svečių – Gruzijos
ambasadorius Lietuvoje Georgijus
Kerdikošvilis (antras iš dešinės)

Kaune, Ąžuolyno parke esančiame poeto Adomo Mickevičiaus vardu pavadintame slėnyje prie Girstupio upelio bendruomenės centras „Girsta“ ir visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ pakvietė miesto visuomenę į „Rudeninę poezijos valandą“. Verslininkas V. Matijošaitis pasirūpino, kad slėnyje atsirastų kėdžių. Savo eiles skaitė poetė literatūrologė dr. Erika Drungytė, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Viktoras Rudžianskas, poetė Daiva Čepauskaitė, J. Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas poetas Alfas Pakėnas lietuviškai skaitė A. Mickevičiaus eiles, klarnetu grojo Valdas Andriuškevičius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija