Mirė žinomas mokslininkas
Vytautas Bagdonas
Lietuvą pasiekė žinia, kad spalio pabaigoje amžinybėn
iškeliavo garbaus amžiaus sulaukęs išeivis iš Anykščių krašto, mokslininkas,
visuomenės veikėjas gydytojas prof. dr. Juozas Meškauskas. Jis mirė
Beverly Šores (Beverly Shores) mieste, Indianos valstijoje, eidamas
105-uosius metus. Atsisveikinimas su velioniu vyko Palaimintojo
Jurgio Matulaičio koplyčioje Lemonte (Ilinojaus valstija). Senolio
palaikai kremuoti, artimieji ketina urnas su prof. Juozo Meškausko
bei anksčiau mirusios jo žmonos Jonės pelenais palaidoti gimtajame
Anykščių krašte.
Velionis buvo gimęs 1906 metų liepos 21-ąją Utenos
apskrities Anykščių valsčiaus Vajėšių kaime. Baigęs Ukmergės gimnaziją,
studijavo mediciną Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Studijuodamas
įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, 19301931 metais buvo studentų
ateitininkų sąjungos pirmininku, vadovavo ateitininkų medikų korporacijai
Gaja (1929 m.)
1933 metais, baigęs VDU, paliekamas šioje mokslo
įstaigoje, šešetą metų dirba Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikos
asistentu. 1937 metais J.Meškauskas apgynė disertaciją tema Skrandžio
ir dvylikapirštės žarnos opų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas.
Mokslo žinias gilino Vienoje (Austrija) ir Berlyne (Vokietija).
19391941 metais jis ėjo VDU Medicinos fakulteto docento pareigas,
19411944 metais Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikos vedėjo
pareigas. Nuo 1941-ųjų profesorius, fakulteto dekanas.
1944 metais pasitraukęs į Vokietiją dr. J. Meškauskas
dirbo Kempfenhauseno ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju, po to
ketvertą metų buvo Augsburgo karo pabėgėlių ligoninės Vidaus ligų
skyriaus viršininku.
1949 metais kartu su šeima atvyko į JAV, vertėsi
privačia gydytojo praktika, apie 20 metų dirbo Čikagos alkoholikų
ir narkomanų gydymo instituto medicinos direktoriumi. Aktyviai reiškėsi
visuomeninėje veikloje, rašė straipsnius išeivijos spaudai, leido
knygas. Įvairiu laiku buvo Ateitininkų federacijos tarybos pirmininku,
Ilinojaus lietuvių gydytojų draugijos pirmininku, Katalikų mokslo
akademijos nariu, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos pirmininku,
o atsisakęs vadovaujamų pareigų buvo aktyvus šių organizacijų narys.
Už krikščioniškos veiklos nuopelnus Popiežiaus Jono Pauliaus II
apdovanotas Šv. Silvestro medaliu.
Per visą ilgametę gydytojo praktiką mokslininkas
išspausdino daug medicinos mokslo straipsnių įvairiuose moksliniuose
leidiniuose. Velionis išleido knygas Skrandžio ir dvylikapirštės
žarnos ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu (1937), Diabeto
problema ir jo gydymas dabartiniu metu (1939), Elektrokardiografijos
pagrindai (1947), Lietuvos medicinos istorija (1987), o kartu
su kitais autoriais parašė ir 2005 metais Čikagoje išleido knygą
Gaja: Ateitininkų medikų korporacija. Mokslininko plunksnai priklauso
ir daugybė rašinių Lietuvos enciklopedijoje.
Kartu su žmona Jone, kuri taip pat buvo gydytoja
(mirusia 1999 metais), išaugino du vaikus: dukra Marija biochemijos
mokslų daktarė, sūnus Jonas technikos mokslų daktaras.
Prof. dr. Juozas Meškauskas jaunystėje sportavo,
grūdinosi, iki gilios senatvės propagavo sveiko gyvenimo būdą, vengė
žalingų įpročių, visą laiką stengėsi būti geros nuotaikos, ką nors
veikti, judėti.
© 2010 XXI amžius
|