Briuselyje prisiminta ukrainiečių tragedija
|
Minėjimo dalyviai su žvakutėmis
Briuselio Šv. Mykolo katedroje
|
|
Kalba graikų apeigų katalikų
egzarchas Mychailo Grynčišin (centre)
|
|
Meninę programą atlieka
ukrainiečių choras
|
|
Ukrainos ambasadorius Briuselyje
Igoris Aleksejevičius
Dolgovas daug dėmesio skyrė
badui kaip priverstinės
kolektyvizacijos pasekmei
|
|
Jaunųjų ukrainiečių meninė programa
|
|
Briuselio Šv. Mykolo katedra
|
1930 metais stalinistinė sovietų valdžia, vykdydama priverstinę kolektyvizaciją ir žemės produktų atliekų nusavinimą, Ukrainoje sukėlė milžinišką badą. Per badmetį mirė apie 78 milijonai Ukrainos gyventojų. Jau keletą metų ši skriauda ukrainiečių tautai paminima Ukrainoje. Prisiminti badmečio aukas ypač skatino prezidentas Viktoras Juščenka. Dabartinė Ukrainos valdžia stengiasi pamiršti komunizmo piktadarybes, vengia prisiminti ir badmečio (holodomoro) aukas. Tačiau šias aukas pagerbti nepamiršta užsienyje gyvenantys ukrainiečiai ir Graikų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčia. Lapkričio 8-ąją paminėjimas įvyko Briuselio Šv. Mykolo katedroje.
Į ukrainiečių papuoštą katedrą tą dieną susirinko Belgijos sostinėje ir jos apylinkėse gyvenantys ukrainiečiai, Ukrainos ambasados Briuselyje darbuotojai, ukrainiečių menininkai, dainininkai, svečiai. Briuselio ukrainiečių dainos choras, minėjimą pradėjęs ukrainiečių dainomis, ir toliau buvo svarbiausias minėjimo centras ir unitų dvasininkams atliekant badmečio aukų atminimo apeigas, ir koncertinėje dalyje. Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios Prancūzijos, Švedijos ir Beniliukso šalių ukrainiečiams egzarchas Mychailo Grynčišin, kartu su kitais dešimčia unitų dvasininkų atlikęs pamaldų apeigas, giedojo ilgas, panašias į stačiatikių, giesmes, prisimindami badmečio aukas.
Savo kalboje egzarchas pasmerkė nacių vykdytą holokaustą ir priminė, kokias tragiškas pasekmes atnešė kito totalitarizmo sukeltas tyčinis badmetis. Kalbėjo ir kiti dvasininkai. Nuo vasaros Briuselyje darbą pradėjęs naujasis Ukrainos ambasadorius Briuselyje Igoris Aleksejevičius Dolgovas savo prancūziškai pasakytoje kalboje daug dėmesio skyrė badui kaip priverstinės kolektyvizacijos pasekmei. Minėjimo dalyvius, taip pat ten dalyvavusius lietuvius ypač sujaudino ukrainiečių moksleivių programa. Tarsi kreipdamiesi į Ukrainos valdžią, moksleiviai klausė: Ar tu ir dabar tiki, kad holodomoro nebuvo? Tokie renginiai neleidžia pamiršti tautos patirtų skriaudų, verčia susitelkti naujiems darbams po platųjį pasaulį išsibarsčiusius ukrainiečius ar kitas totalitarizmo jungą patyrusias tautas.
XXI
© 2010 XXI amžius
|