Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Šventasis Sostas skatina kovą su organizuotu nusikalstamumu

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Čelestinas Miljorė dalyvauja Jungtinių Tautų Organizacijos renginyje

Globalizacijos proceso įtaka

Jungtinių Tautų Organizacijai paskelbus naują ataskaitą apie organizuoto nusikalstamumo globalizavimą ir tapimą rimta ekonomine bei politine sukarinta jėga, keliančia grėsmę tarptautinei taikai, nacionaliniam saugumui ir netgi atskirų valstybių suverenitetui, Vatikanas pakvietė siekti didesnio tarptautinio bendradarbiavimo šio blogio įveikimui. Birželio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje, pavadintoje „Nusikaltimų globalizacija: transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimas“ nurodoma, kad šio nelegalaus „verslo“ (kontrabanda ir prekyba narkotikais, alkoholiu, tabaku, žmonėmis, ginklais, falsifikuotais produktais, pavogtais gamtiniais resursais ir kt.) vertė gali siekti 130 milijardų dolerių.

Ši makroekonominė jėga, pasinaudodama valstybinių sienų pralaidumu, išsiplėtojusia korupcija, infiltravimu į politinius sluoksnius, manipuliavimu lengvai blogiui pasiduodančia gyventojų dalimi (ypač jaunimu), tampa vienu iš esminių viešojo gyvenimo elementų.

Ir kadangi organizuoto nusikalstamumo grupių veikimas iš esmės prieštarauja įstatymams bei yra amoralus, tai kai kuriuose regionuose – pavyzdžiui, konfliktų apimtoje Afrikoje ar radikalias permainas bei nestabilumą patyrusioje Rytų Europoje – jos gali sukelti didelę sumaištį. (Tuo labiau, kad čia formuojamos tam tikros ideologinės nuostatos, tapatinančios laisvos rinkos ekonomiką su „beatodairišku kapitalistiniu plėšikavimu“ ir skatinančios nostalgiją nesenai, neva, „tvarkingai, saugiai ir viskuo aprūpintai“ praeičiai.) Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis ginant tautų laisvę ir demokratiją, reikia griežtai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, dėl kurio globalumo nacionalinis atsakas nebegali būti laikomas pakankamu – reikia sutelkti visos tarptautinės bendruomenės pastangas.

Esant vis labiau tarpusavyje susietam pasauliui, mus visus taip pat sieja ta pati nusikalstamumo prigimtis, kalbėjo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Čelestinas Miljorė, dalyvaudamas Niujorke vykusiame minėtos ataskaitos aptarime. Jis pripažino, kad globalizacija padidino žmonių ir tautų bendravimo ir solidarumo raiškos galimybes, bet taip pat nulėmė ir „nusikalstamumo eskalavimą per atsivėrusias nacionalines sienas. Ši globalizuota nusikalstamumo dinamika iškėlė naujus iššūkius valstybių teisiniams mechanizmams, kuriais bandoma izoliuoti ir nubausti nusikaltėlius ir apsaugoti šalių gyventojus“, – aiškino Vatikano atstovas. Jis priminė pastaraisiais dešimtmečiais priimtus tarptautinės teisės dokumentus (Neapolio deklaraciją ir Palermo Konvenciją), kurie gali esmingai pasitarnauti kriminalinio veikimo prevencijai ir pažeidėjų sulaikymui tarptautinėje plotmėje.

Narkotikų ir žmonių prekybos blogis

Kaip minėta, organizuoto nusikalstamumo išpuolių apimtis labai plati – nuo piratavimo jūrose ir falsifikuotų vaistų transportavimo iki pinigų plovimo ir internetinių finansinių spekuliacijų. Tačiau esminės ir skaudžiausios globalizuoto nusikalstamumo sritys yra dvi – prekyba žmonėmis (naujoji vergystės forma), siekiant jų seksualinio išnaudojimo, ir kontrabanda bei nelegali prekyba narkotinėmis (įskaitant alkoholį ir tabaką) medžiagomis. Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad pagrindiniai nelegalios emigracijos keliai eina iš Afrikos į Europą ir iš Lotynų Amerikos į JAV. Kasmet tokia „kontrabanda“ pergabenama apie tris milijonus asmenų, kurie nusikaltėlių kišenėse palieka daugiau kaip 6,5 milijardo dolerių. Vien tik Europoje į prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais tinklus patenka apie 140 tūkstančių asmenų (daugiausia moterų ir vaikų), kurie išnaudotojams atneša apie 3 milijardus dolerių pelno.

„Transnacionalinis moterų ir vaikų gabenimas seksualiniam išnaudojimui grindžiamas pusiausvyra tarp aukų tiekimo iš siunčiančiųjų šalių ir poreikio priimančiose šalyse“, – pažymėjo arkivyskupas Č. Miljorė. Taigi, kovojant už aukų teises ir jų išlaisvinimą iš šio nusikalstamo verslo, yra būtina kreipti dėmesį į „poreikio problemą“, susijusią su seksualiniu palaidumu ir žmogiškojo orumo degradavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolaidžiaujant šiam poreikiui, užuot griežtinus įstatymus, tik stengiamasi „legalizuoti šią nužmoginančią veiklą“, – nurodė Vatikano atstovas. Kaip pavyzdį jis nurodė į globalinius sportinius renginius (Olimpines žaidynes, pasaulio futbolo čempionatus ir pan.), kurie yra skirti stiprinti žmonių ir tautų bendrystę, bet dažnai tampa ir pasaulinėmis prostitucijos „fiestomis“. (Beje, į šią problemą reikia rimtai atkreipti dėmesį rengiantis priimti Lietuvoje 2011 metų Europos krepšinio čempionatą, nes jam, matyt, ruošiasi ir „seksualinio verslo“ organizatoriai.)

Panaši situacija, dėl kurios žlunga individų, šeimų bei ištisų bendruomenių gyvenimas yra susijusi su globaline narkotinių medžiagų prekyba ir vartojimu. Jungtinių Tautų ataskaitoje, pavyzdžiui, nurodoma, kad pagal heroino suvartojimą pasaulyje tarp valstybių tvirtai pirmauja Rusija, kur šis nusikalstamas verslas siekia maždaug 13 milijardų dolerių. Narkotikai Rusijoje kasmet nužudo 30–40 tūkstančių žmonių, dažniausiai jaunų, ir tai dvigubai daugiau nei rusų žuvo per visą dešimtmetį trukusį karą Afganistane. Narkotinių medžiagų gamyba, gabenimas, prekyba, kaip ir vis augantis poreikis pokomunistinėje Rytų Europos visuomenėje (Vakaruose, ypač Jungtinėse Valstijose, paklausa stabilizavosi ir turi netgi mažėjimo tendenciją), skatina nusikaltėlių gaujų, vadinamųjų „narkokartelių“ ir netgi teroristinės veiklos stiprėjimą.

Kriminalizacijos aktualumas

„Šios kriminalinės organizacijos, finansavimą gaudamos iš nelegalios veiklos, visuomenėje skleidžia baimę, smurtą, siekdamos patenkinti savojo godumo ir galios interesus, – kalbėjo arkivyskupas Č. Miljorė. – Tų individų ir grupių veikla turi būti neatidėliotinai stabdoma visomis įmanomomis įstatyminėmis priemonėmis, kad bendruomenės vėl galėtų gyventi taikoje ir gerovėje, o ne nusikaltimų ir priešiškumo baimėje“. Jis pabrėžė, jog, kaip ir prostitucijos atveju, reikia kreipti dėmesį į prevenciją narkotinių medžiagų poreikiui, kas fatališkai veikia fizinį, socialinį ir dvasinį individų ir jų šeimų gyvenimą. Kartu su prevencija piktnaudžiavimo priemonėmis svarbu siekti narkotikų ir alkoholio paveiktų asmenų išgydymo ir reabilitavimo, „kad jie vėl galėtų kuo pilniau prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo“, – sakė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose.

Taigi, kovojant su šiomis dviem pagrindinėmis tarptautinio nusikalstamumo sritimis, tautos ir kultūros turi ieškoti ir rasti bendrą pagrindą žmoniškumo sklaidai. O tai visuomet buvo ir lieka pirmiausia pagarba kiekvieno asmens orumui ir vidinei vertei, prioritetinį dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Todėl, pavyzdžiui, taip pat reikia kriminalizuoti ir poreikį prostitucijai, kuris dehumanizuoja moteris ir mergaites bei skatina nelegalų žmonių gabenimą. Siekiant suvaržyti tarptautinę narkotinių medžiagų kontrabandą, reikia su visu ryžtingumu pripažinti jų vartojimą, kaip nelegalią veiklą su atitinkama teisine atskaitomybe. Baigdamas arkivyskupas Č. Miljorė palinkėjo gilesnės organizuoto nusikalstamumo priežasčių ir pasekmių analizės, nes tokiu būdu didinamas nacionalinių ir tarptautinių pastangų efektyvumas šiam blogiui įveikti ir jo padarytai žalai atitaisyti.

© 2010 „XXI amžius“