2010 m. gruodžio 22 d.
Nr. 93
(1878)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Šveicarijos lietuviai  įamžino profesoriaus Juozo Ereto vardą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie parodos prof. J. Eretui
(iš dešinės): Virginija Siderkevičiūtė,
Jūratė Kaspersen, prof. Tomas
Sodeika, dr. Aldona Vasiliauskienė
ir kun. Julius Sasnauskas

Bazelyje prie paminklinės lentos.
Iš kairės: kun. Julius Sasnauskas,
profesoriaus Juozo Ereto vaikai
Julija Eretaitė-Koller ir Juozas
Eretas, Šveicarijos lietuvių
bendruomenės pirmininkė Jūratė
Kaspersen, dr. Aldona Vasiliauskienė
ir prof. Tomas Sodeika. Toliau
stovi Vasario 16-osios gimnazijos
moksleiviai Kevin Kavaliūnas (Argentina)
ir Neringa Rukšnaitytė (Vokietija)

Bazelio priemiesčio Ryhen (Riehen)
kapinėse prie Eretų šeimos
kapo grupelė renginio dalyvių
su prof. Juozo Ereto vaikais,
vaikaičiais ir provaikaičiais
Asmeninio autorės archyvo nuotraukos

Namas Oetlinger gatvėje Nr. 42,
kurio antrajame aukšte gyveno
J. Eretas. Iš kairės: Šveicarijos
lietuvių bendruomenės pirmininkė
Jūratė Kaspersen ir valdybos
narė Virginija Siderkevičiūtė

Atminimo lenta Bazelyje

Prie memorialinės lentos Maironiui.
Iš dešinės: kun. Julius Sasnauskas,
Lietuvos Respublikos ambasados
Šveicarijos konfederacijoje laikinoji
reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė,
dr. Aldona Vasiliauskienė ir Vokietijos
Vasario 16-osios gimnazijos orkestro
vadovas mokytojas Gintaras Ručys

Prie įėjimo į kapines. Iš dešinės:
buvusi Šveicarijos lietuvių
bendruomenės pirmininkė Janina
Survilaitė-Vaitkevičienė,
Nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius prie Jungtinių
Tautų biuro Ženevoje Jonas
Rudelevičius, dr. Aldona
Vasiliauskienė, laikinoji
reikalų patikėtinė Virginija
Umbrasienė ir Šveicarijos
lietuvių bendruomenės
valdybos narė Milda
Matulaitytė-Feldhausen

Renginio dalyviai Bazelio miesto
ekonomikos mokslų krypties gimnazijoje

Dr. A. Vasiliauskienė
su prof. J. Ereto vaikais –
Julija ir Juozu, Dešinėje kraštinė
prof. J. Ereto dukra Laimutė,
šalia jo Vasario 16-osios
moksleiviai Laura Brocaitė
ir Edgaras Lisinskas iš Lietuvos

1949–1951 metais Šveicarijos lietuviai ėmė burtis į bendruomenę. Bendruomenė oficialiai įregistruota 1952 metais.  Beveik 10 metų (1991–1999)  jai vadovavo šviesaus atminimo daug Lietuvai nusipelnęs Vaclovas Dargužas, iš jo pareigas perėmė  Janina Survilaitė-Vaitkevičienė (1999–2006), nuo 2006 metų Šveicarijos lietuviams vadovauja Jūratė Kaspersen (Caspersen).

Lietuviškas laikraštis Šveicarijoje

Bendruomenė 1951 metais pradėjo leisti laikraštį „Šveicarijos lietuvių žinios“, tačiau išleidus septynis  numerius leidyba sustojo. 2001 metais tuometinės pirmininkės Janinos Survilaitės-Vaitkevičienės iniciatyva  laikraštis atkurtas, tad kitais metais minės atkūrimo dešimtmetį. Laikraštis išleidžiamas du kartus per metus (balandžio ir lapkričio mėnesiais).

Paminklinė lenta Maironiui

Lietuvių bendruomenės pirmininkės J. Kaspersen iniciatyva 2007 m. birželio 29 dieną, minint  145-ąsias Maironio gimimo ir 75-ąsias mirties metinės bei 100 metų nuo  „Jaunosios Lietuvos“ parašymo, Šveicarijoje atidengta Maironio atminimui skirta lenta. Memorialinę lentą atidengė Marcelijus Martinaitis, prof. Viktorija Daujotytė perkirpo juostelę, o iš Romos atvykęs kanauninkas Remigijus Saunorius, apžvelgęs kun. Maironio gyvenimą, ją pašventino. Atminimo lenta puošia Liuzenros kantone Meggen miestelyje esančios St. Charles hall vilos koplyčios laiptus. Memorialinėje lentoje su Maironio bareljefu įrašytos gyvenimo datos (1862–1932) ir tekstas „Hier Weilte de Litausche nationaldichter und Schuf im Jahre 1907 das epos „Das junge Litauen“ Ties viduriu didelėmis raidėmis „Jonas Mačiulis – Maironis“ ir tekstas lietuvių kalba „Čia lankėsi lietuvių tautos dainius ir 1907 m. sukūrė poemą „Jaunoji Lietuva“.

Renginyje dalyvavo dainininkas Danielius Sadauskas, Kauno Maironio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, „Tyto Albos“ leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė, kino režisierius Algirdas Tarvydas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Užsienio reikalų skyriaus vedėja Violeta Raulynaitienė ir atstovė Aurelija Jundulienė, atminimo lentos autorius Leonas Pivoriūnas. Pirmąkart į Šveicariją atvyko ir Kauno Maironio gimnazijos moksleiviai.

Profesorius Juozas Eretas

Spalio 15 dieną Bazelyje vyko prof. Juozui Eretui skirtas renginys, kurį vedė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen.

Juozas Eretas (1896 10 18–1984 03 13) – iškilus Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos universiteto (1930 m. pavadinto Vytauto Didžiojo vardu) profesorius,  vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų (1922), išrinktas jos akademiku (1936), vėliau – garbės nariu (1979), literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, Lietuvių rašytojų sąjungos (JAV) garbės narys, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas (1920), 1919-1941 m. gyvendamas Lietuvoje dirbo ten, kur labiausiai tuo metu reikėjo jo sumanumo ir energijos.

Nesiliovė rūpintis Lietuva ir priverstas iš jos pasitraukti. Jaudindamasis dėl lietuviškos išeivijos likimo parašė „Tremties trilogiją” („Tremtis – prakeikimas ar uždavinys“ (1963),  „Tremties lietuvis idėjų sūkuryje“ (1965) ir „Tremtis kaip istorijos reiškinys“ (1965)) bei  „Mažosios tautos ir valstybės (Jų reikšmė Europai)“ (1966). Svarbi jo studija apie pamirštuosius baltus (1968), baltų tautas bei jų likimą (1970), lietuvių kalbą bei jos archajinį turtingumą (1971). J. Eretas daug pasitarnavo ateitininkijai: išleido monografiją apie Stasį Šalkauskį (1960 m. ) ir Kazį Pakštą (1970 m.). 1980 metais buvo išleista monografija „Valančiaus šviesa už marių“, skirta prel. Pranciškui Jurui.

Algis Liepinaitis – pirmasis  J. Ereto vardo garsintojas

Algis Liepinaitis, supratęs J. Ereto leidinio „Užmirštieji baltai“ svarbą ir ja susižavėjęs, nutarė studiją išversti į įvairias kalbas ir populiarinti pasaulyje. Šiuo tikslu 1973–1975 metais jis susirašinėjo su prof. J. Eretu (prašė leidimo versti, spausdinti, tarėsi dėl išsiuntinėjimo įvairių valstybių institucijoms).

1995 m. A. Liepinaitis parengė albumą (4 egzempliorius), kuriame 13 profesoriaus J. Ereto laiškų, kitų asmenų raštai A. Liepinaičiui dėl leidybos, vertimo, išleistų leidinių viršelių kopijos ir pan. A. Liepinaičio iniciatyva  „Užmirštieji baltai“ buvo išleisti  anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ir italų kalbomis (vokiečių kalba jau buvo išleidęs J. Eretas).

Algimanto Zolubo veikla

Lietuvoje J. Ereto vardas pradėtas garsinti atgavus nepriklausomybę ir atkūrus LKMA. Apie jį kalbėta konferencijose, skirtose J. Eretui ar kitoms asmenybėms, kurias organizavo  Lietuvių katalikų mokslo akademija, Baltoskandijos akademija ar VDU, aktyviai talkinant Algimantui Zolubui.

Kaune ir Vilniuje J. Eretui buvo organizuotos parodos, pasirodė nemaža straipsnių periodinėje spaudoje, išleistas profesoriui J. Eretui skirtas lankstinukas (dr. A. Vasiliauskienė).

A. Zolubo iniciatyva 2001 m. spalio 18 dieną VDU Katalikų teologijos fakulteto kiemelyje buvo atidengtas ir pašventintas koplytstulpis (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis) su įrašu ,,Lietuvos dukrai mokytojai iš Pakorbudžių Onai Jasaitytei-Eretienei 1898–1954, Šveicarijos sūnui Lietuvos patriotui Juozui Eretui-Jakaičiui 1896–1984.“

2001 metais A. Liepinaičio ir A. Zolubo pastangomis „Užmirštieji baltai“ pagaliau pasirodė ir lietuvių kalba. Knygelę išleido leidykla „Naujasis amžius“. Lietuvoje buvo išleistas prof. J. Eretui skirtas suvenyrinis vokas (autorius Rimantas Šakalys)  ir pašto ženklas (2003, dailininkė Aušrelė Ratkevičienė), Baltoskandijos akademijos iniciatyva pasirodė Juozo Ereto knygos „Kazys Pakštas“ naujas leidimas. 2006 m. spalio 12 dieną Kaune, Rotušės aikštės Nr. 23/2 J. Eretui atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1937 m. gyveno literatūros istorikas, žurnalistas, politikas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Juozas Eretas. Mirė 1984 m. Šveicarijoje“ (dail. Leonas Adomkus).

Atminimo lenta Oetlinger gatvėje Nr. 42 Bazelyje

J. Kaspersen kalbėjo, kad memorialinė lenta atidengiama prie namo, kurio antrajame aukšte ne tik vaikystėje, bet ir sugrįžęs iš Lietuvos jau su šeima keletą metų gyveno Juozas Eretas. Sugrįžo į šį jau tuščią butą (motina neseniai buvo mirusi) 1941 m. birželio 15–16 naktį. Todėl bareljefas ir vaizduoja jauną J. Eretą. Memorialinę lentą gamino skulptorius Algirdas Bosas, gyvenantis Gargžduose. Pabrėžusi prof. J. Ereto nuopelnus Lietuvos Respublikos  ambasados Šveicarijos konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė nuėmė trispalvę vėliavėlę, dengusią paminklinę lentą. Lentoje – prof. J. Ereto portretas ir įrašas dviem kalbom: „In diesem Haus lebte Prof. Dr. Joseph Ehret Jakaitis 1896–1984 ein Sohn der Schweiz und ein Patriot Litauens“ ir „Šiame name gyveno Šveicarijos sūnus Lietuvos patriotas prof. dr. Juozas Eretas-Jakaitis 1896–1984“.

Paminklinę lentą su iš Lietuvos atsivežta rūtų puokštele – unikaliu ir J. Eretui svarbiu simboliu – pašventino  kun. Julius Sasnauskas. Tai buvo itin jaudinanti akimirka profesoriaus dukrai Julijai ir jos vyrui, sūnui Juozui ir jų vaikams bei vaikaičiams.

Prie paminklinės lentos padėkos žodį tarė Parlamentinės grupės Pro Balticum (įkurta apie 1990 m.) sekretorius Hans Graf.

Prie Eretų šeimos kapo

Bazelio priemiestyje esančiose Ryhen (Riehen) kapinėse Eretų šeimos kapas liudija šeimos lietuviškumą: „Caecilia Ehret – Boos (1859–1941), Ana Jasaitytė-Eretienė (1898–1954), Aldona Lange-Ehret (1928–1976), Joseph Ehret-Jakaitis (1896–1984), Laisvutė Ehret (1932–1993)“.

Kun. Julius Sasnauskas pašventino kapą ir padėjo rūtas prie paminklo. Vasario 16-osios gimnazijos ateitininkų vadovė Marytė Šmitienė kalbėjo apie  prof. J. Ereto kilnią asmenybę, dėmesį lietuvybei, jo bendrystę su gimnazijos moksleiviais, profesoriaus laidotuves. Dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo apie profesoriaus vardo garsinimą, jo atminimo įamžinimą, išeivijoje (Amerikoje), Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir Šveicarijoje.  Paskui visi sugiedojo „Marija, Marija“ ir Lietuvos himną.

Dar vienas renginys įvyko Bazelio miesto ekonomikos mokslų krypties gimnazijoje (Wirtschaftsgymnasium). Čia buvo surengta paroda, skirta Juozui Eretui. Kai kuriuos J. Ereto darbus, parašytus ir išleistus Šveicarijoje, Bazelio bibliotekose surado Virginija Siderkevičiūtė (Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narė), septynias knygeles su J. Ereto dedikacijomis parodai pristatė gydytoja Jonė (Joana) Pečiulionytė, kitą medžiagą iš Lietuvos atsivežė prof. T. Sodeika, kun. J. Sasnauskas bei dr. A. Vasiliauskienė. Tai J. Ereto parašytos ar redaguotos knygos, profesoriaus nuotraukos, laikraščiai bei žurnalai su straipsniais apie jį, nuotraukos iš vykusių parodų bei konferencijų, konferencijų programos, lankstinukas. Minėjimo dalyvius sveikino parlamentinės grupės Pro Balticum sekretorius Hans Graf, gimnazijos prorektorius Ronald Šmit (Schmidt), Bazelio miesto kantono Švietimo departamento mokslo skyriaus vedėjas Hans Georg  Zigner (Signer).

Pranešimą „Prof. dr. Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai“ vokiečių kalba skaitė Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto profesorius T. Sodeika.

Šventės organizatorė J. Kaspersen dėkojo žmonėms ir organizacijoms, talkinusioms garsinant prof. J. Ereto vardą: Bazelio miesto  kantonui, Pro Baltikum grupei, Lietuvos Respublikos  ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinajai reikalų patikėtinei V. Umbrasienei, svečiams iš Lietuvos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenei.

Renginys užbaigtas menine programa, kurią atliko Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija