Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikščionybė – labiausiai persekiojama religija

Mindaugas BUIKA

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė

Pripažinta krikščionybės diskriminacija

Didelį suinteresuotumą Visuotinėje Bažnyčioje, kaip ir tarptautinėje bendruomenėje, sukėlė gruodžio pirmosiomis dienomis Kazachstano sostinėje Astanoje vykusi pirmoji per pastaruosius 11 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių konferencija, kurios baigiamojoje deklaracijoje pabrėžiama, kad pagarba individo orumui ir religijos laisvei turi būti globalinio saugumo įtvirtinimo pagrindas. Daugelis šio susitikimo dalyvių, ypač žmogaus teises ginančių judėjimų vadovų, išreiškė viltį, kad 2011 metais Lietuvai perimant ESBO pirmininkavimą bus parengtas siūlomas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas nulemtų šios unikalios struktūros veiklą ateinančiam dešimtmečiui. ESBO priklauso 56 valstybės, įskaitant Europos Sąjungos šalis, JAV, Kanadą, Rusiją, Turkiją bei posovietinės Vidurinės Azijos respublikas.

Kruvini rinkimai Baltarusijoje

Minske jauni žmonės surengė nepaklusnumo akcijas Reuters nuotrauka

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį vykusiuose rinkimuose surinkęs 79,67 proc. balsų buvo perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai. Apie tai ankstų pirmadienį rytą pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CRK). Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad už A. Lukašenką balsavo daugiau kaip 5 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas buvo 90,66 procento. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovai surinko nedaug balsų: už Andrejų Sanikovą balsavo 2,56 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., o už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų.

Šveicarijos lietuviai  įamžino profesoriaus Juozo Ereto vardą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie parodos prof. J. Eretui (iš dešinės): Virginija Siderkevičiūtė, Jūratė Kaspersen, prof. Tomas Sodeika, dr. Aldona Vasiliauskienė ir kun. Julius Sasnauskas

1949–1951 metais Šveicarijos lietuviai ėmė burtis į bendruomenę. Bendruomenė oficialiai įregistruota 1952 metais.  Beveik 10 metų (1991–1999)  jai vadovavo šviesaus atminimo daug Lietuvai nusipelnęs Vaclovas Dargužas, iš jo pareigas perėmė  Janina Survilaitė-Vaitkevičienė (1999–2006), nuo 2006 metų Šveicarijos lietuviams vadovauja Jūratė Kaspersen (Caspersen).

Prisiminė garsųjį dailės istoriką ir muziejininką

Paminėtas Vlado Drėmos (1910–1995) 100-metis

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Prisiminimais apie tėvą dalijasi Gražina Drėmaitė

Vilniaus paveikslų galerijoje buvo prisimintas dailės istorikas, muziejininkas, dailininkas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Drėma (1910–1995), atidaryta jo kūrybos paroda (1928–1939 m.). Vakaro dalyvių laukė maloni staigmena – visi ant kėdžių rado padėtą jo knygą „Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių (1761–1853)“. Menininko dukra Gražina Drėmaitė šią knygą įteikė literatūrologei Viktorijai Daujotytei.

Aloyzo Stasiulevičiaus kūrybos centras – Vilnius

Aloyzas Stasiulevičius parodos atidarymo metu Autoriaus nuotrauka

Vilniaus senamiestyje, Pylimo galerijoje, neseniai veikė žinomo dailininko tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbų paroda, skirta Vilniui. Paveikslai buvo tapyti įvairiu laiku, pradedant 1968-aisiais. Ta proga mūsų korespondentas Stasys POVILAITIS pakalbino dailininką.

Kiek parodų esate surengęs, kuo reikšminga ši, Pylimo galerijoje eksponuota?

Užkrečiantys pavyzdžiai

Kur fantazija paverčiama realybe

Bronius VERTELKA

Vilnietė keramikė Jurgita Jasinskaitė

Lapkričio 29-ąją Panevėžyje prasidėjo XVIII tarptautinis keramikų simpoziumas.

Jame dalyvauja trys mūsų šalies menininkai, viena Latvijos atstovė, dvi Rusijos ir vienas Ukrainos kūrėjas. Jų darbų parodos atidarymas bei simpoziumo uždarymas vyks gruodžio 18-ąją miesto Dailės galerijoje.

Profesionalūs menininkai darbuojasi Dembavos gyvenvietėje  įsikūrusioje „Midenės“ bendrovėje, garsėjančioje keramikos dirbiniais. Čia sukaupta pažangiausia keramikos darbų gamybos technologija.

Tautos istorija saugoma muziejuje

Vytautas Bagdonas

Nedidelė dalis tautos skaudžiai praeičiai ir kančioms skirtos ekspozicijos

Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje saugomas ne tik kraštiečių menininkų atminimas – čia prisimenama ir skaudi praeitis: tremtis, partizanų kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Labai daug knygų muziejui dovanojo buvusi kunigiškietė, Ukmergėje gyvenusi dabar jau šviesaus atminimo Danutė Šilinienė. Ši patriotiškai nusiteikusi kraštietė labai stengėsi, kad Kunigiškių kaime būtų išsaugota buvusi pradžios mokykla ir restauravus ją čia įsikurtų muziejus. O kai daugiau kaip prieš dvidešimtį metų muziejus Kunigiškiuose pradėjo veikti, D. Šilinienė jam dovanojo daug eksponatų.

Žvilgsnis į istorinį Biržų rajoną

Vygandas  Skimundris

Papilys. Pradinė mokykla, pastatyta 1907 metais. Ją baigė ir joje mokytojavo poetas Kazys Binkis

Liepos mėnesį grupelė keliautojų lankėsi šiauriausiame Lietuvoje Biržų rajone, pasirinkę rečiau turistų lankomas vietas bei objektus.

Mieleišiai. Aplankėme gražiai prižiūrimas kapinaites ir koplyčią. Prie jos sienos pritvirtinta atminimo lenta su užrašu: „Čia ilsisi poetas, tautosakininkas, Kalevalos vertėjas, karo kapelionas, kanauninkas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta (1873–1950)“.  Turininga jo biografija. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, studijavo Šveicarijoje, Friburgo universitete, dirbo įvairiose Lietuvos parapijose, buvo karo ligoninės, karo policijos ir Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas.  Kartu su suomiu A. R. Niemiu (1869–1931) surinko daug liaudies dainų Biržų, Vabalininko, Nemunėlio Radviliškio, Papilio, Šimonių, Svėdasų, Kupiškio ir kt. apylinkėse ir jas paskelbė Suomijos mokslų akademijos išleistame rinkinyje „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1911).

Nuo pirmųjų laisvės kovų iki naujų pretenzijų

Mokslinė konferencija Kauno miesto savivaldybėje

Kazimieras Dobkevičius

Konferencijos dalyviai

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis ir „Vilnijos“ draugija lapkričio pabaigoje Kauno miesto savivaldybėje surengė konferenciją „Nuo pirmųjų laisvės kovų pabaigos iki naujų pretenzijų Lietuvai“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Seimo narys, Lietuvos  Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, paskui  Lietuvos Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie naujų įstatymų projektų priėmimą ir Lietuvos valstybės suvereniteto klausimus. Tik dvidešimt metų praėjo, kai Lietuva vėl egzistuoja kaip suvereni valstybė, o dar daugybė būtinų įstatymų nepriimta. Ištisus metais opozicija torpeduoja poziciją ir atvirkščiai, dėl to laiku nepriimami įstatymai. G. Songaila pabrėžė būtinybę vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose išlaikyti lietuviškąją formą. Šis įstatymas dar nepriimtas, nors Seime buvo bandoma jį įtvirtinti su ydingomis valstybinei kalbai nuostatomis. Pastarasis vyriausybės pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas, o pritarta Seimo narių G. Songailos ir R. Kupčinsko pateiktam alternatyviam projektui. Jame siūloma šalia oficialios asmenvardžių rašybos lietuviškai atskirame asmens tapatybės dokumento lape parašyti pavardę ir ta kalba, kurios asmuo pageidauja. Pasak G. Songailos, toks kompromisinis modelis yra įgyvendintas Latvijoje.

Paminėjo Žiemos karo 70-metį

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Suomijos ambasadorė Marja Liisa Kiljunen

Lietuvos ir Suomijos draugijos Kauno skyrius ir Vytauto Didžiojo karo muziejus surengė konferenciją, skirtą Žiemos karo (Suomijos ir SSSR 1939–1940 m.) pabaigos 70-mečiui paminėti. Per šį karą, kuris buvo Molotovo–Ribentropo pakto padarinys, Suomija keletą mėnesių didvyriškai kovojo su didžiulę karinę persvarą turėjusia kaimynine valstybe ir padarė jai milžiniškų nuostolių. Didžiulėmis aukomis suomių tauta apgynė savo šalies nepriklausomybę ir demokratiją, tuo nusipelnydama Europos pažangiųjų jėgų pagarbą.

Įvertino Birutės Federavičienės darbus

Birutė Verkelytė-Federavičienė Nuotrauka iš www.urm.lt

Kino režisierius Juozas Sabolis sukūrė dokumentinį filmą „Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje 1939 metais“. Tai filmas apie tai, kaip Lietuvos generalinio konsulatas gelbėjo tūkstančius lenkų ir žydų (vėliau globojamų  japonų konsulo Sugiharos).  

Nepaisant patirtų istorinių skriaudų, karo akivaizdoje Lietuvos valstybės prioritetai buvo grindžiami ne politiniu pragmatizmu, o krikščioniškojo humanizmo idėjomis.  Šias vertybes išpažino, jomis darbe ir gyvenime vadovavosi tuometinio Lietuvos generalinio konsulato lenkų užimtame Vilniuje tarnautoja Birutė Verkelytė-Federavičienė. Karo ir  pokario metais, nepaisydama gresiančių pavojų, Lietuvos knygnešių palikuonė gelbėjo nuo pražūties okupantų persekiojamus žmones. B. Federavičienė kartu su generaliniu konsulu Antanu Trimaku išdavė tranzitines Lietuvos vizas ir taip išgelbėjo žymius Lenkijos politikos, verslo, kultūros ir žydų bendruomenės atstovus, bėgančius į Europą nuo nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos. Lapkričio 24 dieną B. Federavičienė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos dvidešimtmečio proga buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“ už pasiaukojamą darbą Lietuvos diplomatijoje.