| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paminėjo Žiemos karo 70-metį Kazimieras Dobkevičius
Lietuvos ir Suomijos draugijos Kauno skyrius ir Vytauto Didžiojo karo muziejus surengė konferenciją, skirtą Žiemos karo (Suomijos ir SSSR 19391940 m.) pabaigos 70-mečiui paminėti. Per šį karą, kuris buvo MolotovoRibentropo pakto padarinys, Suomija keletą mėnesių didvyriškai kovojo su didžiulę karinę persvarą turėjusia kaimynine valstybe ir padarė jai milžiniškų nuostolių. Didžiulėmis aukomis suomių tauta apgynė savo šalies nepriklausomybę ir demokratiją, tuo nusipelnydama Europos pažangiųjų jėgų pagarbą. Dėl susiklosčiusios tarptautinės ir vidaus politinės padėties Lietuva liko neutrali šiame kare, tačiau mūsų šalies žmonės suomiams rodė dideles simpatijas. Ypač didelį moralinį palaikymą reiškė Kauno visuomenė. Sveikinimo kalbą pasakė Suomijos Respublikos ambasadorė Marja Liisa Kiljunen. Minėjime buvo perskaityti pranešimai apie Lietuvos Vyriausybės neutralumo politiką ir piliečių poziciją Žiemos karo metu (dr. doc. Audronė Janužytė, M. Romerio universitetas), Žiemos karo atspindžius Lietuvoje 19912010 metais aptarė profesorius Juozas Skirius (Vilniaus pedagoginis universitetas), majoras Gintautas Jakštys (Lietuvos karo akademija) analizavo Žiemos karo apžvalgas Lietuvos spaudoje 19391940 metais, dr. Mantvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija) aptarė, kaip Žiemos karas vertinamas dabartinėje Rusijos istoriografijoje. Minėjime pasisakė ir Lietuvos karo akademijos kariūnai Tomas Mogodia, Edmundas Barzdys, Ruslanas Fiodorovas ir Povilas Vosylius. Po pasisakymų konferencijos dalyviai pažiūrėjo režisieriaus Pekka Parikan Elokuva 1989 m. sukurtą kino filmą Talvisota ( Žiemos karas). Konferencijoje daug kartų buvo minimas Karlas Gustavas Manerheimas ir jo vardu pavadinta gynybinė linija. Suomijos maršalas, baronas K. G. Manerheimas, gimęs 1867 m. birželio 4 dieną Suomijoje, 1904 metais savanoriu išvyko į rusų ir japonų karą, vadovavo kavalerijos divizijai ir dengė rusų armijos pasitraukimą iš Mukdeno. Už narsą ir sumanumą pakeltas pulkininku. 1910 metais pakeltas generolu. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, ypač pasižymėjo kovose su austrais. Bolševikams paėmus valdžią Rusijoje, Manerheimas pasitraukė iš kariuomenės ir 1917 m. gruodį slapta grįžo į Suomiją. Suomijai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. sausio 26 dieną tapo Suomijos kariuomenės vadu. Manerheimas šaulius ir savanorius perorganizavo į kariuomenę. Po sėkmingų kovų su bolševikais 1918 m. gegužės 16 dieną Suomija šventė nepriklausomybės kovų pabaigą. 1927 m. vasario 16 dieną Lietuva apdovanojo Manerheimą Vyčio kryžiumi, o Lietuvos šaulių sąjunga auksiniu ženklu. 1939 metais, sovietams užpuolus Suomiją, Manerheimas sėkmingai vadovavo gynybai, tačiau 1940 m. kovo 12 dieną Suomija buvo priversta pasirašyti taikos sutartį ir sovietams perduoti Karelijos sąsmauką su Viipurio miesteliu. Taiką pasirašę sovietai prie Suomijos sienos laikė 17 divizijų kariuomenę. Manerheimo linija suomių sustiprinimų linija Karelijos sąsmaukoje į šiaurės vakarus nuo Suomijos Rusijos sienos, pastatyta 1929 1939 m. ir pavadinta maršalo Manerheimo vardu. Ši linija tęsėsi nuo Taipale prie Ladogos, išilgai Suvanto ir Vuoksen ligi Vuoksela, iš ten į pietvakarius Summa ligi Muurila prie Suomių įlankos. Iš viso 125 kilometrų frontas. Manerheimo liniją 1939 metais sudarė 90 betoninių sustiprinimų (kulkosvaidžių bunkerių ir slėptuvių), iš kurių 67 buvo senesnio tipo. Buvo daug griovių ir akmeninių kliūčių. Žiemos kare rusai neteko 216 000 savo karių, o suomiai 30000 karių. 1944 m. K. Manerheimas buvo išrinktas Suomijos prezidentu, tačiau jau 1946 m. pavasarį atsisakė pareigų ir išvyko gydytis į Šveicariją. Čia 1951 m. sausio 27 dieną mirė. Jo kūną Suomija susigrąžino į tėvynę ir iškilmingai palaidojo. Autoriaus nuotrauka
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |