2010 m. gruodžio 22 d.
Nr. 93
(1878)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nuo pirmųjų laisvės kovų iki naujų pretenzijų

Mokslinė konferencija Kauno miesto savivaldybėje

Kazimieras Dobkevičius

Konferencijos dalyviai

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis ir „Vilnijos“ draugija lapkričio pabaigoje Kauno miesto savivaldybėje surengė konferenciją „Nuo pirmųjų laisvės kovų pabaigos iki naujų pretenzijų Lietuvai“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Seimo narys, Lietuvos  Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, paskui  Lietuvos Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie naujų įstatymų projektų priėmimą ir Lietuvos valstybės suvereniteto klausimus. Tik dvidešimt metų praėjo, kai Lietuva vėl egzistuoja kaip suvereni valstybė, o dar daugybė būtinų įstatymų nepriimta. Ištisus metais opozicija torpeduoja poziciją ir atvirkščiai, dėl to laiku nepriimami įstatymai. G. Songaila pabrėžė būtinybę vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose išlaikyti lietuviškąją formą. Šis įstatymas dar nepriimtas, nors Seime buvo bandoma jį įtvirtinti su ydingomis valstybinei kalbai nuostatomis. Pastarasis vyriausybės pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas, o pritarta Seimo narių G. Songailos ir R. Kupčinsko pateiktam alternatyviam projektui. Jame siūloma šalia oficialios asmenvardžių rašybos lietuviškai atskirame asmens tapatybės dokumento lape parašyti pavardę ir ta kalba, kurios asmuo pageidauja. Pasak G. Songailos, toks kompromisinis modelis yra įgyvendintas Latvijoje.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva aptarė Lenkijos pretenzijas dokumentuose pavardes ir gatvių pavadinimus Vilniaus rajone rašyti lenkiškais rašmenimis, grąžinti prieškario metais lenkų valdytas žemes lenkams ir t. t.

VDU dr. prof. Alvydas Butkus analizavo tautinių mažumų Lietuvoje ir Latvijoje aspektus. Latvijoje ir Lietuvoje rusų tautybės piliečiai nėra tokie priekabiai reiklūs, kaip lenkai Lietuvoje, nors lenkai tikrai nėra diskriminuojami Lietuvoje, tačiau nuo seno jie reikalauja išskirtinių privilegijų. Latviai neturi problemų su tautinėmis mažumomis, nors rusų tautybės piliečių yra tikrai daug, tačiau latviai „kietai“ gina savo tautiškas tradicijas, puoselėja savo kalbą, kultūrą. Prof. A. Butkus kalbėjo apie Latvijos patirtį valstybinės kalbos, tautinių mažumų švietimo politikos srityje, teigdamas, kad ji yra viena sėkmingiausių ES ir ja galėtume pasinaudoti mūsų šalyje, spręsdami analogiškas problemas.

Didelį susidomėjimą sukėlė dr. Audronės Veilentienės pranešimas „Lietuvos  Steigiamojo Seimo pastangos išsaugoti Nepriklausomybę 1919–1920 m.“ Pranešėja istoriniais faktais įrodė, kokie gabūs buvo mūsų jaunos valstybės diplomatijos atstovai, kiek daug valios, ryžto reikėjo, kad trapią mūsų valstybę gintų  tarptautinė teisė, pasaulinė opinija, įstatymo raidė.

Dr. Aušra Jurevičiūtė pateikė medžiagą apie Lietuvos Respublikos Vyriausiojo gynybos komiteto veiklą 1920 metais. Tuo metu Lietuvą puolė priešiškos jėgos – bolševikai, lenkai, bermontininkai. Istorija mena tokius momentus, kai Lietuvos Nepriklausomybė kabėjo tarsi ant „plauko“. Reikėjo ryžtingų žygių, tautos mobilizacijos į kariuomenę, kviesti savanorius karius, nes didelė dalis Lietuvos teritorijos buvo užimta priešų.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas analizavo prieš 90 metų  pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos paliaubas.

Po pranešimų vyko diskusijos, buvo atsakoma į klausimus.

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija