|
Krikščionių diskriminavimas Europoje tampa reiškiniu
Mindaugas BUIKA
Vyskupai remia netolerancijos atvejų tyrimą
Perdėtai sekuliarizuotai Europai dabar aktualu ne tik naujoji evangelizacija, bet ir kova su vis labiau plintančia diskriminacija ir netolerancija krikščionims. Nusikaltimų ir suvaržymų sąrašas yra gana ilgas: tai sąžinės ir religinės raiškos laisvės apribojimai, žiniasklaidoje vis dažnesnis krikščionybės paniekinimas ir jos mokymo iškraipymas, religinių simbolių pašalinimas iš viešų vietų, netgi vandalizmo ir smurto atvejai. Apie tai kalbama gruodžio 10 dieną paskelbtoje Austrijos nevyriausybinės organizacijos Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje observatorija ataskaitoje. Beje, šios organizacijos veikimo svarbą patvirtino spalio mėnesį Kroatijoje vykusi Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) plenarinė sesija.
Tuomet, pristatydamas naująją struktūrą, CCEE pirmininkas Vengrijos primas kardinolas Peteris Erdas pažymėjo, kad jos tikslas, kuriam visiškai pritaria Bažnyčia, yra skatinti didesnį suvokimą apie (tradicines ir naujai atsiradusias) netolerancijos bei prieš krikščionis nukreiptos diskriminacijos Europoje formas. Observatorijos uždavinys ne tik būti polemikos įrankiu, bet ir padėti sukurti visuomenę, kurioje būtų labiau gerbiama religijos laisvė, kartu geriau suvokiant kontinento krikščioniškąsias šaknis, dabartinę pliuralistinę tikrovę ir sveikąjį pasaulietiškumą. Taigi, pasak kardinolo P. Erdo, organizacija susisieja su naująja evangelizacija ir padeda įtvirtinti tikrąją demokratiją kontinente.
Jie priminė Dievo tarno Jono Pauliaus II tvirtinimą, kad religijos laisvės ir tikinčiųjų teisės yra sąlyga kitų teisių įgyvendinimui. Nes jeigu prasideda kolektyvinė neapykantos kampanija prieš religinę bendruomenę ir jos viešąjį veikimą, tai anksčiau ar vėliau suvaržomos ir kitų grupių teisės. Šis priminimas yra labai svarbus dabartinei Europai, kuri išgyvena savo krikščioniškojo tapatumo krizę. Nes jei tikslas yra bet kuria kaina paneigti Dievo buvimą, ko dabar siekiama kai kuriuose (ir gana įtakingose) sluoksniuose, galutinė to pasekmė yra atmetimo galimybė paties gyvenimo ir visuomeninės sandaros tvirtų pagrindų, perspėjo kardinolas P. Erdas.
Patvirtinusi Observatorijos prieš diskriminaciją veikimą, Europos vyskupų konferencijų taryba paskyrė ir šio projekto koordinatorių, kuriuo tapo Sombatelio (Vengrija) vyskupas Andrešas Verešas. Spalio 4 dieną paskelbtame CCEE pranešime nurodoma, kad ši organizacija veiks savarankiškai, tačiau jai padės vietiniai ganytojai, ypač renkant duomenis apie prieš krikščionis nukreiptus išpuolius. (Juos kartais siekiama netgi valstybiškai nuslėpti ar ideologiškai teisinti, kad nekompromituotų vietinės demokratijos). Kadangi Observatorija renka duomenis apie visus krikščionis, ne tik katalikus, tai jos veikimas yra iš esmės ekumeninis. Į CCEE susitikimą atsiųstoje sveikinimo telegramoje popiežius Benediktas XVI drąsino Europos ganytojus siekti, kad tikintieji būtų laisvi nuo netolerancijos ir diskriminacijos.
Perspėjantys faktai ir rekomendacijos vyriausybėms
Gruodžio pirmoje pusėje Vienoje pristatytame dokumente Faktai ir skaičiai apie stiprėjantį netolerancijos bei diskriminacijos prieš krikščionis reiškinį Europoje aptariama padėtis daugelyje kontinento šalių nuo Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Švedijos iki Turkijos, Graikijos ir Albanijos. Religijos laisvei viešosios raiškos ir institucinėje plotmėje iškilo pavojus, pristatydama dokumentą kalbėjo Observatorijos direktorė Gudrun Kugler. Mes taip pat gauname pranešimų apie religinių simbolių pašalinimą, klaidinantį ir negatyvų krikščionių atvaizdavimą žiniasklaidoje, jų išjuokimą ir diskriminavimą darbo vietose. Mes rūpinamės atkreipti dėmesį į šią didėjančią problemą Europoje ir užtikrinti lygias teises visiems, įskaitant krikščionis.
Tarp 40 puslapių dokumente aptariamų faktų primenama, kaip spalio mėnesį buvusi Didžiosios Britanijos parlamentarė Kristina Makaferti bandė Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai primesti rezoliuciją, kad būtų apribota sąžinės prieštaros laisvė medicinos darbuotojams, nenorintiems daryti abortų. (Šis bandymas patyrė fiasko, parodęs Europos parlamentarų politinį sąmoningumą.) Taip pat nurodoma, kad lapkričio mėnesį Belgijos primui Briuselio arkivyskupui Andrė Žozefui Leonarui iškelti kaltinimai dėl vadinamosios homofobijos už tai, kad ganytojas dėl AIDS epidemijos paplitimo atsakingais laiko ir netvarkingus seksualinius santykius. Tarp religijos išniekinimo pavyzdžių dokumente minimi atvejai, kai homoseksualų grupės sutrikdo liturgines apeigas, protestuodamos, kad praktikuojantiems gėjams ir lesbietėms nesuteikiama šventoji Komunija. (Homoseksualai masinio bučiavimosi provokacinę akciją per pamaldas buvo surengę netgi Paryžiaus Notre Dame katedroje).
Krikščionys dėl tikėjimo yra diskriminuojami ir savo darbo vietose, pavyzdžiui, reikalaujama, jog stiuardesė lėktuve nenešiotų grandinėlės su kryželiu, nes tai prieštarauja religiniam neutralumui, arba medicinos sesuo yra suspenduojama (toks atvejis pasitaikė Anglijos ligoninėje) už tai, kad sunkaus paciento paprašyta pasimeldė palatoje prie jo lovos. Ispanijoje teisėjas buvo atleistas iš darbo, nes priėmė neigiamą sprendimą homoseksualų įvaikinimo byloje. Kai kuriose Europos šalyse tėvams iškyla sunkumų dėl jų teisės auklėti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, ypač kada tampa privalomas seksualinis švietimas mokyklose. Tuo tarpu krikščioniškas mokymas apie skaistumą, santuokinę ištikimybę yra išjuokiamas, o kartais netgi kriminalizuojamas.
Observatorijos prieš krikščionių diskriminaciją dokumente nurodžius daug gerai žinomų krikščionybės išjuokimo atvejų šiuolaikiniame mene ir žiniasklaidoje, pažymima, kad kol nėra nacionalinės ar europinės tokių išpuolių statistikos, šių faktų priminimas paskatins geriau suvokti šį nerimą keliantį reiškinį. Dokumento rengėjai savo rekomendacijose kviečia nacionalines vyriausybes pripažinti ir pasmerkti prieš krikščionis nukreiptą netoleranciją ir diskriminaciją tuo pačiu užtikrinant krikščionių teisę pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime. Europos Sąjungos mastu ir nacionalinėje plotmėje turi būti vykdomas rūpestingas šio reiškinio monitoringas. Žinoma, pirmiausia turi būti peržiūrėti ir modifikuoti patys įstatymai, kad būtų užtikrinta viešosios religinės raiškos individualios ir bendruomeniškos laisvė su prigimtine sąžinės prieštaravimo teise kiekvienoje srityje (medicinoje, kariuomenėje ir pan.). Verta prisiminti Lisabonos sutarties 17-ą straipsnį, kuriame pripažįstamas religinio gyvenimo savarankiškumas, skatinamas Bažnyčios ir politinių vadovų dialogas, kuris turi padėti įveikti netoleranciją ir diskriminaciją Europoje.
© 2010 XXI amžius
|