| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilniaus pedagoginiame universitete Adolfo Ramanausko-Vanago auditorija Dr. Aldona Vasiliauskienė
Gruodžio 20 dieną Vilniaus pedagoginiame universitete Adolfo Ramanausko-Vanago vardu pavadinta auditorija. Universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir Adolfo Ramanausko duktė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė perkirpo juostelę ir atidengė A. Ramanausko-Vanago bareljefą (autorius Vaclovas Krutinis). Karo kapelionas, kunigas Kęstutis Ralys pašventino auditoriją. VPU rektorius akademikas A. Gaižutis pristatė į šventę atvykusius svečius: Adolfo Ramanausko dukrą su vyru ir dukra, Lietuvos Respublikos Seimo narį Juozą Oleką, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Alvydą Pocių, Generolo A. Ramanausko-Vanago Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo centro Nemenčinėje atstovą Artūrą Milkintį, Lietuvos skautų tarybos pirmininkę Dalią Tarailienę, paskutinio Utenos partizano Antano Kraujelio seserį Janiną Kraujelytę-Šyvokienę, auditorijos architektą dizainerį Tadą Draugelį ir A. Ramanausko bareljefo autorių V. Krutinį. Akademikas kalbėjo, kad studentus turi auklėti ne nuobodūs pamokymai, bet pačios universiteto sienos jos turi alsuoti istorija. Šiuose universiteto rūmuose jau atidarytos A. Šapokos, M. Reinio auditorijos turi istorinę atmintį: čia ir tekstai, ir žmonių veidai, čia atsiskleidžia tragiška mūsų tautos istorija. Rektorius papasakojo, kaip kilo sumanymas įamžinti partizano A. Ramanausko-Vanago atminimą. Prieš kelerius metus Seime išgirdęs A. Ramanauskaitės-Skokauskienės pranešimą, jis atkreipė dėmesį į sąsajas su pedagoginiu universitetu (A. Ramanauskas baigė tuometinį Klaipėdos pedagoginį universitetą). A. Ramanausko asmenybėje susijungė mokytojo taurumas, pedagogo atsakomybės jausmas, kurie sustiprino karininko ryžtą. Paskui apie tėvelį kalbėjo dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, akcentuodama pedagogo misiją per tikrąsias vertybes vesti į žinių pasaulį, perskaitė ištrauką iš atsiminimų knygos Daugel krito sūnų ir padėkojo VPU rektoriui už tėvelio atminimo įamžinimą. Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius tvirtino, kad šiuo aktu atstatoma istorinė teisybė. Generolas majoras prisiminė, kad 1994 metais, kai A. Ramanausko-Vanago vardu Alytuje buvo pavadinta vidurinė mokykla, atidengta paminklinė lenta, dar buvo jaučiamas priešiškumas, kuris laikui bėgant tirpo. A. Ramanauskas-Vanagas asmenybės, supratusios pareigą ir žinojusios kaip ją atlikti, pavyzdys. Priminė, kad 1991 m. prie Parlamento gynybos buvo ir VPU studentų savanorių būrys, kai kurie jų vėliau atėjo į karinę tarnybą. Lietuvos skautų tarybos pirmininkė D. Tarailienė pažymėjo, kad uniformuotam stoti prieš klasę ar auditoriją didelė atsakomybė. Jaunimas tokiose auditorijose turėtų suvokti širdimi, kaip reikia mylėti Dievą, Tėvynę, artimą. Per laiką kinta vertybių skalė, pradėtos aukštinti smulkmenos, menki dalykai tampa pagrindu. Skautai rektoriui ir kitiems svečiams padovanoja žvakes, uždegtas nuo ugnies, atneštos iš Betliejaus: kad ši šviesa šviestų ne tik akyse, bet ir širdyje, įlietų adventinių varpų skambėjimą ir kalėdinį džiaugsmą. Autorės nuotraukos
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |