Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiškasis taikos meldimas išpuolių prieš krikščionis akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina per teroristinį išpuolį Bagdade sužeistą irakietį krikščionį

Teroristiniai aktai Egipte ir Irake

Naujametiniuose pasisakymuose popiežius Benediktas XVI palietė smurto prieš krikščionis ir jų diskriminavimo klausimus. Ir ne tik todėl, kad sausio 1-ąją Bažnyčioje tradiciškai minima Pasaulinė taikos diena, bet ir todėl, kad kaip tik tuo laikotarpiu Artimųjų Rytų krikščionys vėl nukentėjo nuo teroristinių išpuolių. „Tai  išpuolis prieš patį Dievą ir žmogiškumą“, – taip Šventasis Tėvas apibūdino smurto apraiškas prieš koptų bendruomenę Egipto mieste Aleksandrijoje ir krikščionių namų sprogdinimą Irako sostinėje Bagdade.

Kristaus Krikštas – Dievo Dvasios išsiliejimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kristaus apsireiškimas prie Jordano upės – tai Jo pasiuntinybės tarnauti ir Gerosios Žinios skelbimo pradžia, idant pirmiausia išrinktos tautos žmonės suprastų, jog Jis yra Mesijas – nekalčiausias Dievo Avinėlis, kurio svarbiausia misija, susitapatinant su nuodėminga žmonija, ją pakrikštyti ant kryžiaus mirties krikštu (Lk 12, 50) ir savo prisikėlimo iš numirusių galybe visiems atidaryti amžino nemirtingumo duris. Todėl Kristaus krikštijimasis Jordane buvo provaizdis būsimo Jo krikšto kančioje ir mirtyje (Mk 10, 38).

Įvertino Elko vyskupą

Pagerbtas Motiejaus Valančiaus blaivybės konkurso laureatas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie arkivyskupo Mečislovo Reinio portreto. Iš kairės: vyskupas Arūnas Poniškaitis, Elko vyskupas Jerzy Mazur, VPU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir diakonas Vitalijus Kodis

Gruodžio 28 dieną Vilniaus pedagoginio universiteto Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ apdovanojo Motiejaus Valančiaus blaivybės draugijos konkurso laureatą Elko vyskupą Jerzy Mazur. Kartu buvo apdovanoti ir Vinco Kudirkos publicistikos konkurso laureatai Virginija Mačėnaitė ir Stasys Jokūbaitis.

Renginyje dalyvavo svečiai iš Lenkijos: Elko vyskupas J. Mazur, kunigai Dariusz Kruczynski ir Tadeusz Herman bei diakonas Vitalijus Kodis, Lenkijos ambasados Lietuvos Respublikoje konsulas Stanislovas Korgul bei kiti.

Skola kunigui ir filosofui dr. Juozapui Čepėnui

Audronė V. Škiudaitė

Knygos viršelis

Gyvenimą branginau ir gyventi norėjau.
Abejonėse, bet ne niekšybėje gyvenau.
Netikrume, bet ne blaškymesi mirštu.
Būtybių Būtybe, pasigailėk manęs!

Tai antikos mąstytojo Platono žodžiai (vertimas mons. Petro Baltuškos), kurių lotynišką variantą ant savo būsimo kapo plokštės Daugailių kapinėse, šalia savo mylimo senelio, įrašė dr. kun. Juozapas Čepėnas (1880–1976). Kiekvienas, skaitantis juos, pasakys, kad tai intelektualo pasirinkimas.

Vilniaus pedagoginiame universitete – Adolfo Ramanausko-Vanago auditorija

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Adolfo Ramanausko-Vanago bareljefo (autorius Vaclovas Krutinis) ir auditorijos. Iš kairės: Janina Kraujelytė-Šyvokienė, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir Antanas Vilūnas

Gruodžio 20 dieną  Vilniaus pedagoginiame universitete Adolfo Ramanausko-Vanago vardu pavadinta auditorija. Universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir  Adolfo Ramanausko duktė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė perkirpo juostelę ir atidengė A. Ramanausko-Vanago bareljefą (autorius Vaclovas Krutinis). Karo kapelionas, kunigas Kęstutis Ralys pašventino auditoriją.

Dvasinė konferencija

Aldona KUDZIENĖ

Jaunieji atlikėjai su savo mokytojais bei dvasininkais filos. lic. Remigijumi Veprausku ir g. kan. Arūnu Užupiu Almanto Geležiaus nuotrauka

Pirmąjį sekmadienį po Kalėdų katalikai švenčia Šventosios šeimos iškilmes, kuriose prisimenami dieviškosios šeimos nariai – Jėzus, Marija, Juozapas, aptariami jų gilaus pasitikėjimo Dievu ir švento gyvenimo pavyzdžiai, dabartinės šeimos raginamos tobulinti savo santykius su artimaisiais sekant Šv. Šeimos pavyzdžiu. Šventų Angelų Sargų bažnyčioje susirinkusiems parapijos bendruomenės tikintiesiems ir viešosios įstaigos „Dienos namai“ globotiniams šv. Mišias koncelebravo Alytaus dekanas ir klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos klebonu filos. lic. Remigijum Veprausku. Liturgijoje dalyvavo Dainavos krašto ateitininkų vietovės valdybos pirmininkas Almantas Geležius ir  Šv. Benedikto gimnazijos ateitininkai su vadove Janina Aleknavičiene. Savo pamoksle svečias iš Balbieriškio ypač akcentavo Šv. Šeimos narių klusnumą Viešpaties valiai, pastebėdamas, kad tai yra vienintelė galimybė žmogui išsigelbėti iš jo nuodėmių.

Į Vokietiją – padėkoti

Ernesta Stirbytė

Tauragės dekanas kan. Alvydas Bridikis padėkos Mišių metu

Tauragės ir Michelštato (Vokietija) miesto bendruomenės tarpusavyje nuoširdžiai bendrauja. Vasaros pabaigoje Tauragės rajono savivaldybės meras savivaldybėje priėmė delegaciją iš Michelštato, vadovaujamą Volkmar Raabe, o žiemos pradžioje Tauragės vaikų  reabilitacijos centro „Pušelė“ kolektyvas susitiko su Michelštato miestelio meru. Tačiau svarbiausias šios kelionės į Vokietiją tikslas buvo – padėka Dievui ir puikiam Tauragės bičiuliui Volhmar Raabe, Michelštato miestelio žmonėms bei jaunimui už geranorišką paramą mokyklai. Juk būtent mūsų bičiuliai iš Vokietijos surinko ir padovanojo vaikų reabilitacijos centrui 15 tūkstančių eurų, už kuriuos buvo įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Tai, ką jie daro, tikrai yra Dievo stebuklas. Ir dėkingumas yra pats geriausias įkvėpimas visoms kitoms jų pastangoms.

Per baltą sniego pūgą...

Vytautas BURGEVIČIUS

Kalėdų senelis su Medingėnų vaikučiais

Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas, padedant parapijos vikarams kunigams Arvydui Mačiuliui ir Gediminui Jazbučiui, jau antras Kalėdas Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šventė dalyvaujant Kalėdų seneliui. Užtat ir Kūčių vakarą į Piemenėlių šv. Mišias susirenka daug Rietavo parapijos vaikučių ir jaunimo. Ir šįmet per Piemenėlių  šv. Mišias tarp gausiai susirinkusių suaugusiųjų daugiau kaip trečdalį sudarė vaikai ir jaunimas. Pasibaigus šv. Mišioms prie gražiai įrengtos Prakartėlės vaikai ir jaunimas bendravo su Kalėdų seneliu, giedojo kalėdines giesmes, deklamavo eilėraštukus. O Kalėdų senelis tik traukė, tik traukė kalėdines dovanėles iš savo didžiulio, neišsenkančio maišo... Visiems buvo gera ir smagu!

Pasauliečių pranciškonų ordino brolija

Pasauliečių pranciškonų Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio brolijos nariai Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje

Gruodžio 18 dieną Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje, vadovaujant Vilniaus regiono pasauliečių pranciškonų ministrui br. Leonui Sadauskui OFS, buvo įsteigta Vilniaus regiono Pasauliečių pranciškonų Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio brolija. Tai šeštoji Vilniaus regiono vietinė pasauliečių pranciškonų ordino brolija. Broliją įsteigė I Ordino Mažesniųjų brolių Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras brolis Astijus Kungys OFM, leidimą steigti davė Vilniaus arkivyskupas  Audrys Juozas Bačkis, pasveikino parapijos klebono pareigas atliekantis administratorius kun. Gintaras Černius. Brolijos dvasiniu asistentu paskirtas brolis iš I Ordino Mažesniųjų brolių konventualų T. Tomas Levicki OFM Conv. Vėliau vyko Pal. J. Matulaičio naujai įsteigtos brolijos kapitula. Kapitulai vadovavo Vilniaus regiono pasauliečių pranciškonų ordino ministras br. Leonas Sadauskas OFS. Pirmuoju Pal. J. Matulaičio brolijos ministru išrinktas br. Eduardas Bieliauskas OFS. Brolijoje šiuo metu yra septyni broliai ir seserys profesai, dvasinis ugdytojas. Laukiama naujų narių.

Dėmesys karitatyvinei veiklai

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Aptariama Šilalės dekanato karitatyvinė veikla. Iš kairės: vyskupas Jonas Boruta SJ, kun. Saulius Damašius, dekanas kan. Algis Genutis

Nuo 1989 metų Telšių vyskupijoje veikia „Caritas“ organizacija, vienijanti 11 dekanatų ir juose esančių 56 parapijos padalinių veiklą. Žemaitijos „Caritas“ vizija yra geros valios žmonių, motyvuotų Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu bei humanistinėmis nuostatomis pagrįsta karitatyvinė veikla. Ja siekiama, ypač dabartinės krizės metu, mažinti socialinę atskirtį, o pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams ateiti pagalbon su Kristaus dvasia širdyje. Pagrindinė „Caritas“ organizacijos misija – vienyti savanorius bei profesionalius koordinatorius socialinei veiklai plėtoti, vadovaujantis asmens orumo pripažinimu, tolerancija, artimo meilės, solidarumo bei teisingumo principais.

Kalėdinė dovana vaikams

Tauragės vaiko dienos centrų „Esi laukiamas“ ir „Gelbėkit vaikus“ lankytojai su vadovėmis

Kalėdos – dovanų metas.  Organizacijų „Esi laukiamas“ ir „Gelbėkit vaikus“ dovanos pasiekė jau gruodžio viduryje – tai buvo nuostabi, daug žadanti išvyka į sostinę.

 Ankstyvą sekmadienio rytą vaiko dienos centro prie Tauragės Švč. Trejybės parapijos „Esi laukiamas“ ir dienos centro „Gelbėkit vaikus“ mažieji lankytojai, savanoriai ir jų vadovai išvyko į Vilnių. Važiuojant autobuse skambėjo kalėdinės dainos, giesmės, visi spinduliavo gerą nuotaiką.

Kūčios pensionate

Kun. Gediminas Bulevičius aukoja šv. Mišias už pensionato bendruomenę. Kairėje – diakonas Valdemaras Smulskis

Gruodžio 24 dieną Kalvarijos pensionate (Kušliškių k.) lankėsi  Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo parapijos klebonas kun. Gediminas Bulevičius, diakonas Valdemaras Smulskis, Kalvarijos parapijos „Caritas“ skyriaus vedėjas.  Susitikęs ir pabendravęs su gyventojais, išklausęs išpažinčių čia pat įrengtame maldos kambaryje parapijos klebonas aukojo šv. Mišias už pensionato bendruomenę, kvietė melstis už darbuotojus, kurie negailėdami jėgų ir laiko rūpinasi pensionato gyventojais. Dabar čia gyvena apie 120 protinę ar fizinę negalę turinčių gyventojų.

Šventų Kalėdų dieną – ir gyva Prakartėlė, ir mugė

Vytautas Bagdonas

Jau antrus metus Svėdasuose įrengiama gyvoji prakartėlė

Šventų Kalėdų rytmetį, nuoširdžiai pasimeldę Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, pasidžiaugę kūdikėlio Jėzaus gimimu, parapijiečiai ir gimtinėn aplankyti artimųjų sugrįžę kraštiečiai grožėjosi Svėdasų šventovėje įrengtu Betliejumi ir Prakartėle, o paskui skubėjo į miestelio centrą prie šventiškai papuoštos eglės. Čia svėdasiškių ir jų svečių laukė gyva prakartėlė su Marija ir Juozapu, avimis ir avinėliais, tiktai ėdžiose gulėjo ne kūdikėlis, o lėlė. 

Varėnoje – naujo socialinio būsto įkurtuvės

Rūta Averkienė

Naujakurius aplanko Kalėdų senelis

Gruodžio 22-ąją Varėnoje vyko iškilmingas socialinio būsto atidarymo renginys. Puikią kalėdinę dovaną – raktus 32 butų gyvenamajame name gavo asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į sąrašus socialiniam būstui gauti. Simbolinę juostelę perkirpo ir naujakurius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, administracijos direktorius Algis Miškinis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Juozas Šilanskas, namą stačiusios UAB „Varėnos statyba“ direktorius Vytas Valentukevičius, Savivaldybės tarybos narė Adelė Ilginienė.

Meras aplankė globos namus

Rūta Averkienė

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Mazaliauskienė su Varėnos globos namų gyventojais

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Mazaliauskienė pasveikino Merkinės ir Varėnos globos namų gyventojus bei darbuotojus su šventėmis, su jais ir bendravo bei domėjosi šios įstaigos problemomis. Kiekvienam globos namų gyventojui rajono vadovas įteikė po kalėdinį saldainių krepšelį, o darbuotojams padėkojo už nuoširdų darbą.

Monako kunigaikštis Albertas II parsidavė Rusijai?

Gintaras Visockas

Monako kunigaikštis Albertas II ir jo sužadėtinė

Šiandien užsienio spauda mirga pranešimais apie Monako kunigaikštį Albertą II, kuris, pasak britų ir rusų žurnalistų, parsidavė Rusijai. Parsidavė nepigiai. Rusija suteikė solidžią finansinę paramą už tai, kad Monako kunigaikštis paremtų Rusijos kandidatūrą, siūliusią žiemos olimpiadą surengti Sočyje. Už balsavimą „Sočis–2014“ kunigaikščiui buvo surengta poliarinė ekspedicija su Čilingarovu, žvejyba Jenisiejuje su Putinu bei prie Monte Karlo pastatyta vasaros vila. Prabangią vilą už savo pinigus kunigaikščiui pastatė Kremliaus bankininku vadinamas Pugačiovas.

Okupacijos išteisinimas

Linas ŠALNA

Lietuvoje atgyja sovietizmo ideologija. Netgi to sovietizmo, kurio jau nebėra pasaulyje, betgi nėra ir prievarta jį diegusioje Rusijoje. Ir atgyja netgi tarp piliečių rinktų valdžios atstovų, kurie turi ne tik kurti, bet ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.

Vykstant Rusijos ir Lietuvos apskritojo stalo diskusijai, kurią organizavo kaliningradiečiai, neapsieita be sovietinės okupacijos klausimo, nors jo ir nebuvo tarp numatyto pokalbio temų. Lietuvos parlamentaras Julius Veselka (beje, Seimas atsisakė jį komandiruoti į šią konferenciją) diskusijoje įtikinėjo, kad kolonializmo pagal jo klasikinę schemą Sovietų Sąjungoje nebuvo. „Tu esi draugas, jei nepažeidi ideologinių standartų, – aiškino jis. – Negalima sulyginti komunistinės valstybės su tuo, kas buvo iki to. Niekas neneigia, kad mes su džiaugsmu ir be spaudimo pamatėme rusus su jų komunizmu ir metėmės į jų pusę“. Neigdamas sovietinės okupacijos faktą, J. Veselka uždavė klausimą, kas okupavo Rusiją. Tarsi klausdamas dėl okupacijos fakto J. Veselka savo pasisakymą pradėjo taip: „Esminis klausimas – buvo okupuota Lietuva ar ne? Su šiuo klausimu reikėtų elgtis taip: istorija yra faktas, kurio negalima pakeisti, kaip negalima prikelti numirėlio“. Teigdamas, kad vertinti istoriją pagal šių dienų realijas yra klaida, jis tikino, kad „vertinti SSRS veiksmus 1940–1950 metais neobjektyvu pagal klasikinę schemą: okupantas ir okupuotasis“. Dar daugiau, jis nerado kokių nors tautinės priespaudos požymių SSRS politikoje, nes „Sovietų Sąjunga buvo valstybė, kuri visoms šalims taikė vienodus standartus, o politika nebuvo nukreipta į tai, kad viena nacija pavergtų kitą naciją“.

„Realiosios politikos“ krachas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Sausio 3 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai pasakė: „Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe“. Prezidentės žodžiai tikslūs ir teisingi. Nusikalstamas pasaulis Lietuvoje stiprus ir įtakingas, o šio šešėlinio pasaulio viršūnėje yra oligarchų klanai. Tačiau liaudies patarlė byloja, kad žuvis pūna nuo galvos. Su kieno pagalba įsigalėjo oligarchai – stoniai, bosai, janukoniai, pašukevičiai ir kiti galingi nuvorišai? Jie įsigalėjo savo bičiulių – korumpuotų politikų bei prokurorų padedami. Oligarchai valdo stambias energetines monopolijas bei valstybės užsakymus gaunančias statybos bendroves. Kartu su oligarchais, korumpuotais politikais bei prokurorais veikia ir kriminaliniai baronai – visokie „satai“, „matai“, „fantomai“, „šlipsai“, „doleriai“ ir kiti. Dauguma jų yra „įsiteisinę“ – jie oficialiai valdo po keliolika ar net kelias dešimtis įmonių Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. Dalį savo verslo bendrovių jie valdo per statytinius – savo pavaldinius, bičiulius ir giminaičius, kurie gauna po 10 procentų nuo bendrovių gaunamo pelno „už vardą“ . Greta oficialaus verslo oligarchai ir kriminaliniai baronai vysto ir šešėlinį verslą – užsiima cigarečių bei spirito kontrabanda, prekyba narkotikais, PVM grobstymu, nelegaliu miškų kirtimu ir kitomis pelningomis kriminalinio verslo šakomis. Dalis iš šešėlinio verslo gautų pinigų keliauja į politikų kišenes – tam tikra dalis į sąskaitas bankuose, o didžioji dalis – į partijų „juodąsias kasas“. Daugelis politikų nedrįsta atvirai įvardyti oligarchų valdomų verslo struktūrų, ir tai įrodo, kad jie yra priklausomi nuo iš šių struktūrų gaunamų pinigų. Lietuvoje galingiausios oligarchinės struktūros yra „Dujotekana“, „Rubicon“ koncernas, „Jurgena“ ir „Posūkis“ (Gariūnų turgų valdančios bendrovės), Uspaskicho verslo imperija, šešėlinis EBSW klanas, Daugėlų valdomos statybos bendrovės „Kortas“ ir dar kelios. Oligarchija – tai aukščiausia organizuoto nusikalstamumo forma, jai įsigalėjus, valstybė tampa butaforine, įsigali korumpuotų klanų diktatas.

Mirė lietuvis nuncijus

A†A arkivyskupas emeritas Jonas BULAITIS (1933 - 1958 - 1981 - 2010)

Arkivyskupas Jonas Bulaitis

Gruodžio 25 dieną Romoje mirė titulinis Narona arkivyskupas emeritas Jonas Bulaitis.

Jonas Bulaitis gimė 1933 m. birželio 26 dieną Londone, lietuvių katalikų šeimoje. 1944–1952 metais mokėsi Jėzuitų šv. Ignaco Lojolos kolegijoje Londone. 1952–1958 metais studijavo filosofiją ir teologiją Popiežiškajame šv. Grigaliaus universitete Romoje. 1958 metais įšventintas kunigu, įkardinuotas į Kaišiadorių vyskupiją. 1959–1963 metais studijavo bažnytinę teisę Popiežiškajame Laterano universitete Romoje ir apgynė daktaro laipsnį. 1961–1963 metais studijavo Šventojo Sosto diplomatus rengiančioje Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Nuo 1964 metų tarnavo įvairiose Apaštalų Sosto diplomatinėse misijose-nunciatūrose: Pietų Korėjoje, Čilėje, Panamoje, Kenijoje. 1981 metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas Apaštaliniu pronuncijum Centrinės Afrikos ir Kongo Respublikose. 1981–1991 metais ėjo Apaštalinio nuncijaus pareigas Irane, 1991–1996 – Pietų Korėjoje (ir Mongolijoje), 1997–2008 – Albanijoje. Nuo 2008-ųjų – arkivyskupas emeritas, gyveno Romoje.