2011 m. sausio 7 d.
Nr. 2
(1882)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Norėjau susitikti su visa Lietuva

Pagaliau sostinėje jau stovi prasmingas paminklas kagėbistų nužudytam kunigui Broniui Laurinavičiui ir kitiems Laisvės kovotojams. Tos dienos laukė daugelis patriotų. O juk pradžia buvo prieš 12 metų, kai mūsų bendražygės vilnietės Julijos Ambrasienės iniciatyva buvo įkurtas Kun. Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondas, siekęs įamžinti šio tauraus dvasininko atminimą. Iš tiesų tai buvo sunkus kelias: teko įveikti daug  biurokratinių kliūčių, valdininkų abejingumą ir net priešiškumą užsibrėžtam tikslui.

Ypač šios kilnios idėjos įgyvendinimui priešinosi buvęs sostinės meras liberalas Artūras Zuokas ir konservatorius apsišaukėlis Vilius Navickas. Tenka tik pasidžiaugti, kad paminklo statybai gyvasties įkvėpė buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas. Jo pastangomis mūsų fondas daug spėjo padaryti, kad Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, kur prieš 29 metus buvo nužudytas kun. B. Laurinavičius, iškiltų didingas paminklas. Tačiau J. Imbrasui neilgai teko būti šiame poste – atėjus į valdžią konservatorių-socdemų koalicijai, visi planai ir projektai buvo sustabdyti, netgi iškilo reali grėsmė, kad paminklas iš viso nebus pastatytas. V. Navickas ir jo parankiniai ėmė vilkinti paminklo statybos projektą, o architektams netgi grasinta atimti licencijas, jei prisidės prie projekto rengimo.

Ačiū Dievui, nepaisant valdančiųjų isteriškų puolimų ir grasinimų darbai nesustojo. Tačiau Dievas tuščioje plynėje stebuklų nekuria – ilgai lauktas vaisius subrandinamas tik per pasiaukojimą, kantrumą ir meilės dvasią. Šio stebuklo galėjo ir nebūti, jei ne kilnaus tikslo atkakliai siekusios J. Ambrasienės  begalinis kantrumas ir tikėjimas! Tik prisiminkime, kaip ši kukli, nestiprios sveikatos moteris su negausia grupe bendražygių, nešini Švč. Mergelės Marijos statulėle, apkeliavo visą Lietuvą. To žygio prasmė buvo be galo kilni – siekta, kad dvasiškai atsigautų ir sustiprėtų mūsų Tėvynė ir visa tauta.

Be abejo, viena Julija nebūtų pasiekusi savo tikslo – įamžinti kunigo Broniaus žūties vietos – jai padėjo Dievas ir negausus būrelis Tėvynės patriotų, idealistų: skulptorius ir dailininkas prof. Antanas Kmieliauskas, sukūręs prasmingą paminklą, architektas Povilas Jansonas, buvę disidentai vilniečiai Angelė ir Romualdas Ragaišiai. Ypač kilniadvasišką paramą Julija jautė iš mūsų dvasios ganytojų – Vilniaus vyskupo Juozapo Tunaičio, mons. Alfonso Svarinsko, kunigų Algimanto Keinos ir Mykolo Petravičiaus SDB.

Tenka pasidžiaugti, kad ne visi politikai yra paskendę savanaudiškumo ir korupcijos klampynėje. Seimo nariai  Petras Gražulis su Valentinu Mazuroniu niekada nevertė kailio, neveidmainiavo, o šiuo metu ištikimai gina savo Tėvynės ir jos piliečių interesus.

 Mane be galo nustebino, kad paminklo šventinimo ceremonijoje dalyvavo tik vienas vyskupas ir keli kunigai bei tiek pat Seimo narių! O kur daugiau aukštų dvasininkų, atsakingų valdžios bei Vyriausybės atstovų?.. Iš atokios provincijos vykdamas į sostinę tą dieną tikėjausi susitikti su visa Lietuva. Deja, deja...

Nors jau daugiau kaip 20 metų gyvename laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau padėtis mūsų šalyje daug kam kelia nerimo. Nerimaujame, kokia ateitis laukia Lietuvos? Ar mūsų tauta ras savyje jėgų pakilti ir apsivalyti nuo visokiausių uspaskichų, paleckių, apsišaukėlių politikierių, korumpuotų teisėjų, prokurorų klano, iki ausų įklimpusio pedofilijos bylose?!

Kaip skaudu, kad mes iki šiol taip ir neišmokome pasinaudoti Dievo dovana – Laisve bei Nepriklausomybe. Televizijos ekranuose, internetinėje erdvėje mūsų jaunimui ir vaikams nuolat brukamas šlamštas. Ta proga norėčiau kreiptis į mūsų dvasininkiją, visus geros valios žmones. Susirūpinkime dėl mūsų tautos, mūsų Tėvynės ateities! Sustabdykime tą besiritančią amoralios, antikrikščioniškos politikos bangą, kuri gali negailestingai sunaikinti visa tai, ką mūsų tėvai ir proseneliai kūrė per ilgus amžius. Ištraukime jaunimą iš narkomanijos, alkoholizmo ir ištvirkimo bedugnės – tik per dvasinį atgimimą ir istorinės atminties atgaivinimą galime išsaugoti sunkiai iškovotą Nepriklausomybę.

Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios žmonėms už piniginę paramą, maldas ir dalyvavimą įgyvendinant šį kilnų siekį. Tačiau tenka priminti, kad šis paminklas pastatytas be jokio valstybės finansavimo. Statybos pradėtos su didžiule skola ir dar neužbaigtos. Šiam kilniam tikslui iki galo įgyvendinti dar labai trūksta lėšų. Mūsų Fondas dar nėra atsiskaitęs ir už pačią skulptūrą. Kunigo B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondas prašo geros valios žmonių, ypač verslininkų, visų, kas gali prisidėti pinigine auka, pinigus pervesti į Fondo sąskaitą: 707300010081002817, AB SWEDBANK, banko kodas 7300.

Už suteiktą paramą Jūsų vardas bus šio paminklo pastatymo rėmėjų įamžintas Lietuvos istorijos atmintyje.

Jonas STEPKOVIČIUS, 
Kun. B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondo narys,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkės pavaduotojas,
Gedimino ordino kavalierius

Druskininkai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija